Vilkyškiuose lankėsi paskutiniųjų Vilkyškių dvaro šeimininkų dukra
Birželio 28 d. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su mero patarėja Milda Jašinskaite-Jasevičiene vyko į Vilkyškius, kur susitiko su paskutiniųjų Vilkyškių dvaro šeimininkų dukra Elli Schacht bei jos sūnumi Christian. Susitikimo metu svečiai teiravosi apie galimybę išsinuomoti Vilkyškių dvare esančias patalpas. Vokiečiai sakė norintys jas savomis lėšomis suremontuoti ir įrengti kelis kambarius, kur galėtų atvykę į Lietuvą apsistoti patys. Patalpas būtų galima išnaudoti ir turistų apgyvendinimui. Čia būtų galima įrengti muziejų, kur būtų eksponuojami su dvaro istorija susiję eksponatai, kurių nemažai turi Elli. Šiuo metu šios patalpos naudojamos kaip sandėlis įvairiems daiktams susidėti.
Elli Schacht ir jos sūnus Christian sakė, jog džiaugiasi, jog Pagėgių savivaldybės vadovai prižiūri ir rūpinasi Vilkyškių dvaru. Christian vaikai, Elli anūkai labai domisi savo šeimos istorija ir nori atvykti į Vilkyškius, todėl šiai šeimai svarbu turėti teisinį pagrindą, sąsają su Vilkyškiais, kad galėtų perduoti šeimos vertybes iš kartos į kartą ir puoselėti jas. „Šis sumanymas nėra planas kaip pralobti, tai mums brangios šeimos istorijos puoselėjimas, noras sustiprinti ryšį su Vilkyškiais“, – sakė Christian.
Savivaldybės meras Virginijus Komskis džiaugėsi šia iniciatyva ir žadėjo padėti Elli Schacht įgyvendinti jos svajonę. „Draugystė tarp dviejų tautų, turėjusių bendrą istoriją, yra ypatingai svarbi abiems pusėms. Galime daug ką sužinoti ir išmokti vieni iš kitų“, – sakė Meras. „Tai, ką mes kartu padarysime liks ir ateinančioms kartoms.“
Svečiams paaiškinta tvarka ir procedūros, kurių reikės norint išsinuomoti šias patalpas. 1944 m. namus Vilkyškiuose palikusiai moteriai padovanota knyga „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“, kurią ji vartė su dideliu susidomėjimu, ieškodama pažįstamų vietų.
Po susitikimo Pagėgių krašto turizmo informacijos centre pasivaikščiota po Vilkyškius. 91-erių metų Elli nostalgiškai prisiminė vaikystės vietas, detaliai pasakojo kur kokie pastatai stovėjo, kas juose gyveno. Moteris sakė, jog dvaras labai pasikeitęs. Pasikeitusios ir jo prieigos – dabartinio paradinio dvaro įėjimo pusėje buvęs ūkinis kiemas. Čia buvo daug ūkinių pastatų – karvidė, arklidė, kalvės, arklių maniežas, stūksojo mėšlo krūva. Gražioji, paradinė buvo kita dvaro pusė – buvęs gražus sodas su lauko terasa. Vandenį dvaro ūkiui bei gyventojams tiekdavo arklių sukama pompa.
Moteris prisiminė keletą akimirkų iš vaikystės, kai buvo išmokyta lietuviškų žodžių „rupūžė“ ir „velnias“, kuriais erzindavo lietuvius darbininkus, kas jiems visai nepatikdavo.
Dvaro šeimininkų duktė prisiminė, jog jos tėvai buvo geri žmonės – niekada neužmiršdavo dvare dirbančių darbininkų bei jų šeimų, su jais visada elgdavosi pagarbiai ir maloniai. Sako per Kalėdas savi vaikai visada dovanas gaudavę paskutiniai – pirma apdovanoti būdavo darbininkų – lenkų, lietuvių, rusų vaikai. Dvaro būta nemažo – per karą Vilkyškių dvarą paliko 111 gyventojas.
Moteris lankė mokyklą Tilžėje. Elli prisimena ir baisius, daug iš atminties šviesių gyvenimo prisiminų ištrynusius karo metus. „Vilkyškiai skendėjo gaisruose, buvo sunaikinta daug pastatų. Pamenu, kai griaudint sprogimams mama su seserimis lindėjo rūsyje, o mes su tėvu slėpėmės už pagrindinių storų tvirto medžio durų“, – skaudžiausias gyvenimo akimirkas prisimena moteris. Vykstant karui, dvaruose, ūkiuose tvarkytis buvo likusios tik moterys – vyrai buvo kare. Elli prisimena, jog ji padėjo organizuoti pabėgimą iš Vilkyškių – 1944 m. spalio mėnesį, būdama 18-kos metų ji paliko savo namus Vilkyškiuose.
Senjorė su nostalgija apžvelgė buvusios dvaro virtuvės patalpas, kurias ir norėtų išsinuomoti. „Skaudu prisiminti, ką patyrėme čia. Skaudu, kad netekome savo namų. Šiandien čia viskas kitaip, tačiau guodžia tai, jog lietuviams svarbi istorija, svarbus jos įamžinimas. Dvaro laukia palankus likimas“, – sakė Elli.
Svečius priėmusi ir su jais glaudų draugystės ryšį palaikanti Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė sakė, jog tokie susitikimai yra ypatingai vertingi. „Susitikusi ir pasikalbėjusi su Elli susidariau kiek kitokį vaizdą apie dvarą“, – sakė Ilona Mierė.
