VLIK’o 80-mečio paminėjimas Kaune

Lapkričio 24 d. Kaune vyko Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. 

Minėjimo dalyviai  prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK’o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių (1906-1976). Apie VLIK’o svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis,  doc. dr. Romualdas Povilaitis, VDU Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys,  Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas.  Apie  Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus Kaune kalbėjo dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Vėliau renginio dalyviai atėjo apžiūrėti  pastato Parodos gatvėje  Nr. 21, kuriame buvo kuriamas VLIK’as.

Renginio pabaigoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje vyko diskusija tema: ISTORINĖS ANTINACINIO IR ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO PAMOKOS ATEITIES LIETUVAI. Diskusijoje savo mintimis dalijosi Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė, LPKTB Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė, kun. Saulius Juozaitis, prof. Aleksandras Vitkus, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, doc., dr. Romualdas Povilaitis, Šv. Adalberto LDK Riterių Ordino organizacijos vadovas. Artūras Giedraitis, buvęs Kauno rajono meras, tremtinys Valentinas Senovaitis ir kiti svečiai.

VLIK’o 80-mečio minėjimo renginį Kaune inicijavo ir vedė LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

 

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija  buvo įkurta 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune.

VLIK’ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai  (S.  Kairys,  J.  Audėnas, A. Damušis,  B. Gaidžiūnas,  J. Katilius,  K. Brunius,  B. Kazlauskas ir kiti). Pirmuoju VLIK’o pirmininku buvo išrinktas Vasario 16-osios Akto signataras  prof. Steponas Kairys (1879-1964).

1944 m. vasario 16 d. VLIK’as paskelbė  deklaraciją „Į lietuvių tautą”. Pagrindinis VLIK’o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.

1944 m. balandžio – gegužės mėn. vokiečių gestapui suėmus daugelį VLIK’o narių, šios organizacijos veikla Lietuvoje nutrūko.

1944 m. spalio 3 d. buvo sudaryta VLIK’o Delegatūra , veikusi VLIK’o vardu. 1945 m. kovo 9 d. VLIK’as oficialiai atkurtas Viurcburge (Vokietija), vėliau persikėlė į Reutlingeną (Vokietija).

VLIK’o pirmininku 1945 m. birželio 15 d. buvo išrinktas prelatas Mykolas Krupavičius. 1945 m liepos 3 d. paskelbta nauja VLIK’o deklaracija – Viurcburgo posėdžio protokolas, kuriame išdėstyti organizacijos veiklos tikslai ir uždaviniai.

1946 m. liepos 21–26 d. Berne (Šveicarija) įvyko VLIK’o ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos susitikimas. Susitikime buvo nutarta kartu sudaryti egzilinės Lietuvos vyriausybės funkcijas vykdančią instituciją – Vykdomąją tarybą. Įgyvendinti susitarimą nepavyko dėl skirtingų VLIK’o ir Lietuvos diplomatų pozicijų svarbiausiais veiklos klausimais.

1955 m. VLIK’as persikėlė į JAV, kur buvo emigravę dauguma lietuvių pabėgėlių, ir įsikūrė Niujorke. 1979 m. persikėlė į Vašingtoną.

1964 m. lapkričio 28–29 d. Niujorke vykęs VLIK’o seimas paskelbė atsišaukimą „Visiems lietuviams”, priėmė naują statutą.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, VLIK’as deklaravo lojalumą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Per visą VLIK’o veiklos istoriją šiai organizacijai yra vadovavę įžymūs lietuvių veikėjai:

1943 m. – 1945-06-15 – Steponas Kairys,

1945-06-15 – 1955-11-27 – Mykolas Krupavičius,

1955-11-27 – 1957-06-01 – Jonas Matulionis,

1957-06-01 – 1964-02-27 – Antanas Trimakas,

1964-02-27 – 1964-11-29 – Juozas Audėnas,

1964-10-03 – 1964-11-29 – Kipras Bielinis,

1964-11-29 – 1966-12-11 – Vaclovas Sidzikauskas,

1966-12-01 – 1979-03-24 – Juozas Kęstutis Valiūnas,

1979-03-24 – 1992-05-31 – Kazys Bobelis.

 

VLIK’o  svarbiausia veiklos sritis  nacių okupuotoje Lietuvoje  buvo informacinė propagandinė veikla. 

Atsikūręs Vokietijoje VLIK’as dėjo pastangas suderinti santykius su egziline Lietuvos diplomatine tarnyba, susitarti veiklos kompetencijos, bendradarbiavimo klausimais, organizavo VLIK’o ir Lietuvos diplomatų pasitarimus.

Taip pat VLIK’as tęsė informacinę propagandinę veiklą: rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK’as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK’as organizavo paramą nacių kalėjimuose kalintiems lietuviams politiniams kaliniams, rūpinosi pabėgėlių reikalais, atgaivino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą, bendradarbiavo su Lietuvių sąjunga, nustatė šių organizacijų veiklos kryptis ir kompetenciją. VLIK’o konsulinis agentas Viurtemberge (Vokietija) Lietuvos piliečiams išdavinėjo Lietuvos Respublikos užsienio pasus.

VLIK’as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą”, „Baltijos žygį”), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir paviešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

VLIK’as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas”, „Laisvosios Europos radijas”, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).