16 liepos, 2020
Petras Dargis

Velnio krėslas galėjo būti Gedimino kėdė

Velnio krėslu vadinamas ritualinis akmuo šalia Padievaičio piliakalnio Kvėdarnos seniūnijoje yra gulėjęs kitoje vietoje. Tai nustatė Klaipėdos universiteto profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus vadovaujama komanda, tyrinėjanti šventvietę šalia Padievaičio. Istorikams jau nekyla didelių abejonių, kad Padievaitį galima vadinti ir Gedimino piliakalniu – jo tyrinėjimai ir kryžiuočių kronikų įrašai rodo, kad būtent čia 13 a. antroje pusėje ir 14 a. pirmoje pusėje yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis. Antroji buvo Vilniuje, kur Gediminas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Velnio krėslu vadinamas akmuo Druskio upelio pakrantėje istorikams tebėra didžiulė mįslė. Ar gali būti, kad senovės žemaičiai garbino velnią ir jo vardu vadino į krėslą panašų akmenį? Už paveldėsaugą atsakinga Šilalės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jurgita Viršilienė sako, kad toks pavadinimas greičiausiai yra atsiradęs ne pagonybės laikais, bet gerokai vėliau. Krikščionių misionieriai, norėdami atbaidyti žemaičius nuo pagoniškos šventvietės, jos ritualinį akmenį galėjo pavadinti velnio vardu.

Bet ar šventvietė tikrai buvo čia, kur dabar guli Velnio krėslas? Profesorius V. Vaitkevičius tuo labai abejoja. Tyrinėdami aplinką šalia akmens, archeologai rado po juo storą, daugiau kaip metro kultūrinį sluoksnį. Vadinasi, akmuo čia atsirado vėliau, kai kultūrinis sluoksnis jau buvo susiformavęs. Iš kur atsirado? Jis galėjo nuslinkti Druskio šlaitu nuo jo viršaus, kur būta gyvenvietės.

Kita įdomi aplinkybė – kasinėdami kultūrinį sluoksnį apie Velnio krėslą, plaudami ir sijodami gruntą, archeologai randa jame smulkių keramikos šukių ir kaulų likučių. Tai ne žmogaus, bet gyvulių, o gal ir laukinių žvėrių kaulų likučiai. Labai panašu į buvusį sąvartyną. Šventvietė ir sąvartynas – ar tai suderinama? Galimas daiktas, senovės žemaičiai nuo savo gyvenvietės, kuri buvo šlaito viršuje, metė gyvulių ir žvėrių atliekas žemyn į šlaitą. O šventvietė ir jos ritualinis akmuo galėjo būti ne čia, bet šlaito viršuje, tik per kelis šimtus metų akmuo natūraliai nuslinko į apačią.

– Bet visa tai – tik pamąstymai. Tai dar nėra nustatytas faktas, – pabrėžia profesorius. – Šiandien, atliekant kasinėjimus, mums atrodo vienaip, o rytoj, radus naujų faktų, gali kilti kitos hipotezės.

Tačiau dėl vieno dalyko profesorius neabejoja – tai seniausia Lietuvoje žinoma kėdė. Kvėdarna tampa Žemaičių istorijos ašimi – ji turi pirmąją Gedimino pilį ir seniausią Lietuvos kėdę. Kam ta kėdė galėjo būti naudojama? Profesoriaus manymu, ji galėjo būti skirta labai svarbiam asmeniui – pilies žyniui ar vadui. Galėjo būti naudojama ir įvesdinimo ritualams. Tarkim, įvesdinami Škotijos karaliai turėjo padėti koją ant ritualinio akmens su pėdos įduba. O čia, prie Druskio upelio, įvesdinamas asmuo galėjo būti sodinamas į ritualinę kėdę… Išeitų, kažkada čia galėjo būti pasodintas ir Gediminas, vadinasi, tas akmuo gali būti pirmasis Gedimino sostas? Profesorius į tokius pasvarstymus žiūri atsargiai, mat jiems pagrįsti reikėtų daugiau faktų. Na, bet turimi faktai tokioms versijoms neprieštarauja!

O kad akmuo gulėjo kitur, patvirtina ir vyresnieji kvėdarniškiai. Vytautas Jucius prisimena, kad čia jo vaikystės laikais buvo atliekami kažkokie kasinėjimai, o jie, vaikai, atbėgdavę pažiūrėti. Jie matė, kaip didelis kranas buvo pakėlęs Velnio krėslą.

 – Aš nežinau, iš kurios vietos kranas pakėlė tą akmenį, ar jį padėjo į tą pačią vietą. Bet jis tikrai buvo pakeltas. Paskui tas akmuo paliko gulėti dilgėlyne, – prisimena Vytautas.

Apie ankstesnius tyrinėjimus žino ir archeologai. Jie buvo atliekami prieš 49 metus. Pasak V. Vaitkevičiaus, tai buvęs nepalankus metas tokiems tyrinėjimams – archeologai ekspedicijoms gaudavę trumpas kelių dienų ar vienos dienos komandiruotes, radinių datavimo metodika irgi buvo mažiau pažengusi. O šiandien profesoriaus komanda ramiai darbuojasi dvi savaitės ir anksčiau tyrinėtoje vietoje dar randa naujų artefaktų. Be profesoriaus čia dirba dar viena profesionali archeologė Aistė Kazimieraitė. Visi kiti – ir Paulina Reketytė, ir Vaidas bei Jonas Jasiai, ir Vaidas Rindzevičius – savanoriai mėgėjai. Dirba jie ne už pinigus – tik todėl, kad įdomu. Kas iš Skaudvilės, kas iš Kėdainių, Jonavos ar Vilniaus. Radome čia ir du vaikinus kvėdarniškius – Deivydą Pocių bei Edviną Toliušį. Apie archeologinius kasinėjimus jie sužinojo iš savo mokytojo Eugenijaus Ivanausko, kuris prieš keletą savaičių pats dalyvavo piliakalnio kasinėjimuose.

 Padievaičio (Gedimino) piliakalnio ir jo aplinkos tyrinėjimai atliekami pagal Europos sąjungos finansuojamą piliakalnio archeologinio komplekso sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą. Turistams taps lengviau prieinamas ne tik pats piliakalnis, bet ir Velnio krėslas – iki jo bus nuvestas pėsčiųjų takas, įrengtas tiltelis per Druskį. Archeologai skuba pasinaudoti pertrauka, kai rangovė UAB „Kvėdarsta“ turėjo pristabdyti darbus ir palaukti, iki pasibaigs paukščių perėjimo laikas, ir Aplinkos ministerija duos leidimą kirsti medžius. Kasinėjimams savanorių užtenka, bet užkasti ir išlyginti perkasą reikėtų daugiau žmonių, ir archeologai norėtų rajono valdžios paramos. Tyrinėtojus aplankęs vicemeras Tadas Bartkus jiems tokią paramą pažadėjo.

 


Lauksargių globos namai
24 vasario, 2021

Vakarykštę parą Tauragės rajone įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose užfiksavus naują koronavirusinės infekcijos protrūkį, taip pat dar šešis ligos atvejus patvirtinus […]

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai / KIC nuotr.
4 vasario, 2021

Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas […]

6 sausio, 2021

2021-ieji prasideda visam Jurbarko kraštui svarbia žinia – šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga miestelio bendruomenė, seniūnija, […]

4 sausio, 2021

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia išbandyti virtualų turą po „Dingusią Tauragę“, kuris nukels į 1939-1945 m. laikotarpį ir padės geriau […]

31 gruodžio, 2020

Baigė darbą Savivaldybės mero Algirdo Meiženio vadovaujama Padėkos dienos apdovanojimų atrankos darbo grupė, išnagrinėjusi 23 gautus pasiūlymus „Padėkos lašo“ nominacijoms. […]

Vanda Šmitienė
28 gruodžio, 2020

Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose […]

28 gruodžio, 2020

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pristato visišką naują būdą pažinti Šilalės miestą bei aktyviai praleisti laiką su draugais ar šeima. […]

17 gruodžio, 2020

Šilalės rajone įgyvendinti dar 2016 m. pradėto projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ darbai, kuriuo siekiama išplėtoti komunalinių […]

Koplyčia / Petro Dargio nuotr.
16 gruodžio, 2020

Tokios scenos, kokia sumontuota Žadeikių kaimo laisvalaikio salėje, daugiau nerasi niekur kitur Šilalės rajone. Jos uždanga ir apšvietimas valdomi per […]

12 gruodžio, 2020

Po 2019 m. įvykusių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politikų pažadėti pokyčiai aplenkė Pagėgių savivaldybės gyventojus. Garsiai apie permainas […]

4 gruodžio, 2020

Gruodžio 4 dieną, penktadienį, Tauragės pilies aikštėje  įžiebta pagrindinė miesto eglė. Šiais metais ji išskirtinė – interaktyvi. Aplink žaliaskarę įrengtos […]

3 gruodžio, 2020

Gruodžio 1 d. ant Rambyno kalno Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių merai Skirmantas Mockevičius, Vaidas Bendaravičius, Algirdas Meiženis, Dovydas […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

30 lapkričio, 2020

1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei 600 km ilgio gyvoji žmonių grandinė – Baltijos kelias – sujungė Lietuvą, Latviją […]

23 lapkričio, 2020

Beveik 10 metų tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir durpių gavėjų vyko teisminiai ginčai dėl durpių gavybos Dainių miške. Savivaldybei siekiant […]

19 lapkričio, 2020

Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0005 „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ pagal 05.4.1-APVA-V-016 priemonę „Saugomų […]

24 spalio, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

23 spalio, 2020

„Regionų magnetai“ iškilmingas renginys – VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014-2020 apdovanojimai. Renginio metu apdovanoti geriausi infrastruktūros projektai šalies regionuose. Spalio […]

22 spalio, 2020

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų […]