Vaikutėnuose atidarytas modernus šinšilų auginimo ūkis
Spalio 16 d. Vaikutėnuose, naujajame šinšilų auginimo ūkyje, įkurtame buvusios Vaikutėnų mokyklos patalpose, Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija TAGAVA drauge su šinšilų augintojais surengė konferenciją šinšilų auginimo klausimais. Kartu vyko modernaus šinšilų auginimo ūkio atidarymo iškilmės. Konferencijoje ir ūkio atidaryme dalyvavo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Seimo narė Milda Petrauskienė, TAGAVA prezidentas Tomas Gailius, ūkio direktorius, veterinarijos gydytojas Vytautas Vanagas, LSMU Veterinarijos akademijos prof. dr. Paulius Matusevičius, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Petras Oržekauskas, Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova, Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, Vaikutėnų bendruomenės atstovai, Utenos rajono žiniasklaidos priemonių atstovai. Renginį moderavo žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis.
Garbūs svečiai Alvydas Katinas ir Milda Petrauskienė perkirpo ūkio atidarymo juostelę. Po juostelės perkirpimo visi susirinkusieji pirmiausia buvo pakviesti susipažinti su ūkiu, vėliau dalyvauti diskusijoje.
Svečiams modernųjį šinšilų auginimo ūkį pristatė ūkio direktorius, veterinarijos gydytojas Vytautas Vanagas. Apie šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų mokslinio tyrimo gyvūnų gerovės aspektus papasakojo LSMU Veterinarijos akademijos prof. dr. Paulius Matusevičius.
Prieš diskusiją „Šinšilų auginimo verslo naudingumas Lietuvai – ekonominiai, gyventojų verslumo skatinimo bei jų užimtumo didinimo, regionų vystymo ir kiti aspektai” KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Petras Oržekauskas pristatė pranešimą apie šinšilų auginimo verslo naudingumą Lietuvai, smulkaus verslo skatinimą ir jo vystymui palankių verslo sąlygų sudarymą.
Konferencijoje buvo akcentuota, kad dabartinės Lietuvos Vyriausybės vienu iš prioritetinių uždavinių yra gyventojų užimtumo didinimas ir verslumo skatinimas. Tai ypatingai aktualu kaimiškuose teritorijose. Verslo skatinimas kaimiškuose regionuose sudaro galimybes spręsti visą eile problemų – tiek savivaldos, tiek ir individualių žmonių gerovės didinimo kontekste. Formuojantis privačiam verslui, kuriamos naujos darbo vietos, savivaldai mažėja teikiamos paramos remtiniems gyventojams, našta. Aktyvėjant verslui, gerėja ekonominė gyventojų padėtis, kas teigiamai įtakoja į žmonių gerovės lygį. Analizė rodo, kad žmogus, turėdamas tvirtą finansinį pagrindą, nėra linkęs galvoti apie išvykimą iš gimtųjų vietų ar emigruoti iš šalies.
Plėtoti kaimiškuose regionuose gamybinį ar prekybinį verslą šiandieną Lietuvoje tikrai nerealu. Kaip rodo ES šalių patirtis, viena iš verslo plėtojimo galimybių kaimiškuose regionuose – šalia tradiciškai vykdomų ir vystomų verslų, skatinti jiems artimus verslus. Lietuvos kaimai tradiciškai garsėjantys savo darbštumu ir gebėjimais efektyviai vykdyti bei vystyti žemės ūkio verslus, tikrai turi didelį potencialą pradėti vystyti ir kitus, žemės ūkio pobūdžio verslus. Viena iš galimų naujų verslo krypčių kaime – tai brangiakailių gyvūnų auginimo verslas, kuris, pasaulinės patirties kontekste, yra pripažįstamas kaip žemės ūkio šaka, pasižyminti išskirtiniu pelningumu ir naudingumu.
