31 gegužės, 2021

Valdas Benkunskas. Kaip mes Cvirką nukėlėme nuo pjedestalo

Valdas Benkunskas

Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis. Ilgą laiką Cvirkos šalininkai, palikę istorikų nuomonę nuošalyje, paklodę tempė į savo pusę ir gynė „talentingą rašytoją“, o labiausiai dėl tokio trumparegiškumo ir stagnacijos rankomis trynė tie, kam sovietiniai didvyriai lig šiol pasitarnauja skleidžiant melus apie mūsų šalį ir istorinius faktus.

Ko gero, didžiausiais Cvirkos advokatais buvo tapusi Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros paveldo departamentas, kurio direktorius Vidmantas Bezaras kaip didžiausios brangenybės laikėsi įsikibęs Nekilnojamų kultūros vertybių registro. Mat jame juodu ant balto parašyta, kad Cvirką reikia saugoti. Kas ir kaip jį į tą registrą įrašė – velniai nematė, bet jei parašyta, vadinasi taip turi būti. Žodžiui, popiergaliai – šventi dalykai.

O iš tiesų Cvirkos paminklas pradėtas saugoti gūdžiu sovietmečiu – 1972 m. TSRS Ministrų Taryba tuometinei Kultūros ministerijos kolegijai pavedė suteikti jam respublikinę reikšmę. Kolegijos nutarimu tais pačiais metais paminklas atsidūrė Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše.

Vėliau, jau laisvoje Lietuvoje, tuo pagrindu jis iš inercijos įtrauktas ir į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Ir taip daugiau nei dvi dešimtis nepriklausomybės metų mes puoselėjome sovietų valdžios pareigūnų paminklus, kuriuos kiti sovietai įtraukė į sovietinių vertybių sąrašus.

Ačiū Dievui, kad net ir tokioms kvailystėms ateina galas. Šiandien Kultūros ministras S. Kairys garsiai paragino išbraukti tokias „vertybes“ iš visų registrų. Aš tai suprantu kaip kvietimą pasirūpinti, kad mūsų gatvėse ir skveruose stovėtų paminklai ne tiems, kurie nepriklausomą mūsų istoriją griovė, o tiems, kurie ją kūrė.

Neabejoju, kad tuojau dėl šio sprendimo pakils vėjas, bet nuosaikiems rašytojo gynėjams, kurie ragina įvertinti Cvirkos indėlį į literatūrą ir kultūrą plačiąją prasme, siūlau tai darant išdrįsti kalbėti ir apie jo biografijos faktus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras jau padarė pirmąjį žingsnį, paskelbęs išvadą dėl rašytojo kolaboravimo su okupantų valdžia.

2020 m. Rusijos Federacijos valstybinis archyvas Maskvoje patvirtino saugantis 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalus, ant kurių – P. Cvirkos parašai. Po šių deklaracijų įteikimo SSRS Aukščiausiajai Tarybai per tris dienas buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas Lietuvos įsijungimas į SSSR. Šie P. Cvirkos pasirašyti dokumentai įformino sovietinę Lietuvos okupaciją. Pats P. Cvirka, tuometinis Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, buvo ne šiaip oportunistas ar aplinkybių prispaustas komformistas – jis aktyviai prisidėjo prie SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos uždangstymo. Nuo okupacijos pradžios iki pat savo mirties 1947 m. jis buvo aukšto rango sovietų valdžios pareigūnu. Visą šį laiką nuosekliai palaikė sovietinę sistemą ir savo veiksmais, ir propagandiniais tekstais.

Kitaip tariant, savo talentus jis išnaudojo ne tik kalbos ir kultūros puoselėjimo tikslais. Todėl negalime atskirti Cvirkos rašytojo ir Cvirkos kolaboranto. Yra vienas žmogus, viena istorinė asmenybė ir laikyti Cvirkos rašytojo ant pjedestalo, nevertinant Cvirkos kolaboranto pėdsakų Lietuvos istorijoje, negalime ir to nebedarysime.

Bravo Kultūros ministerijai už suvokimą, kad sąrašai ir registrai nėra savaiminės vertybės, šventai užkonservuotos ir nejudinamos. Jie tarnauja istoriniam naratyvui, o ne valdininkų įsitikinimams. Kai tik ministro nurodymas išbraukti 7286 numeriu registre pažymėtą paminklą bus įgyvendintas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiūlysime jį nedelsiant nukelti.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


26 liepos, 2021

Sekmadienio vakarą miesto Rotušėje dešimt praėjusiais metais labiausiai savo darbais pasižymėjusių vilniečių sulaukė garbingo apdovanojimo. Jiems Vilniaus meras Remigijus Šimašius […]

G. Mičiūnienės nuotr.
26 liepos, 2021

Margatautė Lietuva – lyg per Jonines žydinti margaspalvė pieva, kurioje kiekvienas žiedelis savo spalva, savo grožiu veriasi, kiekvienas žolynėlis savo […]

24 liepos, 2021

Vilniaus miestas visada buvo išskirtinis savo dydžiu, tenai visada renkuosi visi išsimokslinę žmonės. Nenuostabu jog Vilniaus odontologijos medikai yra vieni […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
23 liepos, 2021

Vilniuje kuriama nauja tradicija – gatvių pavadinimų istorijas pasakos lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėto gatvės namo. Šiandien tokia lentelė įrengta […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
21 liepos, 2021

Žodis – onkologija – deja, mūsų visuomenėje  tariamas neretai. Po šiuo žodžiu slepiasi ne tik fizinės ir emocinės kančios, bet […]

Adomo Kačerausko nuotr.
19 liepos, 2021

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius už aktyvią socialinę veiklą pagerbė ir specialiu Vilniaus mecenato ženklu apdovanojo itin jautrią – senatvės […]

16 liepos, 2021

Rugpjūčio 1 d. Labanoro girioje duris atvers nauja netikėta meno ir kultūros erdvė – privačioje galerijoje „Gamta ir kultūra“ šveicaras […]

Andriaus Miežio kūrinys / Kastyčio Mačiūno nuotr.
15 liepos, 2021

Šiandien Vilniuje startavo projektas „Menas be stogo“ – šimtas meno kūrinių pačioje Vilniaus širdyje net tris savaites džiugins sostinės gyventojų […]

14 liepos, 2021

Liepos 14 dieną vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į atnaujintą ir sutvarkytą Reformatų sodą. Tarp Pylimo, J. Basanavičiaus, K. Kalinausko […]

12 liepos, 2021

Be galo karštą liepos 8-osios vakarą Trakuose vyko tikra kino šventė. Apsilankė „Kino karavanas“ ir, bendradarbiaujant su Trakų viešąja biblioteka, […]

„Paleko Archstudijos" vizual.
10 liepos, 2021

Olandų gatvėje 21A, baigus senų teritorijos statinių griovimo darbus, prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba – […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
10 liepos, 2021

Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17-a skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto […]

Ozo g. / S. Žiūros nuotr.
9 liepos, 2021

Vilniaus miesto savivaldybė baigia pirmąjį lauko sporto aikštelių atnaujinimo seniūnijose etapą. Iš viso Karoliniškių, Antakalnio, Šnipiškių, Pilaitės, Verkių, Naujininkų, Pašilaičių […]

Aldonos Vaitkevičiūtės paveikslų pristatymas
8 liepos, 2021

Sukūrėm Lietuvą. Iš rausvo molio, gelsvo žvyro.Iš bėgančio vandens, iš girių žalumosSukūrėm – kaip visi pasaulyje – TėvynęSukūrę dar pridėjom […]

8 liepos, 2021

Liepos 1 d. Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto tyrėja, anglų kalbos dėstytoja bei knygų […]

8 liepos, 2021

Vasara įsibėgėjo su karščiais ir lietumi, o Rūdiškių biblioteka pakvietė vaikus savaitei nuo birželio 28 d. į bibliotekoje vykstančią dienos […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
8 liepos, 2021

Ant Trakų g. 10-uoju numeriu pažymėto namo atidengta atminimo lenta Stefanijai Ladigienei (1901–1967 m.). S. Ladigienė – visuomenės bei politikos […]

7 liepos, 2021

Vilnius siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje. „Gyventojų zona“ – tai vieta, kur tvarkomos […]

JP.lt / R. Ančerevičius nuotr.
7 liepos, 2021

Vilniaus miesto savivaldybė beveik 200 gabiausių ir socialiai pažeidžiamų miesto moksleivių įteikė ypatingą dovaną. Jų vasarą praturtins linksmybių kupina dienos […]

R. Dačkaus nuotr.
6 liepos, 2021

Liepos 5 d., Valstybės dienos išvakarėse, Diana Nausėdienė iš jaunųjų tyrėjų priėmė dovaną, skirtą Lietuvai ir jos žmonėms, kuri bus […]