26 sausio, 2022
Žemaičių muziejaus „Alka“

Vitas Valatka – neatsiejama Žemaičių muziejaus „Alka“ asmenybė

Vitas Valatka prie darbo stalo muziejaus dailės salėje. 1976 m. Fotografas A. Aleknavičius.

„Muziejus – tai lyg dalis manęs paties. Ir tikrai, kai manęs nebebus, po daugelio metų tos vertybės, kurias aš sukaupiau, primins jas studijuojančiam, mane, kuklų muziejininką, negarsų, tylų, neieškantį garbės ir nekopusį karjeros laiptais žmogelį. Tai būsiu aš. Būsiu ne visas numiręs, mano dalelė bus išlikusi gyva tolesniame žmonijos gyvenime“, – iš ilgamečio Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojo, tyrinėtojo, archeologo Vito Valatkos dienoraščio 1962 m. rugsėjo mėn. 17 d. Šiandien, sausio 26-ąją, jam būtų sukakę 95 metai.

Pagerbė atminimą

Siekdami įprasminti ir pagerbti šios reikšmingos tris dešimtmečius darbui muziejuje paskyrusios asmenybės atminimą, muziejininkai aplankė V. Valatkos kapą Senosiose Telšių miesto kapinėse.

Žemaičių muziejus „Alka“ ir V. Valatka – neatskiriami. Jis – tarsi muziejaus dalis ir dažnas Žemaitijoje ar Lietuvoje, minėdamas muziejaus „Alka“ vardą, žino ir čia dirbusį Žemaitijos tyrinėtoją V. Valatką. Inteligentiškas, darbštus, žingeidus, skvarbių akių ir įdėmaus žvilgsnio žmogus – taip apie jį atsiliepia buvę kolegos.

Įsidarbino muziejuje

V. Valatka gimė Keturakių kaime (Plungės r.) 1927 metų sausio 26 d. mažažemių valstiečių šeimoje. Guvus berniukas nuo mažens buvo smalsus, jį domino knygelės, o ypač tos, kuriose buvo pasakojama apie užburtus lobius, milžinkapius, piliakalnių paslaptis. Nuo 1941 iki 1945 m. mokėsi Plungės, vėliau Telšių gimnazijoje. Tėvai, išleisdami sūnų mokytis, pranašavo jam kunigo ateitį. Kurį laiką mokėsi Telšių kunigų seminarijoje, tačiau kunigystė jo netraukė. Palikęs seminariją, V. Valatka dirbo kaimo mokytoju, vėliau –Telšių bibliotekoje. Iš čia, tuometinio Telšių muziejaus direktoriaus Broniaus Švėgždavičiaus pakviestas, 1947 metų spalio 15 dieną peržengė Žemaičių „Alkos“ muziejaus slenkstį. Prasidėjo naujas, įkvepiantis, paslaptimis apgaubtas muziejininko darbas. Iš pradžių jis buvo paskirtas muziejaus fondų saugotoju, vėliau –vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1957 metų jis studijavo istoriją Vilniaus Universitete neakivaizdžiai, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir per didelio darbo krūvio, studijas teko nutraukti IV kurse.

Rengė archeologines ekspedicijas

Dalios Karalienės parengtuose tekstuose apie V. Valatką, rašoma, kad jis, dirbdamas muziejuje, pradėjo kaupti eksponatus keliaudamas po kaimus, prie archeologinių paminklų. Pasitelkęs moksleivius kraštotyrininkus, vienos tokių išvykų metu, V. Valatka atkreipė dėmesį į iki tol mažai žinomą kapinyną Siraičių kaime (Telšių r.). Tai buvo 1956 metų pavasarį. Netoli Džiugo piliakalnio, išartos dirvos paviršiuje buvo randama žalvarinių dirbinių ir sudegusių kaulų liekanų. Šie atradimai davė pradžią archeologiniams tyrinėjimams. Įsibėgėjus tyrimams, atėjo eilė ir Plinijos piliakalniui, pamėgtam V. Valatkos dar vaikystėje. 1959-1962 metų laikotarpiu archeologas čia tyrinėjo piliakalnio papėdėje buvusią stambią gyvenvietę. Buvo surasta nemažai retų radinių: molio verpstukų, Djakovo tipo svorelių, metalams lydyti krosnelių liekanų ir kt. Tai buvo reikšmingi atradimai ir pirmosios V. Valatkos pergalės moksliniame darbe.

Per dvidešimt metų (1956-1976 m.) V. Valatka surengė 17 archeologinių ekspedicijų įvairiose Žemaitijos vietose. Vertingi jo atradimai Siraičių k. prie Džiugo piliakalnio, Gargždo lauko kapinyne Juodsodės k., Plinijos piliakalnio teritorijoje Telšių rajone. Tyrinėjo Vienragių kaimo pilkapius (Plungės raj.), plokštinį Maudžiorų kapinyną (Kelmės raj.), Akmenskinės k. kapinyną (Plungės raj.) Skėrių senkapį ir Renavo piliakalnį (Mažeikių raj.), Paragaudžio kapinyną (Šilalės raj.), Kukių kapinyną ir Zastaučių pilkapyną (Mažeikių raj.), Žaduvėnų pilkapius (Telšių raj.). Ekspedicijų metu surasta ir muziejui perduota daug unikalių eksponatų, papildžiusių muziejaus rinkinius.

Aktyvus muziejininkas rengė žvalgomojo pobūdžio išvykas, kurių metu atrado nemažai naujų archeologinių paminklų, parengė ne vieną ekspoziciją Telšių muziejuje, taip pat ir jo padaliniuose: Paragiuose – skirtą Lazdynų Pelėdai ir Bukantėje – Žemaitei. Nuo 1962 m. vadovavo Lietuvos kraštotyros draugijos Telšių rajono skyriui. Surinkus nemažai vertingos medžiagos 1968 m. buvo užbaigta ir įrengta muziejuje ekspozicija, skirta pirmykštės bendruomenės ir ankstyvojo feodalizmo laikotarpiui pavaizduoti. Ekspozicijos, sulaukusios gerų atsiliepimų, autorius buvo V. Valatka. Savo sukauptą patyrimą ir žinias jis išdėstė straipsnyje „Muziejininkas ir ekspozicija“, kuris buvo paskelbtas tik po jo mirties žurnale „Muziejai ir paminklai“ (nr. 1 (1979)).

Turtingas palikimas

V. Valatka kurį laiką vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“, tačiau administratoriaus darbas jam nebuvo prie širdies ir jis savo noru grįžo į mokslinio bendradarbio pareigas bei toliau tęsė mėgstamą mokslinį darbą. Tyrinėtojas išspausdino 165 darbus, parašė knygą „Telšių kraštotyros muziejus“. Per trisdešimt darbo metų sukaupė muziejaus mokslinį archyvą, kurio fonde daugiau nei 1000 darbų įvairiomis temomis. Apie surinktus eksponatus buvo reikalinga sukaupti kuo daugiau informacijos. Vitas Valatka pradininkas naujos eksponato aprašymo formos – mokslinio eksponato paso, kuriame nurodomi visapusiški surinkti duomenys apie daikto kilmę, paskirtį, autorių ir t. t. Rekomenduota visiems Lietuvos muziejams tvarkyti savo eksponatus Telšių muziejaus pavyzdžiu.

V. Valatka buvo nepaprastai rūpestingas savo krašto puoselėtojas. Jis nepraeidavo pro šalį griūnančiam koplytstulpiui su medine šventojo skulptūrėle, nebuvo abejingas senoms knygoms, rankraščiams ar medinėms akėčioms, aptiktiems kurioje nors kaimo sodyboje. „Dauguma eksponatų buvo parnešta portfelyje arba parvilkta rankose pėsčiomis iš Alsėdžių, Kinčiulių, Kčstaičių ar kitų vietų. Dauguma jų buvo mano rankomis iščiupinėti, apmatuoti, aprašyti“, – rašė Vitas Valatka savo muziejininko dienoraštyje 1962 m. rugsėjo mėn. 17 d.

Muziejininkas Vitas Valatka sugebėjo derinti net po keletą amatų: esant reikalui tapdavo staliumi, dailininku ar fotografu. Meistriškai valdydamas pieštuką pats piešė radinius, darė brėžinius, planus, fotografuodavo ekspedicijų metu.

Dažnas, turėjęs galimybę pažinti V. Valatką, neretai vadindavo jį savo Mokytoju, kuris buvo reiklus ne vien sau, bet ir kitiems. Geras patarėjas buvęs ir kartu su juo dirbusiems kolegoms. Mielai, lengvai bendraudavęs su moksleiviais, nepatingėdavo jiems parodyti radinius, papasakoti ar paaiškinti. Galbūt dėlto taip noriai mokiniai talkininkaudavo V. Valatkos archeologinėse ekspedicijose.

Didelė muziejininko svajonė buvo sukurti Žemaičių krašto buities muziejų. Savo vizijose matė senąjį Žemaitijos kaimą, kuriame „…ir gėlės žydės, ir medžiai žaliuos, ir javo ploteliai vilnys. Stovės ir kryžius pakrypęs, ir bičių avilys bus po obelimi pastatytas. Kieme augs veja, ant jos galės žmogus prisėsti, pailsėti“, – rašė 1971 m. gegužės mėn. 31 d. savo dienoraštyje. Buities muziejaus kūrimo pradžią V. Valatka matė ir dalyvavo pats, o vėliau pradėtus darbus tęsė jau kiti.

Išsipildė ir dar viena muziejininko svajonė. V. Valatka puoselėjo viltį Žemaičių muziejaus „Alka“ Dailės salėje rengti kamerinės muzikos koncertus ir 1975 m. suskambo pirmosios klasikinės muzikos kūrinių natos. Koncertai tapo tradicija ir po muziejaus rekonstrukcijos vėl kvies žiūrovus.

D. Karalienė savo tekstuose rašo, jog, puikiai pažinęs Žemaitijos istorijos paminklus V. Valatka buvo turbūt vienas geriausių ekskursijų vadovų mokytojams ir mokiniams. Vyresnės kartos Telšių mokytojai ir dabar pamena jo įdomias ekskursijas po Žemaitiją ar Telšius. Ir tą lemtingąją 1977 m. rugpjūčio 23 d. ekskursantai nebesulaukė savo vadovo – V. Valatkos. Dažnai ir sunkiai sirgdamas, laužomas ligų, V. Valatka kantriai ir tyliai dirbo, kartais net neprasitardamas apie tai aplinkiniams, norėdamas atlikti užsibrėžtą darbą.

 

 

Loretos Norvaišienės ir Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr.


28 rugsėjo, 2022

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Telšių ješivoje surengta mokslinė konferencija „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“. Tai Žemaičių muziejaus „Alka“ […]

27 rugsėjo, 2022

Trakams 2022 metai ypatingi – miestas mini savo 700 metų sukaktį, o taip pat ir Karaimų metus. Šia ypatinga proga […]

27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 27-ąją, Melno taikai, kai buvo nustatyta tarpvalstybinė siena tarp LDK, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino, galutinai atsisakiusio Užnemunės (Sūduvos) ir […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
26 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 25 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko parodos „Langas į žydų gyvenimą Kaune iki Holokausto“ iš Michailo Duškeso […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 23 d. Jurbarko genocido aukų kapinėse (Naujasodžių k., Jurbarkų sen.) susirinkę Jurbarko rajono savivaldybės, Krašto muziejaus, Kultūros centro, Viešosios […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 24 dieną, Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje įvyko Jūratės Beržinienės personalinės kūrybos parodos „Ir rimtai, ir juokais“ uždarymas. Ši […]

20 rugsėjo, 2022

Po ilgų plytų dūlėjimo metų, neseniai naujam gyvenimui prisikėlusi Telšių ješiva vis plačiau atveria duris ir vietoje, kurioje daugiau kaip […]

R. Dačkaus nuotr.
16 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius Lietuvos žydų gelbėtojams ir […]

13 rugsėjo, 2022

Radviliškio rajonas yra išskirtinis savo žmonėmis, kovojusiais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, šiose žemėse vyko labai svarbūs visai šaliai įvykiai. […]

13 rugsėjo, 2022

„Renginiai kiemuose galėtų vykti savaime. Geriausia ateitis tokiems renginiams būtų tai, kad žmonės patys juos organizuotų – pasidarytų Sau“, – […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
13 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 11 d. Utenos r. Užpalių seniūnijoje, Dvarašilio miške vyko iškilmingas LGGRTC atminimo ženklo, skirto žuvusiems Vyžuonų miestelio […]

12 rugsėjo, 2022

Telšių ješivoje Telšių rajono savivaldybė kartu su Žemaičių muziejumi „Alka“ surengė Europos paveldo dienų renginį: „Sėkmės bei iššūkiai restauruojant bei […]

Alvydas Totorius
9 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 9 d. Kalvarijos krašto muziejuje/Informacijos centre vyko konferencija ,,Atrandu Kalvariją“ ir Alvydo Totorio knygos ,,Kalvarijos gatvių istorijos“ pristatymas. 

8 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 7 d.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų dvaro (oficinoje) Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Monsinjoro […]

8 rugsėjo, 2022

Rugpjūčio 30 dieną daug gilaus susimąstymo, nuoširdžios empatijos, skambaus juoko, stiprių įspūdžių ir nuostabos pajuto susirinkusieji minėti 110 – to […]

R. Kaminsko nuotr.
5 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 3 d. Utenos rajono Andreikėnų kaime buvo iškilmingai pašventintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatytas […]

5 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 2 d.Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galerijoje įvyko oficialus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos […]

3 rugsėjo, 2022

Šiandien Telšiuose lankėsi Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys ir viceministras Albinas Vilčinskas. Vizito tikslas – susipažinti su Žemaičių muziejaus „Alka“ […]

1 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena, kuri skelbia naujų mokslo metų pradžią.  Šiemet šventė Telšiuose vyko prie Telšių arenos, […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
29 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį Daugyvenės istorijos kultūros muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) klojime Telšių Žemaitės dramos teatras suvaidino paskutinį, septintąjį, šio […]