12 birželio, 2020
Karolina Baltmiškė

Virginija Vingrienė: mes nenorime tapti kitų šalių atliekų sąvartynu, rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).

Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie tarp 438 ir 380 tūkst. tonų deginti skirtų atliekų (po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, nuotekų dumblo, netinkamų perdirbti pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų), tačiau deginimo jėgainių pajėgumui Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune suprojektuoti sudeginti net 615 tūkst. tonų.

Atliekų deginimas: pigesnė šiluma – didesnės atliekų tvarkymo sąskaitos

„Seimas šiandien žengė svarbų ryžtingą žingsnį atliekų deginimo jėgainių savivalės ribojimo link. Po svarstymo pritarta mano pataisai uždrausti į Lietuvą importuoti deginimui, tvarkymui ir šalimui skirtas atliekas. Ypač tai aktualu, kai Lietuvoje degintinų atliekų greitai nebeliks, – teigia šio pasiūlymo iniciatorė  Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ne kartą pabrėžiau, kad ankstesnės Vyriausybės sprendimas investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus aplinkosauginiu atžvilgiu buvo neapgalvotas žingsnis atgal. Tą akcentuoja ir Europos Komisija, reguliariai reiškianti susirūpinimą dėl Lietuvoje užsistovėjusių aplinkosaugos problemų ir per lėtai įgyvendinamų žiedinės ekonomikos principų. Komisijos ataskaitose ir komunikatuose eilę metų išreiškiamas rimtas susirūpinimas dėl Lietuvos investicijų į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus, kaip kliūtį įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus. Pabrėžiama, kad Lietuva turi rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas (tiek viešas, tiek privačias) į tvarkymo hierarchiją, didžiausią prioritetą kreipiant prevencijai ir perdirbimui. Be to, Komisija reikalauja būtinai apmokestinti atliekų deginimą, taip sumažinant jo patrauklumą.“

Kaip pabrėžia Seimo narė, šiandien Klaipėdoje veikia „Fortum deginimo  jėgainė. Kaune pradėjo, o Vilniuje šių metų gale pradės veikti „Ignitis“ analogai. „Sudarytos galimybės deginti 615 tūkst. tonų atliekų per metus. Be to, dar ir „Akmenės cementas“ gauna leidimą deginti 100 tūkst. tonų atliekų. Kai net optimistiškiausių projekcijų skaičiavimais metinis degintinų atliekų kiekis Lietuvoje 2030 m. tesiektų vos 380 tūkst. tonų.  Paklauskite savęs: iš kur gausime tiek atliekų, kad pateisintume šitokią infrastruktūrą? – situaciją apibūdina Virginija Vingrienė. – Aplinkosauginės technologijos šiandien nušuoliavo į priekį tiek, kad net atliekų perdirbimas, mūsų šalyje daugelio tebelaikomas utopiniu sprendimu, tarptautinėje bendruomenėje vis dažniau apibrėžiamas jau atgyvenusiu, tik minimaliai tenkinančiu žaliosios ekonomikos principus. Atliekų prevencija, produktų ilgaamžiškumas, nuolatinis perdirbimas, nuolat atgaunama žaliava – štai apie ką jau kalbama aukščiausiu lygmeniu.  Tokioje šviesoje Lietuva ima atrodyti keisčiau nei keistai. Nors prieš savaitę čia, Seime, priėmę sprendimą žengti pirmą ryžtingą žingsnį pažangaus žaliojo kurso link, negalime leisti sau viena koja kulniuoti primityviausiu – taigi, žinoma, lengviausiu – keliu. Potencialios žaliavos sudeginimą jo šalininkai vis dar linkę teisinti kalbomis apie sąvartynų mažinimo svarbą ir pigesnes šildymo paslaugas didmiesčių gyventojams. Patogiai nutylima, kad Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus gyventojai už šią tariamą nuolaidą iš tiesų susimokės pabrangusiomis atliekų tvarkymo sąskaitomis. Negana to, šias išlaidas turi dengti ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. O kur dar pastovi ekologinė žala, nepaisant tūkstančių gyventojų protesto.“

Siekiama užkirsti kelią atliekų deginimui

Seimo narės Virginijos Vingrienės teigimu, šiuo įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią deginimui ir šalinimui skirtų pavojingų ir nepavojingų atliekų importui į Lietuvą, kuris būtų neišvengiamas kai deginimo jėgainėms tikrai neužteks žaliavos užpildyti 715 tūkst. tonų pajėgumus per metus. „Įvežant jas iš šalių, kurios, stokodamos atliekų tvarkymo infrastruktūros, siekdamos atsikratyti jų ir išvengti itin didelių jų šalyse nustatytų deginimo mokesčių, pasirengusios dar primokėti trigubai dosniau nei šiandien reikalauja degintojai iš Lietuvos savivaldybių. Atliekų deginimo jėgainės veikiausiai to ir tikėjosi, pramušinėdamos tiek jėgainių. Bet mes nenorime tapti Jungtinės Karalystės,  Danijos ar kitų šalių atliekų sąvartynu, rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata. O ypač dar ir pandemijos išmoktų pamokų kontekste. Šiandien Seimo nariai pasielgė labai išmintingaim palaikę šį svarbų sprendimą“, – sako Seimo narė. 

Pasak jos, šiuo projektu siekiama užtikrinti teisėtą gyventojų interesą, taip pat užtikrinti perspektyvią alternatyvą, atliekų srautą kreipti išgautos žaliavos naujų produktų gamybai link. Taip tausojant išteklius, mažinant taršą, atveriant kelius aplinkai draugiškų, modernių technologijų plėtrai, socialiai atsakingų verslų klestėjimui.

„Šiandien tvirtai apsisprendėme, kur brėšime raudoną liniją. Tokio sprendimo teisę patvirtina mums ir Bazelio konvencija dėl tarpvalstybinių atliekų pervežimo, taip pat Europos Parlamento bei Tarybos reglamento nuostatos reglamentuojančios atliekų gabenimą. Siūlomas projektas niekaip nesikerta su ES teise ir neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui, nes pastarojo ribojimas yra pateisinamas teisėtai grindžiat aplinkosauginiais bei vartotojų teisių užtikrinimo tikslais“, – pabrėžia Virginija Vingrienė. 

 

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei Seimas pritars, naujos nuostatos įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d.

 

Užs. Nr. VV-84


21 spalio, 2021

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų […]

19 spalio, 2021

Antradienio vakarą Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

18 spalio, 2021

Reaguojant į nemažėjantį spaudimą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje ir padažnėjusius migrantų mėginimus  neteisėtai kirsti valstybės sieną, vidaus reikalų ministrė Agnė […]

15 spalio, 2021

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su savivaldybių, kurios suteikė pagalbą valstybei susidūrus su neteisėtos migracijos krize, vadovais ir aptarė […]

EP narys Bronis Ropė
15 spalio, 2021

Gyventojai ir verslas tapo tų savivaldybių įkaitais, kurios pasidavė dujų lobistams ir nevykdė perėjimo prie vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Kiekvienais […]

14 spalio, 2021

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o […]

13 spalio, 2021

Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos kaip „migrantai“, „neteisėta migracija“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“ viešojoje erdvėje […]

13 spalio, 2021

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su Šilalės rajono savivaldybės meru Algirdu Meiženiu, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės […]

12 spalio, 2021

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis projektas „Įmesk kamštį – pasodink medį“ artėja prie finišo […]

12 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį visuomenei pristatė savo globojamą iniciatyvą „Lietuvos galia“. Jos tikslas – aktyvinti visuomenės įsitraukimą į valstybės […]

11 spalio, 2021

UAB „Veistas“ vykdanti visų Telšių regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymą jaučia pilietinę pareigą informuoti Telšių regiono gyventojus apie šiuo […]

30 rugsėjo, 2021

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, […]

29 rugsėjo, 2021

Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau kas dešimtas šalies gyventojas neturi pinigų duonai. Statistikos […]

29 rugsėjo, 2021

Tai, kad teisėkūra nekokybiška, iki šiol lėmė ne reikalavimų trūkumas, o jų nepaisymas, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Trečiadienį […]

27 rugsėjo, 2021

Vytautas Kriščiūnas Radviliškio rajono savivaldybės vicemeru dirba nuo 2021 metų liepos 23 dienos. Su juo ir kalbamės apie pirmųjų mėnesių […]

27 rugsėjo, 2021

Ko reikia, kad regioninė atliekų tvarkymo sistema, kuria daugelis gyventojų jau pasitiki, jaučiasi jos dalimi ir rūšiuoja atliekas, būtų efektyvi, […]

23 rugsėjo, 2021

Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, […]

23 rugsėjo, 2021

RaseiniMykolo Romerio universitete (MRU) įteikti aktyviausių Lietuvos bendruomenių 2021 m. konkurso laimėtojai.  Jau šeštą kartą surengtas respublikinis konkursas šiais metais […]

Bronis Ropė
17 rugsėjo, 2021

„Keista, bet draugai, išgirdę šią diagnozę, dingsta. Todėl lieki vienas su savo problemomis. Psichologinė pagalba pastoviai nebūna šalia. Belieka pačiam […]

9 rugsėjo, 2021

Pastarojo meto išbandymai dar labiau išryškino balanso tarp darbo ir poilsio svarbą. Tokią pusiausvyrą ne vienas randa gamtoje, kuomet joje […]