19 spalio, 2015
Visagino savivaldybės informacija

Visagino „Atspindys“ – tikra šventė teatralams

Ruduo… Atspindys… Visaginas… Neįmanoma šiandien Visagino įsivaizduoti be tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“, o „Atspindžio“ be Visagino. Šiais metais festivalis mūsų mieste organizuotas jau dešimtąjį, jubiliejinį kartą. Festivalis viešėjo Visagine keturias dienas, per kurias miestelėnai ir svečiai galėjo pasigrožėti nuostabių aktorių vaidyba, įdomiais ir jaudinančiais spektaklių siužetais, gyvu bendravimu su pamėgtais aktoriais…  Per keturias dienas buvo parodyta 15 spektaklių iš aštuonių šalių. Salės buvo pilnos žiūrovų, kai kurie spektakliai tapo anšlaginiai.

Trečiadienį, spalio 14 d., naujai renovuotoje Visagino kultūros centro „Draugystės“ salėje įvyko festivalio atidarymas. Sveikinimo žodžius tarė VšĮ „Visagino atspindys“ direktorė, šio nuostabaus festivalio įkūrėja Marija Tanana bei festivalio krikštamotė, Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė.

Pirmąjį festivalio spektaklį pristatė nuolatinė monospektaklių festivalio dalyvė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Birutė Mar su Margueritte Duras monospektakliu „Meilužis“. Birutė Mar – viena ryškiausių lietuvių monospektaklių režisierių ir aktorių, dalyvavusi daugelyje pasaulio festivalių, įvertinta prestižiniais prizais už režisūrą ir vaidybą. Jos kurti ir vaidinti spektakliai suformavo ypatingą vieno aktoriaus teatro modelį Lietuvoje, persmelktą poetinės aktorės pasaulėjautos, naujų raiškos priemonių paieškų ir atidos autoriaus stiliui. Monospektaklis „Meilužis“, vaidinamas jau penkiolika metų, susilaukia išskirtinio žiūrovų ir profesionalų dėmesio, buvo ne kartą įvertintas užsienio festivaliuose. Tai pasakojimas apie penkiolikmetės prancūzės ir kinų milijonieriaus meilę 4-ojo dešimtmečio Indokinijoje. Herojė pirmąkart patiria tokią aistrą, „nuo kurios galima numirti“.

Iškart po šio spektaklio miesto teatralai buvo pakviesti į Irinos Jevdokimovos (teatras „ArtGnezdo“, Maskva, Rusija) teatralizuotą koncertą „Himnas Meilei“. Tai ne paprastas koncertas, o monospektaklis, daugybė skirtingų monospektaklių, inspiruotų dainos ir muzikos: rusų ir čigonų, taip pat kompozitorių A. Dargomyžskio, C. Rachmaninovo, B. Prozorovskio romansų, A. Vertinskio, M. Tariverdijevo, V. Vysockio, A. Rozenbaumo, A. Dolskio, E. Piaf, Ah. Aznavouro dainų, ištraukų iš operų, džiazo kūrinių. Anot kritikų, Jevdokimovos „balso diapazonas, virtuoziškas skirtingų atlikimo manierų valdymas, plastiškumas padeda sukurti gilius ir ryškius meninius įvaizdžius, aktorei vaidinant tiek didelius vaidmenis, tiek ir atliekant solines koncertines programas“.

Po to „Draugystės“ salėje pasirodė Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorius Vladas Bagdonas su autoriniu koncertu, kuriame žiūrovai išgirdo senų, laiko patikrintų dainų bei naujų, dar negirdėtų kūrinių, atliekamų giliu, sodriu, hipnotizuojančiu Vlado Bagdono tembru. Tai reta proga pamatyti ir išgirsti aktorių, kurio milžiniškas indėlis į Lietuvos teatro istoriją yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Ketvirtadienį, spalio 15 d., žiūrovams buvo pristatyti keturi spektakliai. Narinė Grigorian (Armėnija) pristatė Nathalie Fillion monospektaklį „Dzin“. Tai ne visai spektaklis, o bandymas atkurti scenoje Nathalie Fillion eilėraštį „Dzin“. Ji gimė šiame pasaulyje. Jos vardas Dzin. Dzin – tik pravardė. Tai apvalus, jautrus, gryno vandens lašas. Kokie neįtikėtini nuotykiai gali nutikti paprastam vandens lašeliui, krintančiam iš dangaus į žemę? Ką naujo galima sužinoti iš upelio? Ar ilga kelionė upe į jūrą ir iš jūros – į vandenyną? Kur prasideda ir baigiasi gyvenimiškas lašelio kelias? Ir koks jis – skystas, o gal kietas kaip ledas, o gal panašus į rūko debesies? Iš pirmo žvilgsnio tai vaikiška istorija, tačiau iš tikrųjų – rimta filosofinė lyrika, kupina metaforų ir prasmių.

Vėliau salės fojė Armėnijos aktorė Nora Badalian pasirodė su Aldo Nicolajaus monospektakliu „Truputį daugiau, truputį mažiau“. Italų dramaturgo Aldo Nicolajaus „monologas teatrui“ pasakoja apie moterį, atsidūrusią brangioje klinikoje po automobilio avarijos. Bandymai prisiminti įvykius ir žmones virsta savęs pažinimo kelione…

Nacionalinio L. Kurbaso teatro centro aktorė Lidija Danilčuk (Kijevas, Ukraina) pristatė žiūrovams spektaklį „Ričardas po Ričardo“ pagal W. Shakespeare’o istorinę kroniką „Ričardas III“. Žiūrovui suteikiama laisvė pačiam spręsti, kur ir kada vyksta veiksmas: paskutinę naktį prieš mirtį, o gal ten, kur tenka atsakyti už įvykdytus nusikaltimus ir tęsiasi amžinos absurdiškos žudynės, nuo kurių galima išprotėti net anapusiniame pasaulyje. Tai savotiškas perspėjimas žudikams, politikams ir užkietėjusiems materialistams.

Šios festivalio dienos pabaigoje įvyko Lenkijos aktoriaus Januszo Stolarskio monospektaklis „Jobas mano draugas“ pagal Gdansko Bibliją ir žydų biblines legendas.  Jobas – žmogus, apie kurį pats Viešpats pasakė, kad jis be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta. Pastatė jis savo namus daugelio kelių sankirtoje, ir surentė ketverius vartus, kad kiekvienas galėtų įeiti. Kiekvienas, kuris įėjo į jo namus, valgė, gėrė ir šlovino dangų. Matė tai šėtonas ir raitėsi iš pavydo…

Artėjant savaitgaliui, penktadienį, spalio 16 d. scenoje pasirodė Valstybinio vaikų ir jaunimo teatro „Laisva erdvė“ aktorė (Oriolas, Rusija) Valerija Žilina su monospektakliu „Ašaros, didesnės nei akys“ pagal Marinos Cvetajevos eiles ir „Apysaką apie Sonečką“. Spektaklio pavadinimui panaudota Cvetajevos eilutė, skirta širdies draugei ir mūzai, aktorei Sofjai Holiday (Infantai), vaidinusiai Jevgenijaus Vachtangovo studijoje, su kuria poetė bendravo 1918–1919 m. „Ašaros, didesnės nei akys…“ persmelktos tragišku jųdviejų išsiskyrimo skausmu. „Apysaką apie Sonečką“ Cvetajeva parašė 1937 m. Prancūzijoje, tik po trejų metų išgirdusi apie Sofjos mirtį. Apysakoje susitinkame su Marina ir Sonečka, poetu Pavelu Antokolskiu, režisieriumi Vachtangovu, aktoriumi Vladimiru Aleksejevu. Spektaklyje panaudotos ištraukos iš Cvetajevos pjesės „Pūga“, eilėraščių ciklo „Donas“ ir kt. „Poema apie Sonečką“ – tai ne tik pripažintas rusų literatūros šedevras. Tai poetės kančių, dvasinio išgyvenimo kronika, kuriai, išpažindami meilę jos kūrybai ir herojams, spektaklio autoriai suteikia jautrią ir dramatišką teatrinę formą.

Didžiosios Britanijos aktorius Pipas Uttonas pristatė spektaklį „Čaplinas“. Pipas Uttonas iš pradžių dirbo juvelyru, o profesionaliu aktoriumi tapo prieš 20 metų. Aktoriaus spektakliai apkeliavę daugiau kaip 20 pasaulio šalių ir pelnę daugybę apdovanojimų už netradicišką požiūrį į vaizduojamus personažus, naujų vieno aktoriaus teatro raiškos galimybių paieškas, paties aktoriaus nuoširdžią ir užkrečiančią vaidybą. Kino aktorius Charlie Chaplinas, suvaidinęs vieną svarbiausių savo vaidmenų nebyliame filme „Valkata“ (1915), sukūrė iki šiol kino istorijoje nepralenktą komiškai tragišką valkatos įvaizdį. Filmo sėkmė atvėrė Chaplinui duris į pripažinimą, atnešė turtus ir moterų dėmesį, tačiau įkalino šiame įvaizdyje. Po garsiąja Chaplino skrybėle, juodu nutriušusiu kostiumu, anot Uttono, slepiasi ir šviesiosios, ir tamsiosios jo asmenybės pusės. Britų aktorius žengia į sceną, kad įkūnytų ir apnuogintų žmogų, slegiamą populiarumo ir mitų.

Po šio spektaklio, vėlai vakare, gausus žiūrovų būrys šiltai sutiko nuolatinį festivalio dalyvį, visų visaginiečių be galo mylimą aktorių, nusipelniusį Rusijos artistą Vsevolodą Čubenką (Rusija), kuris pristatė monospektaklį „Kysia“. Spektaklis kurtas pagal rašytojo, scenaristo Vladimiro Kunino savo laiku skandalingą apsakymą „Kysia“ (1998), autoriaus pratęstą kitomis Kysios istorijomis („InterKysia“, „Kysia 3“ ir kt.), kurios atspindėjo tuometinį gyvenimą, žmonių tarpusavio santykius, avantiūras ir nuotykius. Tai istorija apie neapykantą, meilę, šiltus ir pasiaukojamus žmogiškus jausmus, kuriuos patiria ne tik į įspūdingą kelionę leidęsis savo šeimininko ieškantis paprasčiausias Peterburgo katinas, bet ir visi, kuriems tenka su juo susidurti. Minimaliomis priemonėmis aktorius perteikia Kysios, tolimųjų reisų vairuotojų, kačių gaudytojų ar valkataujančių katinų charakterius ir sukuria gyvą, užkrečiantį, įtraukiantį pasakojimą apie mūsų laikų „bestiariumą“.

Paskutinę tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ dieną, spalio 17 d., visaginiečiai ir svečiai buvo pakviesti į du spektaklius pagal baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič kūrinius: „Černobylio malda“ ir „Second-hand laikas“. Džiugu, kad Svetlana Aleksijevič tapo 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureate už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą. Svetlana Aleksijevič gerai žinoma kaip apysakų „Nemoteriškas karo veidas“, „Berniukai iš cinko“, „Černobylio malda“, „Paskutiniai liudininkai“ ir kt. autorė. Daugelis jos knygų išverstos į užsienio kalbas, apdovanotos tarptautinėmis premijomis.

Surguto muzikinio ir dramos teatro aktorė Ana Lyčkataja (Rusija) pristatė monospektaklį „Černobylio malda“. Ašaros – tiesioginė žiūrovų reakcija į tragišką istoriją, kurią pasakoja spektaklio herojė, gaisrininko, gesinusio ketvirto Černobylio atominės elektrinės bloko ugnį 1986 m. balandžio 26 d. naktį, žmona. Bendrą emocinį išgyvenimą spektaklyje patyrė ne tik daugelio Rusijos miestų, bet ir tarptautinių festivalių žiūrovai. Anot aktorės, atsiriboti nuo to, ką pasakoja, jai būna sunku, tad kiekvieną kartą spektaklis suskamba naujai, atveria vis kitus neįmanomos pamiršti tragedijos potyrius. „Černobylio malda“ – tai ne meninė, o meninė-dokumentinė knyga, kurioje autorė pateikia autentiškus interviu su Pripetės gyventojais, tiesiogiai katastrofoje dalyvavusiais liudininkais, gydytojais, mokiniais, mokslininkais. „Černobylio maldos“ paantraštė – „ateities kronika“, o tai reiškia, kad nesame saugūs ir panaši tragedija gali pasikartoti. Fukušimos siaubas tai dar kartą įrodė.

Spektaklyje „Second-hand laikas“ vaidino Mogiliavo dramos teatro (Baltarusija) aktoriai Jelena Dudyč ir Vladimiras Petrovičius. Scenoje skambėjo du monologai iš Svetlanos Aleksijevič knygos „Second-hand laikas“ (2013) – monologai apie laiką, save, situacijas, kurios darė žmones stipresnius arba, atvirkščiai, palaužė po Sovietų Sąjungos žlugimo. Anot režisieriaus, dirbti su Aleksijevič tekstu buvo nelengva – jis veikia emocionaliai. Tačiau nepastatyti jo neįmanoma – neįmanoma būti abejingam tiems įvykiams, kurie vyksta šiandien ir visai šalia mūsų.

Festivalio uždarymą vainikavo Kauno kamerinio teatro aktoriaus Aleksandro Rubinovo monospektaklis „Spektaklis po spektaklio“. Aleksandras Rubinovas – vienas aktyviausių monoteatro ir monospektaklio žanro puoselėtojų Lietuvoje. Su savo darbais aktorius apkeliavo daugybę tarptautinių monospektaklių festivalių, buvo įvertintas aukščiausiais apdovanojimais. „Spektaklis po spektaklio“ buvo rodytas daugiau kaip 20 festivalių Lietuvoje ir užsienyje.

Kiekvieni festivalio metai, kiekvienas parodytas spektaklis rašo festivalio istoriją. Šis festivalis miestui vėl padovanojo naujų akimirkų ir atspindžių. Tad belieka tik su nekantrumu laukti kitų metų, vienuoliktojo „Atspindžio“…


Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

2 vasario, 2023

Molėtų mieste taip reikalinga kultūros ir pramogų zona su traukos centru – unikaliu lankytojų pritraukimo objektu – kurs sąlygas miesto […]

31 sausio, 2023

Utenos regiono plėtros taryba pirmoji iš 10 šalyje veikiančių tarybų patvirtino 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros planą, kuris sudaro prielaidas […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

Linos Kovalevskienės nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 20 dieną Ignalinos rajono kultūros centre džiaugtasi jaunais žmonėmis, jų pasiekimais ir kūryba, skambėjo jaunų žmonių atliekamos dainos, spalvingi […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]