Žaliakalnio ir Aleksoto vietos veiklos grupės kauniečius kviečia dalintis idėjomis

Vasaros pabaigoje įsteigtos Aleksoto ir Žaliakalnio vietos veiklos grupės (VVG) ėmėsi veiklos. Savivaldybės, verslo ir bendruomenių atstovai suvienijo jėgas siekdami sukurti šių teritorijų vystymo strategijas ir pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas.

Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijas įtraukus į Integruotų teritorijų vystymo programą, iš ES struktūrinių paramos fondų infrastruktūrai ketinama pritraukti nuo 30 iki 45 milijonų eurų.

Vietos veiklos grupės atsakingos už „minkštųjų“ projektų įgyvendinimą. Jos privalės parengti strategiją, pagal kurią seniūnijose bus kovojama su socialine atskirtimi, o neturintiems darbo ar veiklos bus sudaryta galimybė persikvalifikuoti, įsitraukti į bendruomeniškas veiklas.

„Pirminis mūsų tikslas, kad į tokias su socialine atskirtimi kovojančias veiklas įsitrauktų tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, pagaliau – ir pati bendruomenė. Ruošdami strategijas netrukus pradėsime anketuoti tikslines grupes, tirsime esamą socialinę padėtį, atsispirdami nuo to spręsime, kur link reikia kreipti tokio pobūdžio paslaugas“,- sakė Kauno miesto tarybos narys Donatas Večerskis.

Kviečia prisijungti

Pasak Žaliakalnio VVG valdybos pirmininkės Reginos Markevičienės, VVG įsteigta siekiant spręsti Žaliakalnio socialines ir ekonomines problemas. Jos tikslas – gerinti vietines įsidarbinimo galimybes, didinti Žaliakalnio bendruomenės socialinę integraciją, išnaudojant Žaliakalnio bendruomenės, verslo ir vietos valdžios ryšius.

„Esamos būklės įvertinimo etape bus vykdomas gyventojų nuomonės tyrimas dėl strategijos tikslų, uždavinių ir veiksmų, vykdomos konsultacijos su potencialiomis strategijos veiksmus įgyvendinsiančiomis organizacijomis dėl jų dalyvavimo. Taip pat – atliekama esamos situacijos kiekybinė ir kokybinė analizė, panaudojant statistinius duomenis, nuomonės tyrimų ir konsultacijų rezultatus“, – teigė R. Markevičienė.

Pasak D. Večerskio, parengti VVG strategijos turi būti parengtos iki kitų metų vasario mėnesio. Jas dar turės patvirtinti Kauno regiono plėtros taryba, Kauno miesto taryba ir pačios veiklos grupės.

„Kviečiame bendruomenių atstovus, gyventojus kreiptis tiek į Žaliakalnio, tiek į Aleksoto seniūnijas su idėjomis, kaip mažinti socialinę atskirtį. Vietos veiklos grupių posėdžiai yra atviri, todėl laukiami visi turintys idėjų“, – sakė D. Večerskis.

„Žaliakalnio ir Aleksoto bendruomenėms, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovams – tai didžiulė galimybė iškelti opius klausimus ir prisidėti prie šių teritorijų vystymo strategijos kūrimo“, – teigė Aleksoto VVG valdybos narys, miesto tarybos narys Mantas Jurgutis.

Išsirinko po du

2014-2020 m. periodu didžioji dalis ES paramos skirstoma per Integruotų teritorijų vystymo programas. Didieji Lietuvos miestai turėjo išsirinkti po du mikrorajonus, į kuriuos bus nukreipti europiniai pinigai. Kaunas pasirinko Žaliakalnį ir Aleksotą. Patvirtintoje programoje – S. Dariaus ir S. Girėno, Kauno sporto halės, Dainų slėnio, Kauko laiptų rekonstrukcija, Žaliakalnio nevyriausybinių organizacijų multifunkcinis centras bei kiti šiame mikrorajone numatyti projektai.

Į Integruotų teritorijų vystymo programą įtraukta ir Nemuno sala. Ją planuojama paversti multifunkciniu sveikatinimo ir kultūros kompleksu, įrengiant krantines ir prieplauką, kitą infrastruktūrą.

Pagrindiniai projektai, kurie bus įgyvendinti Aleksoto teritorijoje, yra buvusios aviacijos gamyklos teritorijos konversija pritaikant ją visuomenės poreikiams, Nemuno upės kairiojo kranto sutvarkymas, apžvalgos aikštelės Aleksote rekonstrukcija, bendruomenės namų statyba ir kiti.