31 gegužės, 2023
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Virtuali paroda „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“

Antantės valstybių vadovai paryžiaus taikos konferencijoje tariasi dėl Versalio taikos. Iš kairės: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. L. George’as, Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlandas, Prancūzijos ministras pirmininkas G. Clemen

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos geopolitinių laimėjimų, suteikęs itin didelį postūmį Lietuvos valstybės raidai. Ši pergalė prilyginama stebuklui. Iš tiesų realioje politikos stebuklų pasitaiko retai. 1923 m. sausio įvykiai – tai drąsių, įžvalgių politinių veikėjų sumanytos, kelerius metus nuosekliai rengtos ir ryžtingais veiksmais įgyvendintos programos rezultatas, įrodęs puikų Lietuvos politikų gebėjimą pasinaudoti palankia tarptautine konjunktūra.

Prisijungus Klaipėdos kraštą, Lietuvos Respublika išsilaisvino iš geopolitinių spąstų, į kuriuos buvo patekusi dar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios dvasinė ir materialioji energija skendo Rytų chaose. Atsigręžimas į Vakarus padėjo atkurti pažeistą pusiausvyrą, pradėdamas naują Lietuvos valstybingumo etapą. Geopolitinio kodo korekcija teigiamai paveikė šalies kultūrinį gyvenimą, pakeitė jos ekonominį žemėlapį, atvėrė nepalyginti geresnes užsienio prekybos perspektyvas, suteikė prielaidų rastis naujai, jūrinei ideologijai.

Lietuvos politinės vadovybės sumanumas, karių, šaulių ir savanorių ryžtingumas lėmė tai, kad šiandien Lietuva yra jūrinė valstybė, turinti modernų, konkurencingą uostą. Klaipėda – ne tik Lietuvos vartai į pasaulį. Klaipėdos potencialas yra svarbus stabilaus ir sėkmingo mūsų valstybės vystymosi garantas.

Parodoje yra šeši skyriai:

I. Klaipėdos kraštas žemėlapiuose (XVI–XX a.)

II. Prūsų Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva projektas dokumentuose (1914–1921)

III. Prancūzmetis. Territoire de Memel (1920–1922)

IV. Pasirengimas Klaipėdos operacijai (1919–1922)

V. Žygis į Klaipėdą (1923 m. sausis)

VI. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos legalizavimas. Tarptautiniai dokumentai (1923 m. vasaris–1924 m. gegužė)

Tarp I skyriuje eksponuojamų žemėlapių itin svarbūs du: K. Hennenbergerio 1584 m. sudarytas žemėlapis, kuriame bene pirmą kartą kartografijoje pavartotas vietovardis Cleupeda; ir Lietuvos žemėlapis su Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus įrašu (1919 m. vasario 13 d.), liudijančiu to meto Lietuvos teritorinius užmojus, t. y. pretenzijas į Liepoją bei siekį Pietuose turėti sieną su Ukraina.

II skyriuje eksponuojami dokumentai, atspindintys lietuvių politinės vizijos – dviejų vieno kamieno šakų, t. y. Prūsų Lietuvos (arba jos dalies) ir Didžiosios Lietuvos, sujungimo – virsmą viešosios politikos objektu. Tarp jų matome kontraversišką „Gintarinę“ arba „Lietuvių“ deklaraciją, siūlančią Rusijos imperijai patrauklų teritorinį projektą, apimantį Didžiosios ir Prūsų Lietuvos sujungimą. Vienas iš originaliausių parodos eksponatų, neseniai Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsigyta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos pareiškimo, paskelbto Tilžėje 1918 m. lapkričio 30 d., originalo kopija. Lietuvos valstybės teritoriniai siekiai, apimantys ir teritorijas esančias į Pietus nuo Nemuno, akivaizdūs ir Lietuvos delegacijos pirmininko Augustino Voldemaro memorandume, kuris 1919 m. kovo 24 d. buvo įteiktas Paryžiaus taikos konferencijos vadovui George’ui Clemenceau.

III skyriuje unikalaus „prancūzų trimečio“ Klaipėdos krašte (1920-1922) vaizdai. Fotonuotraukose užfiksuotas prancūzų karių atvykimas į Klaipėdos kraštą (1920); prancūzų administracijos Klaipėdos krašte vadovai generolas D. Odry ir prefektas G. Petisné, dalyvaujantys oficialiuose renginiuose, taip pat ir D. Odry bei G. Petisné šeimų laisvalaikis prie Baltijos jūros. Filatelijos entuziastams bus gera proga pamatyti vokus su Prancūzijos pašto ženklais, naudotais Klaipėdos krašte 1920–1922 m.

IV skyrius atskleidžia pasirengimo prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos procesą. Tarp svarbiausių veikėjų: Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Jonas Žilius, padėjęs pamatus būsimai akcijai; Lietuvos Ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas, tikrasis Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvos valstybės sudėtį architektas; Jonas Polovinskas-Budrys, Savanorių kariuomenės vadas, kurio dėka kraštas be didesnių aukų de facto tapo Lietuvos dalimi.

V skyriuje įamžintos Lietuvos karių, savanorių, šaulių žygio į Klaipėdos kraštą 1923 m. sausio 9–15 d. akimirkos, karinės operacijos vadai, Klaipėdos krašto savanorių raiščiai. Eksponuojami abiejų pusių kariniai planai: lietuvių kovinių grupių veikimo schemos ir prancūzų įgulos Klaipėdos gynybos planai.

VI skyriuje pristatomas Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvos valstybės sudėtį legalizavimo procesas: Ambasadorių konferencijos sprendimas dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai (1923 m. vasario 17 d.); prancūzų karių išvykimas iš Klaipėdos kreiseriu „Voltaire“ (1923 m. vasario mėn.); Klaipėdos konvencijos pasirašymas Kaune (1924). 

 


19 gegužės, 2024

Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui, dalis visuomenės neigiamai reaguoja į šių transporto priemonių keliamą garsą. Kaip Eltai pranešė Vilniaus […]

19 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 17 d. Anykščių rajono Troškūnų kapinėse  pirmą kartą iškilmingai buvo pagerbtas Anykščių krašte žuvęs Lietuvos laisvės kovotojas, […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

Virginijus Sinkevičius / asmeninio archyvo nuotr.
17 gegužės, 2024

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

17 gegužės, 2024

Gyventojai toliau dosniai dalija pinigus sukčiams – ketvirtadienį policija gavo dar kelis pranešimus apie dėl sukčių prarastas nemažas pinigų sumas. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 gegužės, 2024

Vilniuje prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta  Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo […]

16 gegužės, 2024

Seimo posėdyje ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties) […]

16 gegužės, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistų atlieka Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių krantų pokyčių monitoringą. Rezultatai rodo, kad […]

16 gegužės, 2024

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo […]

15 gegužės, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos vardo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vyčio vardu. Buvo pateiktas ir alternatyvus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 gegužės, 2024

Gegužės 14 d.  Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai  paminėjo Pilietinio pasipriešinimo […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]

13 gegužės, 2024

Daliai Ukmergės gatvių bus suteikti nauji pavadinimai, kuriais siekiama įprasminti miesto burmistrų atminimą, praneša portalas „Ukmergės žinios“. Anot jo, Boleslovo […]

10 gegužės, 2024

Neliko kliūčių Atgimimo aikštės rekonstrukcijai – pasirašyta sutartis dėl rangos darbų. Numatoma, kad darbai startuos vasarą, pirmiausiai bus vykdomi detalūs […]

10 gegužės, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė audito metu nustatė dvi to paties asmens vadovaujamas asociacijas, galimai neskaidriai naudojusias kultūros projektams skiriamą finansavimą. Kaip […]

10 gegužės, 2024

Siekiant atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, įsteigta viešoji įstaiga „Dubingių pilies fondas“. Pasak fondo iniciatorių, įkūrus fondą ketinama parengti pilies atkūrimo […]

9 gegužės, 2024

Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką […]

Paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“ Jono Šliūpo muziejuje. Fot. Mindaugas Surblys
9 gegužės, 2024

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. […]

9 gegužės, 2024

Ketvirtadienio popietę prasidėjo Lietuvos ir JAV kariuomenių kovinio šaudymo pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“. Jų metu į Baltijos jūrą šaudoma iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Tokios […]