Zarasų rajonas spirga idėjomis: nuo pėsčiųjų žygių su atrakcijomis iki nakvynės traukinio vagone

Ne kartą girdėjome, kai kaimai – tuštėja. Tačiau juose – ir gamta, ir nepaprastai įdomūs senoliai, ir istorijos paveldas. Salako ir Turmanto bendruomenėms tereikėjo vos kelių susibūrimų, kad sugalvotų, kaip į šiuos miestelius pritraukti daugiau turistų ir į paslaugų jiems teikimą įtrauktų vietos bendruomenę.

Salakas – pėsčiųjų žygiai per miškus ir vietinių namus

Salako ir Turmanto bendruomenių pirmininkės dalyvavo Britų Tarybos finansuotame projekte „Socialinė simpatija“, kuriuo siekiama išjudinti regionų gyvetojus, paskatinti juos veikti.
Vos per pirmą susibūrimą Salako bendruomenės pirmininkei Ritai Pumputei bekalbant su vietiniais gyventojais, kilo mintis miestelį paversti pėsčiųjų žygių sostine – juk pastarieji šiuo metu žaibiškai populiarėja.

Salako apylinkės – tai didingi miškai ir ežeras, istorinio paveldo objektai. Tačiau kad žygeivių patirtis būtų neužmirštama, bendruomenė pasiryžo įtraukti ir gyventojus – maršrutai vestų pro aistringo bitininko sodybą, „daiktų muziejaus“ kolekcionieriaus namus, kitoje sodyboje žygeiviai būtų pavaišinti ką tik išvirta žuviene ar kitu šiam miesteliui būdingu patiekalu.

„Kol kas neturime lėšų, tad ketiname veikti su tuo, ką turime. Reikia pačioms pereiti tuos numatytus maršrutus, pagalvoti, ko tose trasose trūksta galbūt pakviesti žygeivius-entuziastus juos išbandyti ir įvertinti“, – sakė R.Pumputė. Ji dėkojo Antalieptės miestelyje veikiančio „Inovatorių slėnio“ atstovams – šie padėjo išsigryninti, ką vertingo turi Salakas ir kaip galima tai išnaudoti.

Kol kas salakiečiai daugiausiai galvoja apie žygius šeimoms – tai reiškia, jog kas porą nueitų kilometrų lauktu kokia nors atrakcija ar užduotis, galbūt – pietūs vietinių sodyboje, skirtinguose žygio punktus reikėtų rinkti antspaudus, o sėkmingai įveikus maršrutą žygio dalyviai būtų apdovanojami. Žygiai būtų mokami, tačiau naudą pajustų visa Salako bendruomenė.

„Turime įrengtas dviračių trasas ir svarstome, galbūt jas lengvai pavyktų pritaikyti žygeiviams? Padarytume trasą ir profesionalams, kokių 15 kilometrų, kad galėtų pražygiuoti nesustodami. Svarstome, jog viena trasa galėtų būti susijusi su žydų paveldu, vestų per jų kapines, kitus objektus“, – atskleidė R.Pumputė.

Pašnekovė pridūrė, kad žygius organizuoti ketinama ir žiemą, vėgi sušildant žygeivius šviežiai išvirta žuviene.

Lietuvos pasienyje nori sukurti sąlygas prisiminti karo įvykius ir egzotiškai pernakvoti

Tuo metu Turmanto rusų bendruomenės pirmininkė Tatjana Jermolajeva beria vieną idėją po kitos – jos miestelio žmonės sugalvojo, kad reikėtų išnaudoti likusį karo laikų paveldą.

Per Turmantą kažkada ėjo fronto linija, aplink miestelį yra apie 40 bunkerių, Turmantas vienintelis turi savo geležinkelį. Trys ežerai, besidalinantys tą patį Kampuočio pavadinimą yra ant Lietuvos sienos su Latvija ribos – kažkada per juos taip pat ėjo fronto linija.

„Savo idėjas išsakėme seniūnui – jam jos labai patiko. Sužinojome, kad turizmo informacijos centre dirba Ramūnas Keršys, kuris turi daug žinių apie karo laikotarpį. Tad sutarėme su juo susitikti ir plėtoti idėjas drauge. Turmantą matome kaip karo paveldo turizmo centrą“, – sulaukusi palaikymo džiaugėsi T. Jermolajeva.

Prie kultūros centro planuojama rengti karo laikų romansų vakarus, ten įrengti šokių aikštelę, suolelius. Taip pat atvykusiems turistams aprodyti vokiečių kapines, įrengti kempingą.

„Turime tris ežerus (Kampuotis I, Kampuotis II ir Kampuotis III), per juo eina valstybės sienos riba. Ežerai – labai gražūs, galbūt galima suorganizuoti pasiplaukiojimą palei šią liniją. Beje, mes vieninteliai savo krašte turime einantį geležinkelį. Svarstome pastatyti du geležinkelio vagonus, viename iš jų įrengti restoraną, o kitame – miegamas vietas, kad čia pat galima būtų taip egzotiškai pernakvoti. Tai, žinoma – svajonė, bet norisi, kad pas mus atvažiuotų, pabūtų ilgiau, kartu ir pernakvotų“, – kalbėjo T.Jermolajeva.

Pirmininkė sutinka, kad visoms idėjoms įgyvendinti reikia lėšų, tačiau vilties teikia tai, jog seniūnui šios idėjos taip pat patiko. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda apie 8-10 bendraminčių.

T.Jermolajeva taip pat džiaugiasi, jog geografinės sąlygos irgi palankios – visi objektai, kuriuos norima įtraukti į turistinį maršrutą, yra netoli nutolę vienas nuo kito.

„Vieni, žinoma, nepadarysime tokio projekto, bet jau pradeda jungtis bendraminčiai, mes bet kokiu atveju rasime, kas padės – žmonės noriai padeda“, – entuziazmu tryško T.Jermolajeva.