12 birželio, 2020
Karolina Baltmiškė

Virginija Vingrienė: mes nenorime tapti kitų šalių atliekų sąvartynu, rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).

Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie tarp 438 ir 380 tūkst. tonų deginti skirtų atliekų (po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, nuotekų dumblo, netinkamų perdirbti pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų), tačiau deginimo jėgainių pajėgumui Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune suprojektuoti sudeginti net 615 tūkst. tonų.

Atliekų deginimas: pigesnė šiluma – didesnės atliekų tvarkymo sąskaitos

„Seimas šiandien žengė svarbų ryžtingą žingsnį atliekų deginimo jėgainių savivalės ribojimo link. Po svarstymo pritarta mano pataisai uždrausti į Lietuvą importuoti deginimui, tvarkymui ir šalimui skirtas atliekas. Ypač tai aktualu, kai Lietuvoje degintinų atliekų greitai nebeliks, – teigia šio pasiūlymo iniciatorė  Seimo narė Virginija Vingrienė. – Ne kartą pabrėžiau, kad ankstesnės Vyriausybės sprendimas investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus aplinkosauginiu atžvilgiu buvo neapgalvotas žingsnis atgal. Tą akcentuoja ir Europos Komisija, reguliariai reiškianti susirūpinimą dėl Lietuvoje užsistovėjusių aplinkosaugos problemų ir per lėtai įgyvendinamų žiedinės ekonomikos principų. Komisijos ataskaitose ir komunikatuose eilę metų išreiškiamas rimtas susirūpinimas dėl Lietuvos investicijų į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus, kaip kliūtį įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus. Pabrėžiama, kad Lietuva turi rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas (tiek viešas, tiek privačias) į tvarkymo hierarchiją, didžiausią prioritetą kreipiant prevencijai ir perdirbimui. Be to, Komisija reikalauja būtinai apmokestinti atliekų deginimą, taip sumažinant jo patrauklumą.“

Kaip pabrėžia Seimo narė, šiandien Klaipėdoje veikia „Fortum deginimo  jėgainė. Kaune pradėjo, o Vilniuje šių metų gale pradės veikti „Ignitis“ analogai. „Sudarytos galimybės deginti 615 tūkst. tonų atliekų per metus. Be to, dar ir „Akmenės cementas“ gauna leidimą deginti 100 tūkst. tonų atliekų. Kai net optimistiškiausių projekcijų skaičiavimais metinis degintinų atliekų kiekis Lietuvoje 2030 m. tesiektų vos 380 tūkst. tonų.  Paklauskite savęs: iš kur gausime tiek atliekų, kad pateisintume šitokią infrastruktūrą? – situaciją apibūdina Virginija Vingrienė. – Aplinkosauginės technologijos šiandien nušuoliavo į priekį tiek, kad net atliekų perdirbimas, mūsų šalyje daugelio tebelaikomas utopiniu sprendimu, tarptautinėje bendruomenėje vis dažniau apibrėžiamas jau atgyvenusiu, tik minimaliai tenkinančiu žaliosios ekonomikos principus. Atliekų prevencija, produktų ilgaamžiškumas, nuolatinis perdirbimas, nuolat atgaunama žaliava – štai apie ką jau kalbama aukščiausiu lygmeniu.  Tokioje šviesoje Lietuva ima atrodyti keisčiau nei keistai. Nors prieš savaitę čia, Seime, priėmę sprendimą žengti pirmą ryžtingą žingsnį pažangaus žaliojo kurso link, negalime leisti sau viena koja kulniuoti primityviausiu – taigi, žinoma, lengviausiu – keliu. Potencialios žaliavos sudeginimą jo šalininkai vis dar linkę teisinti kalbomis apie sąvartynų mažinimo svarbą ir pigesnes šildymo paslaugas didmiesčių gyventojams. Patogiai nutylima, kad Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus gyventojai už šią tariamą nuolaidą iš tiesų susimokės pabrangusiomis atliekų tvarkymo sąskaitomis. Negana to, šias išlaidas turi dengti ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. O kur dar pastovi ekologinė žala, nepaisant tūkstančių gyventojų protesto.“

Siekiama užkirsti kelią atliekų deginimui

Seimo narės Virginijos Vingrienės teigimu, šiuo įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią deginimui ir šalinimui skirtų pavojingų ir nepavojingų atliekų importui į Lietuvą, kuris būtų neišvengiamas kai deginimo jėgainėms tikrai neužteks žaliavos užpildyti 715 tūkst. tonų pajėgumus per metus. „Įvežant jas iš šalių, kurios, stokodamos atliekų tvarkymo infrastruktūros, siekdamos atsikratyti jų ir išvengti itin didelių jų šalyse nustatytų deginimo mokesčių, pasirengusios dar primokėti trigubai dosniau nei šiandien reikalauja degintojai iš Lietuvos savivaldybių. Atliekų deginimo jėgainės veikiausiai to ir tikėjosi, pramušinėdamos tiek jėgainių. Bet mes nenorime tapti Jungtinės Karalystės,  Danijos ar kitų šalių atliekų sąvartynu, rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata. O ypač dar ir pandemijos išmoktų pamokų kontekste. Šiandien Seimo nariai pasielgė labai išmintingaim palaikę šį svarbų sprendimą“, – sako Seimo narė. 

Pasak jos, šiuo projektu siekiama užtikrinti teisėtą gyventojų interesą, taip pat užtikrinti perspektyvią alternatyvą, atliekų srautą kreipti išgautos žaliavos naujų produktų gamybai link. Taip tausojant išteklius, mažinant taršą, atveriant kelius aplinkai draugiškų, modernių technologijų plėtrai, socialiai atsakingų verslų klestėjimui.

„Šiandien tvirtai apsisprendėme, kur brėšime raudoną liniją. Tokio sprendimo teisę patvirtina mums ir Bazelio konvencija dėl tarpvalstybinių atliekų pervežimo, taip pat Europos Parlamento bei Tarybos reglamento nuostatos reglamentuojančios atliekų gabenimą. Siūlomas projektas niekaip nesikerta su ES teise ir neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui, nes pastarojo ribojimas yra pateisinamas teisėtai grindžiat aplinkosauginiais bei vartotojų teisių užtikrinimo tikslais“, – pabrėžia Virginija Vingrienė. 

 

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei Seimas pritars, naujos nuostatos įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d.

 

Užs. Nr. VV-84


17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

16 rugpjūčio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, reglamentuojantį savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų […]

10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

Gintarė Skaistė
29 liepos, 2022

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių […]

.: užsidegęs kombainas gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir netoliese esančius pastatus.
28 liepos, 2022

Alytaus rajono ūkininkai jau daugiau kaip savaitę dirba javapjūtės baruose.  Laukuose ūžia kombainai, kita technika. Kol kas rajone nefiksuota gaisrų […]

28 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio […]

23 liepos, 2022

Kijeve viešinti Diana Nausėdienė pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ pristatė Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus […]

21 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto […]

21 liepos, 2022

Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]

18 liepos, 2022

Seniausia ir žinomiausia Lietuvoje aplinkosauginių ir natūralios gamtos atkūrimo iniciatyvų organizacija „Mes darom“ antrus metus iš eilės kviečia susiburti Baltijos […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
15 liepos, 2022

Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir […]

Prof. Tomas Janeliūnas
14 liepos, 2022

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vladimirui Putinui prakalbus apie neva NATO keliamą grėsmę jo šaliai, visuomenė pradėjo dar labiau domėtis […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
11 liepos, 2022

„Europos Komisija ir Lietuva <…> užtikrins socialinės, ekonominės ir teritorinės nelygybės mažėjimą bei nepaliks nė vieno regiono ar žmogaus paraštėse“. […]

11 liepos, 2022

Kauno miesto tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydami […]