29 rugpjūčio, 2017
Raimonda Mikalčiūtė - Urbonė / 15min.lt

Vienintelė Lietuvoje upė-gatvė, kuria vaikščiojo ir Vincas Kudirka

Lietuva ne juokais gali būti vadinama stebuklų kraštu – čia tikrai netrūksta ypatingų vietų. Ir viena jų yra Zanavykijoje – Šakių rajone esančiuose Plokščiuose. Čia atvažiavę rasite vienintelę Lietuvoje upę-gatvę, kuri iš tiesų – Vaiguvos upelis.

Kaip upelis virto gatve?

Toks klausimas greičiausiai kyla kiekvienam, išgirdusiam apie Vaiguvos upę-gatvę. Pirmas įspūdis, išvydus šią vietą, dviprasmiškas: logiškai sunku suprasti, kodėl tas mažutėlis upelis vadinamas gatve?! Tačiau apsižvalgius tikrai įsitikini, kad į sodybas privažiuoti nėra jokio kito kelio, tik tas, kuris „eina“ per vandenį.

Pasak ne vieną turistų grupę į šią vietą palydėjusios Plokščiuose mokytoja dirbančios gidės Gražinos Kazarian, iš pradžių visi nustemba ir tik po keleto patvirtinimų, kad „taip, sodybų gyventojai į savo namus automobiliu atvažiuoja tik per vandenį“, žmonės patiki, kad yra unikalioje vietoje.

„Vaiguvos upelio-gatvės ilgis – gal kokie 200 metrų. Greta jos dabar yra 5 sodybos, kuriose gyvena 13 gyventojų. Jokio kito privažiavimo į šitos gatvės gyventojų kiemus nėra – tik štai šitas (per vandenį – aut. past.)“, – pasakojo gidė, pajuokavusi, kad žino Vilniuje gatvę, kurioje yra tik vienas namas. Tiesa, tai – daugiabutis.

Greta „gatvės“ eina tiltelis ir takelis, tačiau juo leidžiama važiuoti tik dviračiais arba eiti pėsčiomis.

„Į kiemus įvažiuojama tikrai tik iš upelio“, – tikino G.Kazarian. Ji pripažino, kad kartais į savo namus gyventojai tiesiogine to žodžio prasme „parplaukia“. Taip nutinka polaidžio metu, kai upelis patvinsta.

„Visas upelis nėra ilgas – apie 5,5 km (upė-gatvė sudaro tik nedidelę jo atkarpą, – aut. past.), labai vingiuotas ir visur upelio pakrantėse sunkiasi galybė šaltinių. Tad vandens jame yra nuolat, bet nedaug“, – pasakojo gidė.

Neįprasta gatvė atsirado dėl pirmųjų sodybų gyventojų – šie tiesiog nutarė pasistatyti ūkinius pastatus visai greta upelio. Toliau sklypai ribojasi su stačiu miškingu šlaitu.

„Normaliam keliui nebeliko vietos, nes sodybos pastatai užstatyti iki pat upelio.

Kita vertus, žmonės matė, kad upelio dugnas tvirtas, pilnas mažų akmenėlių – puikiai tiko keliui, todėl pradėjo juo važinėti. Taip liko iki dabar“, – paprastai priežastį, dėl ko atsirado keista gatvė, nurodė G.Kazarian.

Anksčiau Vaiguvos upeliu-gatve buvo galima važiuoti bet kokiam motorizuotam transportui, dabar tai gali daryti tik gyventojai ir specialusis transportas (greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ir panašus).

Tačiau braidžioti šaltame ir švariame, net iš kelių šaltinių atitekančiame upelyje niekas nedraudžia!

V.Kudirkos akmuo ir legendos

Nors upeliu kaip gatve vietiniai gyventojai naudojosi seniai, oficialiai Vaiguvos upės-gatvės pavadinimą ši vieta gavo tik atkūrus nepriklausomybę. Pasak G.Kazarian, tuo metu žmonės aktyviai domėjosi savo krašto istorija, taip pat gamta, jos objektais ir tautos šaukliais.

„O kas yra didžiausias lietuvis? Vincas Kudirka. Jis nėra zanavykas, tačiau Plokščiuose praleido nemažai laiko“, – zanavykietiškai pajuokavusi, jog Jonas Basanavičius, leidęs pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą spausdintą visuomeninį žurnalą lietuvių kalba „Aušrą“, lietuvius tik žadino, sakė G.Kazarian.

„O V.Kudirka (leidęs „Varpą“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinį laikraštį, ėjusį 1889–1905 m., – aut. past.) kėlė lietuvius, sakydamas: „Kelkite, kelkite, kelkite!“ (tai ištrauka iš V.Kudirkos eilėraščio „Varpas“ – aut. past.). O tiems, kurie Atgimimo laikotarpiu pradėjo domėtis Lietuva ir V.Kudirka, Vaiguvos upelis-gatvė tapo keliu ne tik į kiemus, bet ir į Lietuvos istoriją“, – kalbėjo Plokščiuose gyvenanti mokytoja-gidė G.Kazarian.

Jos teigimu, Plokščius, Vaiguvos upę-gatvę ir V.Kudirką sieja ir dar vienas dalykas. Sakoma, kad Vaiguvos upelio krante gulėjęs milžiniškas riedulys (akmuo), ant kurio pasivaikščiojimų metu sėdėdavo V.Kudirka ir redaguodavo „Varpą“.

„Iš šitos vietos yra kilę daugybė „istorinių pletkų“ apie V.Kudirką. Pavyzdžiui, kad čia vaikštinėjo ne vienas, o su draugija – tautinio atgimimo veikėjais, Europos kalbininkais ir jiems nuo akmens rėždavęs ugningas kalbas apie to meto politines aktualijas“, – pasakojo gidė.

Yra ir pikantiškų gandų, susijusių su šia vieta. Kalbama, esą, čia į slaptus pasimatymus V.Kudirka atsivesdavo ir šiltus jausmus jam puoselėjusią vieną garsią skandinavų rašytoją Mailą Talvio.

Prieš 47-erius metus Plokščių miestelio bendruomenė nutarė surasti V.Kudirkos mėgtą riedulį, kuris literatūroje taip ir vadinamas – „Kudirkos akmeniu“.

„Deja, paties akmens sveiko neberado – tik iš jo padarytas girnas, skirtas linų sėmenims spausti. Tos girnos nukeliavo prie Plokščių vidurinės mokyklos“, – pasakojo ilgametė šios ugdymo įstaigos darbuotoja, istorijos mokytoja.

Oficialūs faktai rodo, kad didžiulis riedulys, buvęs Vaiguvos upelio-gatvės krante, susprogdintas Pirmojo pasaulinio karo metais. Iš jo, kaip jau minėta, Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir į miestelį parvežtos tik po kelių dešimtmečių. Plokščių centre jos pastatytos 1970 metais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų.

(Ne)žinomas Plokščių piliakalnis

Vaiguvos upelis atiteka iš Plokščių piliakalnio, kuris vietiniams dar žinomas ir kaip Vaiguviškių piliakalnis.

Apie šį piliakalnį labai mažai žinoma. 1960 m. ir 1965 m. jis žvalgytas – mokslininkai čia rado suaižėjusių nuo deginimo akmenų. Tačiau piliakalniu jis pripažintas ne dėl šių ar kitų rastų kultūrinių dalykų (iš tiesų daugiau jų ir nerasta), bet gamtinių sąlygų.

„Ilgą laiką niekam neatėjo į galvą, kodėl apie Plokščių piliakalnį niekas nekalba ir jis toks nežinomas? Pasirodo, jog nekalba todėl, kad jis priklausė ne mūsų protėviams, bet kryžiuočiams“, – vieną iš versijų pateikė G.Kazarian.

Pasak jos, viena iš nepatvirtintų legendų pasakoja, kad kryžiuočiai toje vietoje, kur dabar Plokščiai, buvo sugalvoję įkurti nukariautų baltų tautų sostinę.

„Yra tikrų faktų, kad 1337 m. piliakalnyje buvo pastatyta pilis, pavadinta Bajerburgo. Bet apie šitą pilį ir kryžiuočių ordino planus įsitvirtinti čia nekokios nuomonės buvo tuometinis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, pasiuntęs karius sunaikinti pilį. Čia įsimaišė ir išdavystė – išdavikai buvo iš pilies išvesti ir viešai pakarti, kad įbaugintų lietuvius. Bet galiausiai 1344 m. kryžiuočiai, neapsikentę nuolatinių lietuvių puldinėjimų, patys paliko pilį. Prieš tai, žinoma, ją sudegino. Todėl mūsų istorijoje ši pilis buvo pamiršta. Taip pat ir pats piliakalnis“, – pasakojo gidė.

Pasiekti Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnį galima važiuojant nuo Plokščių–Kubilių kelio ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę palei šį upelį ir pačiu upeliu, ir vėl palei upelį vedančiu keliuku. Kaip jau minėta, Vaiguvos upeliu-gatve važiuoti šiuo metu negalima. Tad aikštelėje palikus automobilį teks paėjėti maždaug 650 m.


27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 27-ąją, Melno taikai, kai buvo nustatyta tarpvalstybinė siena tarp LDK, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino, galutinai atsisakiusio Užnemunės (Sūduvos) ir […]

11 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 10 dieną prie Kidulių dvaro įvyko paskutinis ketvirtasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Į renginį atvyko 9 šeimos: […]

Kaimelio klebonas kun. Zenonas Stepanauskas prie originalaus M. K. Čiurlionio „Šv. Roko“ paveikslo / Linos Poškevičiūtės nuotr.
24 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 21-ąją Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo švenčiami tradiciniai didieji Šv. Roko atlaidai. Šįkart jie buvo ypatingi tuo, kad […]

18 liepos, 2022

Liepos 17 dieną prie Ilguvos dvaro įvyko trečiasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Į renginį atvyko 11 šeimų: Karpavičiai, […]

4 liepos, 2022

Liepos 2 d. šalies ugniagesiai gelbėtojai iš įvairių vandens telkinių ištraukė šešių nuskendusių žmonių kūnus. 8.09 val. buvo pranešta, kad […]

Arijus Petrulėnas. Mok. Vidmantas Kapačiūnas
2 birželio, 2022

Zyplių dvare išdalinti jau devintą kartą rengiamo Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ apdovanojimai. Šiemet geriausiais jaunaisiais meistrais pripažinti […]

Grupė žygio dalyvių Rūdšilyje, prie bunkerio, kur žuvo Julijonas Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas / Vido Venslovaičio nuotr.
1 birželio, 2022

Į Lekėčius švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vėl rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, savanoriai, šauliai, lekėtiškiai, atvyko […]

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė sakė, kad Liepalotų ir Demikių šeimų kapo paminkle nėra atskirai įrašyta kun. Juozo Demikio pavardė, todėl jis gimtinėje naujoms kartoms kaip ir nežinomas / Birutės Nenėnienės nuotr.
16 balandžio, 2022

Besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai sudėtingais spaudos draudimo laikais iškilo vienas svarbiausių uždavinių – žadinti lietuvių tautos dvasią, priešintis rusinimo politikai, siekti […]

24 vasario, 2022

Šią savaitę Lietuvių kalbos dienas pradėjo Šakių rajono savivaldybė – šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė. Lituanistikos sklaidai Lietuvoje ir […]

21 vasario, 2022

Vasario 18 d. Marijampolės dramos teatre buvo džiaugsmingai atšvęsta Sūduvos diena, o kartu iškilmingai paskelbtas Sūduvos atmintinų metų atidarymas. Sveikinimus […]

Joniškio rajono žemės ūkio bendrovei „Kepaliai“
15 vasario, 2022

Žemės ūkio  ministro patarėjas Daivaras Rybakovas įteikė „Pienės 2021“ apdovanojimą pirmosios vietos laimėtojai –Joniškio rajono žemės ūkio bendrovei „Kepaliai“ , kuri  […]

27 sausio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolės regione, kur susitiko su vietos bendruomenių atstovais, kartu su Valstybės pažinimo centro edukatoriais […]

27 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ketvirtadienį su komanda lankosi Marijampolėje. Vizitą šiame mieste […]

Išsaugotasis originalus Juozo Zikaro sukurtas bareljefas, 1952 metais nuimtas nuo tilto, kurį išsaugojo naumiestietis Juozas Šipaila, eksponuojamas V. Kudirkos muziejuje / Birutės Nenėnienės nuotr.
23 gruodžio, 2021

Šiemet įvairiais renginiais paminėtas vienas pirmųjų profesionaliųjų Lietuvos skulptorių – Juozas Zikaras (1881–1944). Į kūrėjo 140-ųjų gimimo metinių minėjimą lapkričio […]

Kan. Donatas Jasulaitis šventina šv. Antano koplytstulpį ir paminklą ant kun. Antano Urbanavičiaus kapo, Vido Venslovaičio nuotr.
21 gruodžio, 2021

Gruodžio 16 dieną Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje (Šakių r.) prisimintas prieš metus miręs ilgametis (1982 05 25–2017 08 […]

Zapyškis Sūduvos heraldikos pašventinimas
16 spalio, 2021

Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje […]

Antanas Andrijonas prie Gelgaudiškio bažnyčios. 2021 metai
3 rugsėjo, 2021

Lankas užtvindė pienių ižasIr nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt –Pavasaris į Gelgaudiškį grįžoAr ant palangės saulėn stiebiasi gėlė. Tai […]

23 liepos, 2021

Veikli Šakių rajono Griškabūdžio bendruomenė kartu su gimnazija ir menininkės Eglės Tamulytės (aka. Aglaja Ray) asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ įgyvendino […]

Ilguvos klebonas kun. Francas Kuklys susirūpinęs, kad bažnyčia ir varpinė prašosi skubaus tvarkymo / Dariaus Pavalkio nuotr.
5 liepos, 2021

Su Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios (Šakių r.) klebonu kun. Francu Kukliu kalbėjomės jo kunigystės 20-mečio ir bažnyčioje švenčiamų Šv. […]

Vido Venslovaičio nuotr.
18 birželio, 2021

Tradiciškai tikintieji paminėti Gedulo ir Vilties dieną susirenka į Staliorių koplyčią (Šakių r.). Šiais metais ši data šio krašto žmonėms […]