16 liepos, 2020
Petras Dargis

Velnio krėslas galėjo būti Gedimino kėdė

Velnio krėslu vadinamas ritualinis akmuo šalia Padievaičio piliakalnio Kvėdarnos seniūnijoje yra gulėjęs kitoje vietoje. Tai nustatė Klaipėdos universiteto profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus vadovaujama komanda, tyrinėjanti šventvietę šalia Padievaičio. Istorikams jau nekyla didelių abejonių, kad Padievaitį galima vadinti ir Gedimino piliakalniu – jo tyrinėjimai ir kryžiuočių kronikų įrašai rodo, kad būtent čia 13 a. antroje pusėje ir 14 a. pirmoje pusėje yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis. Antroji buvo Vilniuje, kur Gediminas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Velnio krėslu vadinamas akmuo Druskio upelio pakrantėje istorikams tebėra didžiulė mįslė. Ar gali būti, kad senovės žemaičiai garbino velnią ir jo vardu vadino į krėslą panašų akmenį? Už paveldėsaugą atsakinga Šilalės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jurgita Viršilienė sako, kad toks pavadinimas greičiausiai yra atsiradęs ne pagonybės laikais, bet gerokai vėliau. Krikščionių misionieriai, norėdami atbaidyti žemaičius nuo pagoniškos šventvietės, jos ritualinį akmenį galėjo pavadinti velnio vardu.

Bet ar šventvietė tikrai buvo čia, kur dabar guli Velnio krėslas? Profesorius V. Vaitkevičius tuo labai abejoja. Tyrinėdami aplinką šalia akmens, archeologai rado po juo storą, daugiau kaip metro kultūrinį sluoksnį. Vadinasi, akmuo čia atsirado vėliau, kai kultūrinis sluoksnis jau buvo susiformavęs. Iš kur atsirado? Jis galėjo nuslinkti Druskio šlaitu nuo jo viršaus, kur būta gyvenvietės.

Kita įdomi aplinkybė – kasinėdami kultūrinį sluoksnį apie Velnio krėslą, plaudami ir sijodami gruntą, archeologai randa jame smulkių keramikos šukių ir kaulų likučių. Tai ne žmogaus, bet gyvulių, o gal ir laukinių žvėrių kaulų likučiai. Labai panašu į buvusį sąvartyną. Šventvietė ir sąvartynas – ar tai suderinama? Galimas daiktas, senovės žemaičiai nuo savo gyvenvietės, kuri buvo šlaito viršuje, metė gyvulių ir žvėrių atliekas žemyn į šlaitą. O šventvietė ir jos ritualinis akmuo galėjo būti ne čia, bet šlaito viršuje, tik per kelis šimtus metų akmuo natūraliai nuslinko į apačią.

– Bet visa tai – tik pamąstymai. Tai dar nėra nustatytas faktas, – pabrėžia profesorius. – Šiandien, atliekant kasinėjimus, mums atrodo vienaip, o rytoj, radus naujų faktų, gali kilti kitos hipotezės.

Tačiau dėl vieno dalyko profesorius neabejoja – tai seniausia Lietuvoje žinoma kėdė. Kvėdarna tampa Žemaičių istorijos ašimi – ji turi pirmąją Gedimino pilį ir seniausią Lietuvos kėdę. Kam ta kėdė galėjo būti naudojama? Profesoriaus manymu, ji galėjo būti skirta labai svarbiam asmeniui – pilies žyniui ar vadui. Galėjo būti naudojama ir įvesdinimo ritualams. Tarkim, įvesdinami Škotijos karaliai turėjo padėti koją ant ritualinio akmens su pėdos įduba. O čia, prie Druskio upelio, įvesdinamas asmuo galėjo būti sodinamas į ritualinę kėdę… Išeitų, kažkada čia galėjo būti pasodintas ir Gediminas, vadinasi, tas akmuo gali būti pirmasis Gedimino sostas? Profesorius į tokius pasvarstymus žiūri atsargiai, mat jiems pagrįsti reikėtų daugiau faktų. Na, bet turimi faktai tokioms versijoms neprieštarauja!

O kad akmuo gulėjo kitur, patvirtina ir vyresnieji kvėdarniškiai. Vytautas Jucius prisimena, kad čia jo vaikystės laikais buvo atliekami kažkokie kasinėjimai, o jie, vaikai, atbėgdavę pažiūrėti. Jie matė, kaip didelis kranas buvo pakėlęs Velnio krėslą.

 – Aš nežinau, iš kurios vietos kranas pakėlė tą akmenį, ar jį padėjo į tą pačią vietą. Bet jis tikrai buvo pakeltas. Paskui tas akmuo paliko gulėti dilgėlyne, – prisimena Vytautas.

Apie ankstesnius tyrinėjimus žino ir archeologai. Jie buvo atliekami prieš 49 metus. Pasak V. Vaitkevičiaus, tai buvęs nepalankus metas tokiems tyrinėjimams – archeologai ekspedicijoms gaudavę trumpas kelių dienų ar vienos dienos komandiruotes, radinių datavimo metodika irgi buvo mažiau pažengusi. O šiandien profesoriaus komanda ramiai darbuojasi dvi savaitės ir anksčiau tyrinėtoje vietoje dar randa naujų artefaktų. Be profesoriaus čia dirba dar viena profesionali archeologė Aistė Kazimieraitė. Visi kiti – ir Paulina Reketytė, ir Vaidas bei Jonas Jasiai, ir Vaidas Rindzevičius – savanoriai mėgėjai. Dirba jie ne už pinigus – tik todėl, kad įdomu. Kas iš Skaudvilės, kas iš Kėdainių, Jonavos ar Vilniaus. Radome čia ir du vaikinus kvėdarniškius – Deivydą Pocių bei Edviną Toliušį. Apie archeologinius kasinėjimus jie sužinojo iš savo mokytojo Eugenijaus Ivanausko, kuris prieš keletą savaičių pats dalyvavo piliakalnio kasinėjimuose.

 Padievaičio (Gedimino) piliakalnio ir jo aplinkos tyrinėjimai atliekami pagal Europos sąjungos finansuojamą piliakalnio archeologinio komplekso sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą. Turistams taps lengviau prieinamas ne tik pats piliakalnis, bet ir Velnio krėslas – iki jo bus nuvestas pėsčiųjų takas, įrengtas tiltelis per Druskį. Archeologai skuba pasinaudoti pertrauka, kai rangovė UAB „Kvėdarsta“ turėjo pristabdyti darbus ir palaukti, iki pasibaigs paukščių perėjimo laikas, ir Aplinkos ministerija duos leidimą kirsti medžius. Kasinėjimams savanorių užtenka, bet užkasti ir išlyginti perkasą reikėtų daugiau žmonių, ir archeologai norėtų rajono valdžios paramos. Tyrinėtojus aplankęs vicemeras Tadas Bartkus jiems tokią paramą pažadėjo.

 


30 birželio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, […]

20 birželio, 2022

 „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausioji – devintoji rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 […]

Linos Onusaitienės nuotr.
17 birželio, 2022

Birželio 17 d. oficialiai atidarytas kompleksiškai sutvarkytas Raudonės pilies parkas. Įvykdžius kiek daugiau nei 1 mln. eurų vertės projektą įgyvendinta […]

15 birželio, 2022

Birželio 17 d., penktadienį, oficialiai atidaromas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas menų festivalis KVADRATU. Be šiuolaikinio meno instaliacijų, dirbtuvių, lauko […]

Varlaukio geležinkelio stotis (Lybiškių k., Eržvilko sen.)
15 birželio, 2022

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13 d., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lybiškių filialo darbuotojai kartu su Lietuvos politinių […]

7 birželio, 2022

Šiemet 515-ąjį gimtadienį Tauragė minėjo iškilmingai – į tris dienas trukusių renginių, edukacijų, parodų, sporto varžybų programą skambiai įsiliejo apskrities […]

31 gegužės, 2022

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė visada džiaugiasi bibliotekos svečiams galėdama ne tik pristatyti bibliotekos erdves, bet ir per bibliotekos plėtojamas kultūrines, […]

28 gegužės, 2022

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau […]

21 gegužės, 2022

Gegužės 13 d., po dviejų metų pertraukos, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) nariai rinkosi į šventę Tauragės vandenlenčių parke „Liberty […]

Pagėgių Vydūno biblioteka
19 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno mylėtojus […]

Astažos Andrulienės nuotr.
3 gegužės, 2022

Pavasariais Lietuvos bibliotekos kviečia pasinerti ir atrasti save vis naujose, vis įvairesnėse ir vis kitokiai temai dedikuotose Nacionalinės Lietuvos bibliotekų […]

29 balandžio, 2022

Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo […]

Sonatos Nognienės nuotr.
27 balandžio, 2022

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
25 balandžio, 2022

Mokytis visada pravartu ir… nevėlu! Tuo įsitikinti buvo galima dalyvaujant 2022 m. balandžio 19-22 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje […]

22 balandžio, 2022

Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės […]

Astos Andrulienės nuotr.
2 balandžio, 2022

2022 m. kovo 30 d. bibliotekoje sulaukta viso būrio svečių – buvo nuspręsta, jog Klaipėdos regiono bibliotekų tarybos posėdis šį […]

Astos Andrulienės nuotr.
29 kovo, 2022

2022 m. pavasaris atnešė ne tik gaivalingą gamtos prisikėlimą, minčių atgimimą, bet taipogi leido pakeliauti laiko tiltais, minint krašto šviesaus […]

Astos Andrulienės nuotr.
24 kovo, 2022

Kovo 22 d. Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kasmet ypatinga – šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, […]

2 kovo, 2022

Nedidelė savivaldybė siekia tapti „žaliausia“ Lietuvoje. Taip pat norima ją paversti regiono kultūros, laisvalaikio ir ekonomikos centru. Tad nenuostabu, kad […]

Manto Iljinovo nuotr.
28 vasario, 2022

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei filialų darbuotojai sėmėsi profesinių ir kultūrinių kompetencijų kėlimui vertingų žinių, 2022 m. vasario 24 […]