Vyko Vydūno perlaidojimo 25-mečio paminėjimui skirti renginiai
Šeštadienį Pagėgių kraštas šurmuliavo nuo svečių gausos: Lietuvos akademinės mokslo bendruomenės nariai, neabejingieji krašto kultūrai, istorijai, nesenstančioms, o anaiptol, šiuo metu vis labiau aktualizuojamoms, Vydūno idėjoms iš Vilniaus, Klaipėdos, Jurbarko, Šilutės, Pagėgių, Lietuvos Respublikos konsulato Tilžėje ir Tilžės muziejaus ir kt.
Iškilmingą mokslinę konferenciją, skirtą Vydūno perlaidojimo 25-mečio paminėjimui, įvykusią Vilkyškių evangelikų-liuteronų bažnyčioje, pasveikino Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys. Savivaldybės vadovo pavaduotojas, linkėdamas sklandaus konferencijos darbo, naujų įžvalgų,dėkojo entuziastams už dėmesį šio šviesuolio, palaidoto Bitėnuose, atminimui, to atminimo puoselėjimą, idėjų sklaidą, propagavimą ir dėmesį Pagėgių kraštui. Vicemeras taip pat dėkojo Pagėgių krašto kultūrininkams: Martyno Jankaus muziejui, viešajai bibliotekai, kultūros centrui ir ragino dar uoliau dirbti krašto kultūros labui.
Susirinkusiuosius sveikino akademikas, Lietuvos Respublikos mokslų akademijos viceprezidentas, pasak moderatorės ir renginio organizatorės Liudvikos Burzdžiuvienės (Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorės), žmogus, leidęs Lietuvai pažinti Martyną Jankų, profesorius Domas Kaunas. Šis iškilus žmogus išsakė daugybę naujų įžvalgų apie Vydūno atminimo aktualizavimą šiandienoje, kalbėjo apie būtinybę rasti kuo daugiau būdų įprasminti Vydūną ir jo idėjas, paversti jas gyvu organizmu, idant jos taptų kiekvieno mūsų savastimi.
Pirmąjį pranešimą „Vydūno grįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas“konferencijoje perskaitė, anot vedėjos, žmogus leidęs Lietuvai pažinti Vydūną, ilgametis Vydūno draugijos pirmininkas, daugelio knygų ir straipsnių apie Vydūną autorius daktaras Vacys Bagdonavičius.
Prisiminimais dalijosi ir dar nežinomų faktų apie anų dienų įvykius pateikė Saulius Sodonis, tuometinis Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas ir Vydūno sugrįžtuvių organizatorius. Apie Bitėnų kapinių tapsmą Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžino poilsio vieta kalbėjodr. Martynas Purvinas. Konferencijoje pranešimą apie Vydūno šiandieninę aktualizaciją skaitė svečias iš Vokietijos, kunigas Miroslav Danys.Po perskaityto pranešimo svečio ir visų renginio dalyvių laukė didelė staigmena – į konferenciją atskubėjęs LR Kultūros viceministras Romas Jarockis Miroslavui Daniui įteikė Kultūros ministerijos aukso garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ilgametį indėlį ir ypatingus nuopelnus įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinę veiklą populiarinant Vydūno kūrybą, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius. 2011 m. pradžioje Miroslavas Danysėmė aktyviai domėtis Vydūno gyvenimo Detmolde laikotarpiu ir ieškoti jo pėdsakų Lipės bažnyčios archyvuose. Jis tapo vienu iš svarbiausių idėjos įamžinti Vydūno atminimą Detmolde, įgyvendintoju.
Konferenciją papuošė ir įprasmino vargonininkės Lauros Matuzaitės – Kairienės atliekami vargonų muzikos kūriniai.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkojo nuolatiniams rėmėjams, pagalbininkams, Vydūno atminimo puoselėtojams, jo darbų tęsėjams – Pagėgių savivaldybės vadovams, kunigui Mindaugui Kairiui, tarptautinių vargonų muzikos festivalių organizatorei, įvairių projektų autorei Laurai Matuzaitei–Kairienei, Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorei Ilonai Meirei, Lumpėnų seniūnijos darbuotojams ir seniūnei Danguolei Mikelienei, Vilkyškių seniūnijos darbuotojams ir seniūnui Dariui Jurkšaičiui.
Renginys tęsėsi Bitėnų kapinėse, kur šalia Vydūno kapo Vydūno draugijos nariai giedojo savo himną, sodino atminties ąžuolą. Aktoriai iš Vilniaus Rita Juodelienė ir Tomas Šeškus skaitė kalbų, pasakytų 1991 metų spalio 19 dieną perlaidojant Vydūno palaikus, fragmentus. Prasmingą anuometinę kalbą skaitė Vacys Bagdonavičius, apie nūdienos aktualijas kalbėjo Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas, perskaityta ir susimąstyti kviečianti Vydūno „Susivokimo malda“. Neseniai atidengtoje simboliškoje kenotafų alėjoje iškilmingai atidengti kenotafai moterų, svarbių Vydūno gyvenimui ir veiklai – Klaros Fiulhazės ir Martos Raišukytės – atminimo įprasminimui. Šių kenotafų autorius ir gamintojas, žinomas tautodailininkas Vytautas Rauktys, kuris taip pat savo buvimu pagerbė šį prasmingą suėjimą. Pagarbos gėlės, žvakelės padėtos ant visų šviesuolių, atgulusių Bitėnuose, kapų. Prie pirmojo kapinių atgaivinimo talkininko Jono Gudavičiaus kapo tylos minute buvo pagerbti išėję amžinybėn aktyvūs Vydūno perlaidojimo ir Bitėnų kapinių tvarkymo dalyviai: Eva Labutytė, Eva Jankutė, Donata Stukaitė, Albinas Bačelis, Julius Balčiauskas, Jonas Gudavičius, Vytautas Gurevičius, Vytautas Kaltenis, Antanas Stungurys, Kazimieras Žemgulis.
Prie kapinių vartų Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro kolektyvas „Verdainė“ sugiedojo vydūniškas giesmes, tarsi priminimą, kad kiekvienas iš mūsų „Spindulys esmi begalinės šviesos“…
Gražus ir prasmingas renginys tęsėsi Martyno Jankaus muziejaus naujojoje klėtyje, kur sušilę nuo puodelio arbatos garbūs svečiai turėjo progą apžiūrėti parodą „Vydūnas grįžta namo“, kurio pagrindą sudarė Vacio Bagdonavičiaus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus ir Kintų Vydūno centro Vydūno muziejaus eksponatai. Bendrauta, diskutuota, pasidalinta naujai išleistomis knygelėmis vydūnietiška tematika, atminimo dovanomis ir atsisveikinta širdyje nešantis Vydūną ir didelę vidinę paskatą pasitelkus Vydūno idėjas žadinti žmoniškumo, tautiškumo jausmus globalioje erdvėje, norą, kad šio šviesuolio idėjos ir įžvalgos taptų kiekvieno mūsų savastimi.
