4 gegužės, 2021

Vilniuje organizuojamos Neringos kultūros sostinės dienos

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, savo visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, gegužės 8–19 d. keliasi į sostinę. Vilniuje organizuojamų kultūros sostinės dienų metu bus galima plačiau susipažinti su „Kultūros salos“ projektu, aplankyti klasikinės muzikos, šiuolaikinio šokio renginius, parodas, diskusijas bei knygų pristatymus. Anot organizatorių, visa tai – įžanga į ilgai lauktą kultūros sostinės atidarymą.

Sostines sujungs vanduo

Kultūros sostinės dienas Vilniuje Neringa pradės išlydėtuvėmis. Gegužės 8 d. 9.30 val. ties Baltuoju tiltu Vilniuje į ekstremalią kelionę leisis dvylika savanorių, sumaniusių baidarėmis per 8 dienas įveikti 400 km vandens keliais, plaukiant nuo Vilniaus iki Nidos.

Baidarių komanda „Vinetu Lituano“ suplanavo keliauti į Nidą didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu, bei daugiausia iššūkių keliančiu vandens ruožu – Kuršių mariomis. Vaikinai plauks pro Vilnių, Jonavą, Kauną, Jurbarką, Panemunę, Rusnės salą, Uostadvarį iki pat Nidos. Ją planuoja pasiekti gegužės 15 d.

Muzikoje atgims Neringos legenda

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ šiemet Neringoje organizuos jau XXIII Tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Kuršių nerija“. Gegužės 8–9 d. programą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje ansamblis „Musica humana“ dedikuoja Neringai, vadindamas tai vasaros festivalio preliudu.

Šiais metais Neringai švenčiant miesto 60-metį ir pelnius Lietuvos kultūros sostinės titulą, festivalio „Kuršių nerija“ organizatoriams kilo mintis pristatyti šio krašto kilmę ir Neringos legendos motyvais sukurti scenos meno kūrinį – kamerinę operą. Jos premjera numatyta rugpjūčio mėnesį Juodkrantėje.

Eduardo Mieželaičio legendos apie milžinę Neringą motyvais neringiškė Gintarė Dikšienė sukūrė libretą, o muziką rašo net trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis.

Gegužės 9 d. koncerte visai šeimai „Legenda apie Neringą“ bus papasakota ir apdainuota iš pajūrio kilusios dainininkės Dovilės Kazonaitės bei ansamblio „Musica humana“ atlikėjų. Pasakojimą apipins ne tik lietuviškos muzikos korifėjų bei žinomų šiuolaikinių autorių kūriniai, bet ir jaunųjų kompozitorių darbai, savitai perteikiantys paslaptingąją Neringos legendą.

Dailininkų, fotomenininkų ir kino kūrėjų meka

Unikali savo kraštovaizdžiu Neringa – daugybės dailininkų tapytas, fotografijose užfiksuotas, kino aikštelėse filmuotas, menininkus iš viso pasaulio traukte traukiantis Lietuvos kurortas. Tai liudija ir dešimtmečius Nidoje rengiamas tarptautinis fotografų simpoziumas „NIDA“.

Dalį įstabių fotografijų gegužės 12 d. bus galima išvyksti „Prospekto“ galerijoje Vilniuje. Čia vyks 2017–2020 m. simpoziumo laureatų Vitalijaus Butyrino, Alvydo Lukio, Aleksandro Ostašenkovo, Kazimiero Mizgirio darbų peržiūra. Kartu bus paskelbtas 2021-ųjų Neringos savivaldybės mero fotografijos meno premijos konkursas.

Dalį įstabių fotografijų gegužės 12 d. bus galima išvyksti „Prospekto“ galerijoje Vilniuje. Čia vyks 2017–2020 m. simpoziumo laureatų Vitalijaus Butyrino, Alvydo Lukio, Aleksandro Ostašenkovo, Kazimiero Mizgirio darbų peržiūra. Kartu bus paskelbtas 2021-ųjų Neringos savivaldybės mero fotografijos meno premijos konkursas.

Istorija, nugulusi knygose

Gegužės 17 d. Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienos Vilniuje kelsis į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Tądien bibliotekos Kalbos klube (transliacija Yuotube kanalu) vyks pokalbis „Visa tiesa apie kuršininkų kalbą“. Prof. Jolanta Elena Zabarskaitė kalbins Mažosios Lietuvos tyrėją, prof. Dalią Kiseliūnaitę.

Besidomintys Kuršių nerijos istorija, kultūra bei norintys labiau pažinti unikalią ir iki šiol Europoje žinomą Nidos dailininkų koloniją, XIX a. pabaigoje įsikūrusią žvejų kaimelyje Nidoje, laukiami vos prieš kelias savaites pasirodžiusios knygos „Nidos dailininkų kolonija – vietos dvasios atspindys“ pristatyme. Susitikime su skaitytojais dalyvaus knygos sudarytoja dr. Lina Jokubauskaitė-Motuzienė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje taip pat bus pristatyta poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Pasak J. Kelero, šios antologijos tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Sunku patikėti, tačiau tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, talpinanti įvairių kartų lietuviškąją poeziją, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai, „bemaž utopinei vietai, kurioje kaip švyturys blykčioja ir istorinė vietos dvasia, ir vandenų-miškynų-smėlio gaivalai“.

Neringai – Lietuvos kultūros sostinei dedikuotoje eilėraščių rinktinėje sugulė daugiau kaip pusės šimto Lietuvos poetų eilės, tarp kurių – Bernardo Brazdžionio, Aldonos Elenos Puišytės, Alekso Dabulskio, Roberto Keturakio, Algimanto Mikutos, Vytauto Stulpino, Donaldo Kajoko, Onos Jautakės, Neringos Abrutytės eilėraščiai.

Programa – ir LR Seime

Gegužės 19 d. Lietuvos kultūros sostinės Neringos dienas Vilniuje vainikuos renginiai Lietuvos Respublikos Seime. Seimo rūmų didžiajame kieme Šeiko šokio teatras pristatys šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauką. Būtent šis kūrinys birželio 12 d. taps Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 atidarymo renginio ašimi.

„Laikas nė(e)rimui“ koduoja žodžius „nėrimas/nerimas“, asociatyviai susijusius su neriančiais gilyn, narais, tinklų nėrimu, o gal sielos nerimu – su visu tuo, kas taip būdinga Neringai“, – kūrybiniu sumanymu dalijosi renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko ir pridūrė, jog Šeiko šokio teatro ir Neringos bendruomenės jungtinis projektas įtrauks mažus ir didelius, gamtos ir kultūros – visus Neringos mylėtojus.

Iš Neringos į LR Seimą gegužės 19 d. atvyks ir itin turtinga tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“ (parodos kuratorė – Kristina Jokubavičienė). Parodą sudarys trys dalys, pristatančios istorinį Nidos dailininkų kolonijos palikimą, tapybos tradicijos tęstinumą sovietmečiu bei Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Parodoje bus pristatomi Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“, Neringos muziejų bei Menininkų asociacijos „Tiltas“ fonduose sukaupti dailės kūriniai.

Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienas Vilniuje užbaigs LR Seime organizuojama apskritojo stalo diskusija „Kuršių nerija mums ir pasauliui“.

O iki birželio 20 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veiks garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko, Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Romano Borisovo darbų paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“.

Projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovo Narūno Lendraičio teigimu, kultūros sostinės dienų Vilniuje programoje neatsitiktinai persipins šokis, muzika, vizualiniai menai, diskusijos – „norėjome atskleisti Neringos įvairiapusiškumą ir atvirumą kūrybai, įvairių kultūrų pasireiškimui, naujoms idėjoms bei vizijoms. Ir tai tarsi pradžių pradžia birželio 12 dieną Neringoje įvyksiančio Kultūros sostinės atidarymo renginio, kurio visi laukiame“. 

 

 


J. Lukšos-Daumanto skveras
14 sausio, 2022

Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė  nustatė  tikslią  namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą.  Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
14 sausio, 2022

2022 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas visoje Lietuvoje buvo pagerbtas visuotine […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
12 sausio, 2022

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui – Valdovų rūmų muziejaus skverą pavadinti Bonos Sforcos vardu. Manoma, […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

10 sausio, 2022

Renovacijos tempai sostinėje įgavo rekordinį pagreitį: per 2021 m. Vilniaus mieste paraiškas dėl renovacijos pateikė 139 daugiabučiai. Iš jų – […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

7 sausio, 2022

Tikriausiai pažįstate bent vieną žmogų, kuris mėgsta keliauti ar dievina lankytis įvairiuose SPA kompleksuose. Atkeliavus kokiai nors tokio asmens šventei, […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Kuršių Nerija
6 sausio, 2022

klaiSaugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

5 sausio, 2022

Šiandien Vilniuje sunkioji technika pradėjo ardyti nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigtas statyti stadiono konstrukcijas. Per 4 mėnesius bendrovė „Vilniaus BDT“ […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]