29 rugpjūčio, 2017
Raimonda Mikalčiūtė - Urbonė / 15min.lt

Vienintelė Lietuvoje upė-gatvė, kuria vaikščiojo ir Vincas Kudirka

Lietuva ne juokais gali būti vadinama stebuklų kraštu – čia tikrai netrūksta ypatingų vietų. Ir viena jų yra Zanavykijoje – Šakių rajone esančiuose Plokščiuose. Čia atvažiavę rasite vienintelę Lietuvoje upę-gatvę, kuri iš tiesų – Vaiguvos upelis.

Kaip upelis virto gatve?

Toks klausimas greičiausiai kyla kiekvienam, išgirdusiam apie Vaiguvos upę-gatvę. Pirmas įspūdis, išvydus šią vietą, dviprasmiškas: logiškai sunku suprasti, kodėl tas mažutėlis upelis vadinamas gatve?! Tačiau apsižvalgius tikrai įsitikini, kad į sodybas privažiuoti nėra jokio kito kelio, tik tas, kuris „eina“ per vandenį.

Pasak ne vieną turistų grupę į šią vietą palydėjusios Plokščiuose mokytoja dirbančios gidės Gražinos Kazarian, iš pradžių visi nustemba ir tik po keleto patvirtinimų, kad „taip, sodybų gyventojai į savo namus automobiliu atvažiuoja tik per vandenį“, žmonės patiki, kad yra unikalioje vietoje.

„Vaiguvos upelio-gatvės ilgis – gal kokie 200 metrų. Greta jos dabar yra 5 sodybos, kuriose gyvena 13 gyventojų. Jokio kito privažiavimo į šitos gatvės gyventojų kiemus nėra – tik štai šitas (per vandenį – aut. past.)“, – pasakojo gidė, pajuokavusi, kad žino Vilniuje gatvę, kurioje yra tik vienas namas. Tiesa, tai – daugiabutis.

Greta „gatvės“ eina tiltelis ir takelis, tačiau juo leidžiama važiuoti tik dviračiais arba eiti pėsčiomis.

„Į kiemus įvažiuojama tikrai tik iš upelio“, – tikino G.Kazarian. Ji pripažino, kad kartais į savo namus gyventojai tiesiogine to žodžio prasme „parplaukia“. Taip nutinka polaidžio metu, kai upelis patvinsta.

„Visas upelis nėra ilgas – apie 5,5 km (upė-gatvė sudaro tik nedidelę jo atkarpą, – aut. past.), labai vingiuotas ir visur upelio pakrantėse sunkiasi galybė šaltinių. Tad vandens jame yra nuolat, bet nedaug“, – pasakojo gidė.

Neįprasta gatvė atsirado dėl pirmųjų sodybų gyventojų – šie tiesiog nutarė pasistatyti ūkinius pastatus visai greta upelio. Toliau sklypai ribojasi su stačiu miškingu šlaitu.

„Normaliam keliui nebeliko vietos, nes sodybos pastatai užstatyti iki pat upelio.

Kita vertus, žmonės matė, kad upelio dugnas tvirtas, pilnas mažų akmenėlių – puikiai tiko keliui, todėl pradėjo juo važinėti. Taip liko iki dabar“, – paprastai priežastį, dėl ko atsirado keista gatvė, nurodė G.Kazarian.

Anksčiau Vaiguvos upeliu-gatve buvo galima važiuoti bet kokiam motorizuotam transportui, dabar tai gali daryti tik gyventojai ir specialusis transportas (greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ir panašus).

Tačiau braidžioti šaltame ir švariame, net iš kelių šaltinių atitekančiame upelyje niekas nedraudžia!

V.Kudirkos akmuo ir legendos

Nors upeliu kaip gatve vietiniai gyventojai naudojosi seniai, oficialiai Vaiguvos upės-gatvės pavadinimą ši vieta gavo tik atkūrus nepriklausomybę. Pasak G.Kazarian, tuo metu žmonės aktyviai domėjosi savo krašto istorija, taip pat gamta, jos objektais ir tautos šaukliais.

„O kas yra didžiausias lietuvis? Vincas Kudirka. Jis nėra zanavykas, tačiau Plokščiuose praleido nemažai laiko“, – zanavykietiškai pajuokavusi, jog Jonas Basanavičius, leidęs pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą spausdintą visuomeninį žurnalą lietuvių kalba „Aušrą“, lietuvius tik žadino, sakė G.Kazarian.

„O V.Kudirka (leidęs „Varpą“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinį laikraštį, ėjusį 1889–1905 m., – aut. past.) kėlė lietuvius, sakydamas: „Kelkite, kelkite, kelkite!“ (tai ištrauka iš V.Kudirkos eilėraščio „Varpas“ – aut. past.). O tiems, kurie Atgimimo laikotarpiu pradėjo domėtis Lietuva ir V.Kudirka, Vaiguvos upelis-gatvė tapo keliu ne tik į kiemus, bet ir į Lietuvos istoriją“, – kalbėjo Plokščiuose gyvenanti mokytoja-gidė G.Kazarian.

Jos teigimu, Plokščius, Vaiguvos upę-gatvę ir V.Kudirką sieja ir dar vienas dalykas. Sakoma, kad Vaiguvos upelio krante gulėjęs milžiniškas riedulys (akmuo), ant kurio pasivaikščiojimų metu sėdėdavo V.Kudirka ir redaguodavo „Varpą“.

„Iš šitos vietos yra kilę daugybė „istorinių pletkų“ apie V.Kudirką. Pavyzdžiui, kad čia vaikštinėjo ne vienas, o su draugija – tautinio atgimimo veikėjais, Europos kalbininkais ir jiems nuo akmens rėždavęs ugningas kalbas apie to meto politines aktualijas“, – pasakojo gidė.

Yra ir pikantiškų gandų, susijusių su šia vieta. Kalbama, esą, čia į slaptus pasimatymus V.Kudirka atsivesdavo ir šiltus jausmus jam puoselėjusią vieną garsią skandinavų rašytoją Mailą Talvio.

Prieš 47-erius metus Plokščių miestelio bendruomenė nutarė surasti V.Kudirkos mėgtą riedulį, kuris literatūroje taip ir vadinamas – „Kudirkos akmeniu“.

„Deja, paties akmens sveiko neberado – tik iš jo padarytas girnas, skirtas linų sėmenims spausti. Tos girnos nukeliavo prie Plokščių vidurinės mokyklos“, – pasakojo ilgametė šios ugdymo įstaigos darbuotoja, istorijos mokytoja.

Oficialūs faktai rodo, kad didžiulis riedulys, buvęs Vaiguvos upelio-gatvės krante, susprogdintas Pirmojo pasaulinio karo metais. Iš jo, kaip jau minėta, Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir į miestelį parvežtos tik po kelių dešimtmečių. Plokščių centre jos pastatytos 1970 metais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų.

(Ne)žinomas Plokščių piliakalnis

Vaiguvos upelis atiteka iš Plokščių piliakalnio, kuris vietiniams dar žinomas ir kaip Vaiguviškių piliakalnis.

Apie šį piliakalnį labai mažai žinoma. 1960 m. ir 1965 m. jis žvalgytas – mokslininkai čia rado suaižėjusių nuo deginimo akmenų. Tačiau piliakalniu jis pripažintas ne dėl šių ar kitų rastų kultūrinių dalykų (iš tiesų daugiau jų ir nerasta), bet gamtinių sąlygų.

„Ilgą laiką niekam neatėjo į galvą, kodėl apie Plokščių piliakalnį niekas nekalba ir jis toks nežinomas? Pasirodo, jog nekalba todėl, kad jis priklausė ne mūsų protėviams, bet kryžiuočiams“, – vieną iš versijų pateikė G.Kazarian.

Pasak jos, viena iš nepatvirtintų legendų pasakoja, kad kryžiuočiai toje vietoje, kur dabar Plokščiai, buvo sugalvoję įkurti nukariautų baltų tautų sostinę.

„Yra tikrų faktų, kad 1337 m. piliakalnyje buvo pastatyta pilis, pavadinta Bajerburgo. Bet apie šitą pilį ir kryžiuočių ordino planus įsitvirtinti čia nekokios nuomonės buvo tuometinis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, pasiuntęs karius sunaikinti pilį. Čia įsimaišė ir išdavystė – išdavikai buvo iš pilies išvesti ir viešai pakarti, kad įbaugintų lietuvius. Bet galiausiai 1344 m. kryžiuočiai, neapsikentę nuolatinių lietuvių puldinėjimų, patys paliko pilį. Prieš tai, žinoma, ją sudegino. Todėl mūsų istorijoje ši pilis buvo pamiršta. Taip pat ir pats piliakalnis“, – pasakojo gidė.

Pasiekti Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnį galima važiuojant nuo Plokščių–Kubilių kelio ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę palei šį upelį ir pačiu upeliu, ir vėl palei upelį vedančiu keliuku. Kaip jau minėta, Vaiguvos upeliu-gatve važiuoti šiuo metu negalima. Tad aikštelėje palikus automobilį teks paėjėti maždaug 650 m.


Valdo Knyzelio nuotr.
15 kovo, 2024

Kovo 14 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “KAFF taurė […]

27 vasario, 2024

Su dainomis ir šokiais per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis šį savaitgalį aplankė Sūduvos sostinę – per du šimtai atlikėjų […]

15 vasario, 2024

Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas […]

5 sausio, 2024

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas, o artimiausiu metu, atlikus baigiamuosius darbus, kokybiškas apšvietimas bus įdiegtas daugiau kaip […]

14 gruodžio, 2023

Gruodžio 13 dieną Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras ir kiti KPD specialistai lankėsi Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybėse. […]

Renginį vedusi Rimanta Šukienė ir žurnalistas Romas Bacevičius, Neringos Pilypaitienės nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15-ąją Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje įvyko literatūrinė popietė „Žodžiai iš Žaliakalnio“. Į susitikimą su plokštiečiais atvyko kraštietis Romas […]

8 rugsėjo, 2023

Šakių rajono savivaldybė praneša, kad savivaldybės meras Raimondas Januševičius ketvirtadienį dalyvavo iškilmingoje kapsulės įkasimo ceremonijoje, pažyminčios OTADA vėjo elektrinių parko […]

14 rugpjūčio, 2023

Per savaitgalį ugniagesiams teko 8 kartus vykti į įvairias šalies vietas dėl rastų sprogmenų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas […]

Prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos stalo, V. Venclovaičio nuotr.
17 liepos, 2023

Jau įprasta, kad vienintelis miestelis, turintis upę-gatvę, prasidedant vasarai surengia šventę. Šiemet Plokščiuose ji vyko jau ketvirtą kartą. Anksčiausiai susirinkusieji […]

27 birželio, 2023

Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje paminėtos 20 metų čia dirbusio, iš šios parapijos Pašilių kaimo kilusio, kunigo Juozo Adomaičio […]

Rūta Prusevičienė ir Ieva Tamutytė, D.Matvejevo nuotr.
3 birželio, 2023

„Svarbiausias svertas pasirenkant regioną yra vietos žmonių suinteresuotumas. Ten, kur aktyvus vietos organizatorius, dažniau vyksta Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertai. Paprastai […]

Kan. Donatas Jasulaitis, Vido Venslovaičio nuotr.
2 birželio, 2023

Gegužės 29 dieną Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo ir Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies parapijų klebonas kanauninkas Donatas JASULAITIS […]

Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos. Organizatorių nuotr.
27 kovo, 2023

Savaitgalį Šakių kultūros centre vykusioje didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ už įsimintiniausius, ryškiausius darbus mėgėjų teatro kūrėjams įteiktos metų […]

Kalvarijos krašto dainavimo tradicija. Rengėjų nuotr
27 kovo, 2023

Ar galima prikelti tarmę, kas tas Šyvis, kaip skamba Mažosios Lietuvos arfa – šiuos ir kitus atsakymus apie kultūrinę tapatybę […]

Kauno Šv. Roko mokyklos nuotr.
7 kovo, 2023

Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties […]

28 vasario, 2023

Zanavykų muziejuje pristatyta Žemaičių muziejaus „Alka“ surengta paroda „Spalvingas dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) kūrinių lobynas“ (iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių). […]

Kamuolį žongliruoja Ugnė Veličkaitė
10 vasario, 2023

Vasario 10 dieną Gelgaudiškio  „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre ir Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje įvyko ketvirtasis ir penktasis kamuolio žongliravimo etapai „Mano […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

7 sausio, 2023

Senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, rinkosi Gelgaudiškio dvare – čia vyko respublikinės konkursinės liaudies meno […]

3 sausio, 2023

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų […]