Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymas: pradės nuo kapų inventorizavimo
Įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir saugomos valstybės, bet apleistos ir užmirštos – taip pastaraisiais metais buvo galima apibūdinti Žaliakalnyje esančias senąsias žydų kapines. Dabar situacija keičiasi – į pagalbą pasitelkusi viešąją įstaigą „Maceva“ ir kitas organizacijas, Kauno miesto savivaldybė pradeda apleistų kapinių tvarkymą. Pirmasis žingsnis – kapų identifikavimas ir inventorizavimas.
Sklandų senųjų žydų kapinių kapinių tvarkymą koordinuoja speciali darbo grupė, į kurią įtraukti miesto vadovai ir atsakingi savivaldybės specialistai. Šiai darbo grupei padeda Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Kauno žydų bendruomenės, Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros paveldo departamento, viešosios įstaigos „Maceva“ ir kitų organizacijų atstovai.
Pradinis etapas
Pirmajam ir pradiniam Radvilėnų plente esančių kapinių tvarkymo etapui – kapų identifikavimui ir inventorizavimui – iš Kauno miesto biudžeto jau skirta 8 tūkst. eurų.
„Pirmajame etape užfiksuosime dabartine kapinių situaciją. Inventorizuosime kapinių plotą, jų teritorijoje esančius pastatus. Kur įmanoma, fiksuosime paminklinius įrašus, nustatysime kapaviečių būklę. Taip pat planuojame sukurti virtualų kapinių planą“, – sakė vienas iš viešosios įstaigos „Maceva“ steigėjų Sergėjus Kanovičius.
Vėliau ketinama kapavietėms suteikti numerius, atlikti foto-fiksaciją, nustatyti tikslias kapaviečių koordinates. Pasak VšĮ „Maceva“ atstovų, šie darbai gali trukti keletą mėnesių.
Rengs naują projektą
„Mūsų tikslas kuo greičiau parengti naują techninį kapinių projektą. Šiuo metu turimi 1997 metų istoriniai kapinių tyrimai jau yra pasenę. Miestas, turėdamas tokio dydžio teritoriją, kuri metai iš metų nėra tvarkoma, privalo imtis veiksmų“, – pabrėžė darbo grupei vadovaujantis Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Pasak architekto, Kauno miesto tarybos nario Jono Audėjaičio, jau kreiptasi į Vyriausybę dėl 8,1 ha ploto užimančias kapines juosiančios tvoros sutvarkymo. Iki šių metų pabaigos kapinių teritorijoje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Lėšos – iš kelių šaltinių
Tvarkant senąsias žydų kapines planuojama pasinaudoti kelių skirtingų finansinių šaltinių ištekliais. Vienas jų – viešoji įstaiga „Geros valios fondas“, bendradarbiaujanti su Lietuvos žydų bendruomene.
„Dalis lėšų turės ateiti iš Vyriausybės. Taip pat svarstoma galimybė atidaryti specialią sąskaitą, į kurią geradariai galėtų paaukoti pinigų, skirtų kapinių sutvarkymui. Žinoma, dalis pinigų atkeliaus ir iš miesto biudžeto“, – teigė P. Mačiulis.
Pasak Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėjos Bronislavos Raupėnienės, šios kapinės yra saugomos valstybės, todėl valstybė galėtų prisidėti finansiškai prie projektavimo, tyrimų ir tvarkymo darbų.
1861 metais įsteigtos Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952-iais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi.
