10 rugpjūčio, 2021
Sonata Nognienė

Vydūno viešoji biblioteka ir Vydūno draugija kvietė į renginį „Vydūno daugiareikšmiškumas“

Astos Andrulienės nuotr.

2021 m. rugpjūčio 5 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuotas renginys „Vydūno daugiareikšmiškumas“, skirtas lietuvių archeologės, antropologės, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologijos pradininkės, mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms, Marijos Gimbutienės metams paminėti ir rašytojo, dramaturgo, filosofo, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno šviesiam atminimui pagerbti.

Šio iškilaus, daug garbių mokslo, raštijos, kultūros, sveikos gyvensenos atstovų sutraukusio renginio įžanga tapo vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų, tarptautinę šlovę pelniusio Lietuvos spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus (Vilnius) fotografijos darbų parodos „LIKĘ“ pristatymas. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog talentingas, įtikinamo, įtraukiančio meno darbų meistras Ramūnas Danisevičius autorine įstabia ekspozicija papuošė bibliotekos erdves, o savo apsilankymu – pagerbė šios parodos lankytojus pagėgiškius ir miesto svečius. Ramūnas Danisevičius – gausybės svaraus įvertinimo ženklų, tarp kurių – ir „Auksinio kadro“ apdovanojimas, laureatas.

Parodos „LIKĘ“ autorius apžvelgė parodoje pateikiamų darbų atlikimo technikų įvairovę, kurią sudarė tradicinė žurnalistinė fotografija veidrodiniu fotoaparatu, pinhole fotografija, socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“ publikuojamos fotografijos ir greta pateikiami jas lydintys virtualių lankytojų komentarai. Šią unikalią ekspoziciją įprasmina bei dokumentuoja Lietuvos spaudos fotografijos klubo išleistas Ramūno Danisevičiaus „Instagram“ fotografijų albumas „Likę“. Susirinkusiesiems autorius dovanojo įvairių savo autografuotų autorinių atvirukų.

Pradėdama antrąją renginio dalį – konferenciją, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pasidžiaugė, jog apsukus metų ratą, tradiciškai susitinkama renginyje, kuris yra tarsi ataskaitinis metinis su vydūnistika susijusių darbų apžvelgimo renginys ir kartu – atspirties taškas naujiems darbams. Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė susirinkusiuosius sveikino žodžiais: „Vydūno pamatinė siekiamybė buvo pirmiausiai tapti žmogumi sau, tada – žmogumi tautai ir galiausiai – žmogumi žmonijai. Šiandien sekimas šia idėja subūrė mus šventėn, nes turime itin unikalią galimybę prisiliesti prie Vydūno – tokios iškilios tautos kultūrai asmenybės“. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius dėkojo vakaro organizatoriams už šį renginį kaip už dvasinę dovaną Pagėgių krašto kultūrai, už visada skiriamą ypatingą dėmesį krašto šviesuoliams bei už gražių, prasmingų ir vertingų iniciatyvų įgyvendinimą. Savivaldybės vadovas akcentavo, jog visam Pagėgių kraštui teko didžiulė garbė, kad, bibliotekos bendruomenės iniciatyva, Pagėgių mieste esančiai gatvei suteiktas prieš metus amžinybėn iškeliavusio filosofo, Pagėgių krašto Garbės piliečio, Vydūno draugijos steigėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo bei skleidėjo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardas. Simboliška, jog ši V. Bagdonavičiaus vardo gatvė jungiasi su Vydūno gatve, kurio atminimo įamžinimui mokslininkas atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. Renginyje dalyvavęs LR Seimo bei Vydūno draugijos garbės narys Dainius Kepenis pasidžiaugė, jog Pagėgiuose yra Vydūno – tautos genijaus – šviesaus atminimo pagerbimo centras.

Renginys simboliškai pradėtas sugiedota Vydūno „Lietuvių giesme“, tapusia Vydūno draugijos himnu. Pirmąjį pranešimą tema „Šiandienai svarbūs Vydūno ir Marijos Gimbutienės pasaulėjautos bruožai“ skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Vilnius), kuri žiūrovams atskleidė, jog Marijos Alseikaitės-Gimbutienės vienu didžiausių įkvėpėjų meilei praeičiai, kūrybai ir menui buvo Vydūnas. Etnologė, tautosakininkė habil. dr. Nijolė Laurinkienė (Vilnius) pranešime „Marijos Gimbutienės Europos priešistorės ir Deivės religijos koncepcija“ akcentavo, jog Alseikų šeimą ir Vydūną siejo labai artimas ryšys, ir tai galimai padarė įtaką Marijai Alseikaitei-Gimbutienei, vėliau tapusiai pasaulinio garso mokslininke: ji ir Vydūnas turėjo bendrų minčių ir koncepcijų. Taipogi lektorė analizavo deivės simbolio atvaizdavimo skirtingų tautų pasaulėvokoje ypatumus. Sveikos gyvensenos, gyvenimo (kvėpavimo) meno kursų mokytojas Eligijus Valskis (Tauragė) savo pranešime „Vydūno knygose pavaizduotų simbolių prasmės“ aiškino, kaip turėtų būti traktuojami Vydūno veikaluose pateikiami grafikos ir ornamentikos objektai bei kokią gilią dvasinę prasmę jie neša skaitytojui. Prof. habil. dr. Viktoras Justickis (Vilnius) skaitytame pranešime „Viktoras Falkenhanas – Vydūno mokinys ir draugas“ atviravo, jog Vydūnas jo tėvui – vokiečių kalbininkui, profesoriui Viktorui Falkenhanui – paliko po vieną savo visų parašytų ir išleistų knygų egzempliorių. Mokslininkas pabrėžė, jog per įvairius dvasiškai turtingus žmones Vydūno mintys ir idėjos atėjo į visuomenės gyvenimą, o šio šviesuolio mokymas, sužadinantis žmoguje geriausius, gyvybės pagrindą sudarančius jausmus, tiesiog negali palikti abejingų. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistės Lėja Degutytė ir Vesta Bladaitytė (mokytoja Vilma Vaivadienė), pranešime „Kuo jaunam žmogui įdomus Vydūnas?“ akcentavo, jog nuo pat ankstyvos vaikystės Vydūnas analizavo gilius ir prasmingus dvasinius dalykus bei prioritetinį dėmesį teikė pamatinėms tautos vertybėms, tokioms kaip kalba, kuri, pasak Vydūno, tarnauja mokslui, menui, dorai bei raiškios asmenybės kūrimui. Moksleivės pabrėžė, jog, būdamas ištikimas savo įsitikinimams, Vydūnas tapo visa spinduliuojančiu žmogumi ir didžiu, sektinu pavyzdžiu ateities kartoms. Pranešime „Vydūnas apie tikėjimą“, Vydūno draugijos narė, rašytoja Rima Palijanskaitė (Šiauliai) analizavo vydūniškąją dievo suvoktį, kurios pagrindas – žmogaus ir Dievo ryšys. Rimos Palijanskaitės sudarytą Vydūno tekstų knygą „Apie tikėjimą“, kaip išskirtinį įvykį vidūnistikoje, pristatė Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Tadas Snuviškis (Vilnius), kuris apžvelgė knygos sandarą, joje pateikiamų tekstų žanrus bei analizuojamas tikėjimo, tikybos, religijos temas. Reziumuota, jog ši knyga gali puikiai tarnauti kaip chrestomatija, padedanti pažinti Vydūną. Leidinį „Išvysti kitaip“, skiriamą filosofo ir kūrėjo  Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms, kurį išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas Vilniuje, pristatė leidinio sudarytoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rita Repšienė (Vilnius). Kalbant apie šį leidinį, didžiulė pagarba už viso gyvenimo nuopelnus Mažosios Lietuvos ir visos šalies kultūros bei raštijos istorijai išreikšta buvusiam ilgamečiam šio instituto direktoriui a. a. doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui.

Leidinį ,,Storostų (Vydūno) giminės genealoginis medis (1589-1966)“ (lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis) pristatė jo autorius, leidėjas, žurnalistas Valentinas Juraitis (Vilnius). Šis leidinys stebina ir žavi savo plačia chronologine aprėptimi – čia aprašoma net 10 Storostų (Vydūno) giminės kartų. Tai – unikalus bei vertingas informacijos šaltinis, prie kurio rengimo labai prisidėjo ir Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Berlynas, Vokietija), jau ne vienerius metus savo apsilankymu pagerbianti ir autentiškais pasakojimais apie Vydūną džiuginanti pagėgiškius bibliotekoje vykstančių susitikimų su Vydūno draugija metu. Leidinio autorius Valentinas Juraitis nepamiršo ir bibliotekos bendruomenės, kurią nudžiugino iškilia dovana – 1589-1966 m. laikotarpį aprėpiančiu Storostų (Vydūno) giminės genealoginiu medžiu. Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė bibliotekai ir jos skaitytojams, bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės asmenyje, padovanojo leidinių vydūniškąja tematika, o gimnazistes ir jų mokytoją pagerbė išeivės pagėgiškės, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės, Ciuricho Lietuviškos knygos klubo vadovės Jūratės Caspersen literatūrinėmis dovanomis. Visiems renginyje pasisakiusiems svečiams dėkota įteikiant simbolines dovanas.

Skanaujant Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus dovanotą tortą, susirinkusieji pratęsė vakaro pašnekesius, tokiu būdu dar kartelį prisiliesdami prie Mažosios Lietuvos bei šalies kultūros istorijos ir jos šviesuolių gyvenimo fragmentų.


8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

28 liepos, 2022

Liepos 27 d.  Klaipėdos regiono ugniagesiai gelbėtojai tobulino įgūdžius, kurie itin svarbūs atliekant  išsiliejusių naftos produktų Kuršių mariose surinkimo darbus. […]

18 liepos, 2022

Liepos 11- 15 dienomis Tauragės kultūros rūmuose vyko vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Orkestrifikacija“, kurią jau antrus metus iš eilės […]

12 liepos, 2022

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui Pagėgių savivaldybėje įvesti tiesioginį valdymą. Pagėgių savivaldybėje nuo gegužės 7 d. nėra paskirto savivaldybės […]

30 birželio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, […]

20 birželio, 2022

 „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausioji – devintoji rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 […]

Linos Onusaitienės nuotr.
17 birželio, 2022

Birželio 17 d. oficialiai atidarytas kompleksiškai sutvarkytas Raudonės pilies parkas. Įvykdžius kiek daugiau nei 1 mln. eurų vertės projektą įgyvendinta […]

15 birželio, 2022

Birželio 17 d., penktadienį, oficialiai atidaromas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas menų festivalis KVADRATU. Be šiuolaikinio meno instaliacijų, dirbtuvių, lauko […]

Varlaukio geležinkelio stotis (Lybiškių k., Eržvilko sen.)
15 birželio, 2022

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13 d., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lybiškių filialo darbuotojai kartu su Lietuvos politinių […]

31 gegužės, 2022

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė visada džiaugiasi bibliotekos svečiams galėdama ne tik pristatyti bibliotekos erdves, bet ir per bibliotekos plėtojamas kultūrines, […]

28 gegužės, 2022

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau […]

21 gegužės, 2022

Gegužės 13 d., po dviejų metų pertraukos, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) nariai rinkosi į šventę Tauragės vandenlenčių parke „Liberty […]

Pagėgių Vydūno biblioteka
19 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno mylėtojus […]

Astažos Andrulienės nuotr.
3 gegužės, 2022

Pavasariais Lietuvos bibliotekos kviečia pasinerti ir atrasti save vis naujose, vis įvairesnėse ir vis kitokiai temai dedikuotose Nacionalinės Lietuvos bibliotekų […]

29 balandžio, 2022

Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo […]

Sonatos Nognienės nuotr.
27 balandžio, 2022

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
25 balandžio, 2022

Mokytis visada pravartu ir… nevėlu! Tuo įsitikinti buvo galima dalyvaujant 2022 m. balandžio 19-22 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje […]

22 balandžio, 2022

Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės […]

Astos Andrulienės nuotr.
2 balandžio, 2022

2022 m. kovo 30 d. bibliotekoje sulaukta viso būrio svečių – buvo nuspręsta, jog Klaipėdos regiono bibliotekų tarybos posėdis šį […]

Astos Andrulienės nuotr.
29 kovo, 2022

2022 m. pavasaris atnešė ne tik gaivalingą gamtos prisikėlimą, minčių atgimimą, bet taipogi leido pakeliauti laiko tiltais, minint krašto šviesaus […]