Vilniaus senamiestyje atidengta atminimo lenta legendinei Lietuvos žvalgei M. Kubiliūtei
Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė šeštadienį atidengė jai skirtą tipinę atminimo lentą ant pastato Aušros Vartų gatvėje 12.
Senamiestyje, buvusio Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno patalpose, 1918–1931 m. veikęs Lietuvių mergaičių bendrabutis buvo pirmoji savarankiško M. Kubiliūtės gyvenimo vieta Vilniuje, skelbia savivaldybė.
M. Kubiliūtė – Lietuvos žvalgė ir visuomenės veikėja, drąsi ir be galo stipri asmenybė, viena iš labiausiai valstybės ordinais apdovanotų moterų tarpukariu. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. M. Kubiliūtė buvo istorikė – baigė studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Po mokyklos baigimo iš Rokiškio krašto kilusią M. Kubiliūtę brolis Juozas atsivežė į Vilnių. 1918–1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje; 1919 m. perdavė į Kauną slaptus lenkų dokumentus, tarp jų ir lenkų karinės organizacijos rengiamo sukilimo Lietuvoje organizatorių šifrus (tai padėjo likviduoti maištininkų organizaciją). 1919 m. buvo laikraščio Nepriklausomoji Lietuva redaktorė.
Vilniuje ji gyveno ir po Vilniaus okupacijos, nepabūgo, nepasitraukė. Įsikūrusi Lietuvių mergaičių bendrabutyje dar sava pavarde, vėliau gyveno svetima Elžbietos Banevič pavarde. Rūpinosi lietuviais kariais, patekusiais į nelaisvę, ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais. Esama teiginių, kad pati laidojo mūšiuose dėl Vilniaus žuvusius Lietuvos karius – gabenoū juos iš ligoninės Žvėryne į Rasų kapines.
Atsidūrusi Kaune, ji vis tiek daug dirbo Vilniaus labui, buvo „Vilniaus vaduoti sąjungos“ aktyvi narė, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Jos tarnyba buvo susijusi su Vilniumi – buvo atsakinga už knygų, leidinių, piniginės paramos siuntimą į Vilnių, rūpinosi žmonėmis, pabėgusiais iš Vilniaus, padėjo įsikurti, susirasti darbą.
1940 m. tik atgavus Vilnių persikėlė čia gyventi. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Nacių okupacijos metu ji gelbėjo žydus, vėliau padėdavo persekiojamiems, rėmė sugrįžtančius tremtinius, politinius kalinius.
1944 m. rugpjūčio 17 d. M. Kubiliūtę suėmė NKVD, moteris 9 mėnesius buvo nuolat tardoma bei kankinama, galiausiai perkelta į Lukiškių kalėjimą, o 1946 m. ištremta į Sibirą, kur gyveno trejus metus.
Mirė po sunkios ligos, palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.
