14 rugsėjo, 2023
Kultūros paveldo departamentas

Žemaitijos kryždirbystės tradicija

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kuri apjungia architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementus. Nemaža tokių objektų sankaupa yra Žemaitijoje. Vienas iš KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus išsikeltų uždavinių – užtikrinti tik Žemaitijos regionui būdingo mažosios architektūros išsaugojimą, populiarinti šios srities objektus. Viena iš veiklų yra dalyvavimas Žemaitijos nacionalinio parko partnerių kryždirbystei skirtuose projektuose, veiklose, metodinės pagalbos tvarkomųjų paveldosaugos darbų klausimais teikimas. Šiais metais Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, remiama  Lietuvos kultūros tarybos, Plungės rajono savivaldybės, vykdo projektą ,,Kryždirbystė. Beržoro kryžiaus kelias“. Ankstesniais metais buvo įgyvendinti projektai „Kryždirbystė. Žemaitijos kryžiai“, „Kryždirbystė. Žemaitijos koplytstulpiai“, ,,Kryždirbystė. Žemaitijos koplytėlės“.

Projektų veiklose aktyviai dalyvauja jaunimas, organizuojamos jaunųjų menininkų kūrybinės stovyklos. Stovyklose jaunieji menininkai su mokytojų pagalba mokosi kryždirbystės paveldo tvarkybos paslapčių, restauruoja, šveičia ir dažo antkapinius kryžius, kryžiaus kelio kryžius, koplytėles, koplytstulpius, lankosi pas medžio meistrus, kalvius. Šio projekto metu būna restauruojami esami objektai arba kuriamos replikos ir kopijos bei statomi nauji. Tokie projektai ir veiklos ne tik skatina jaunimą domėtis kryždirbyste, puoselėti tradicijas bet ir patyrę meistrai sukuria naują materialų objektą – kryžių, skulptūrą, koplytėlę, koplytstulpį, stogastulpį ir pan. arba prailgina tokių objektų gyvavimą. Šių metų projekto vykdymo metu kryždirbys, medžio meistras, respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“, kryždirbystės nominacijos nugalėtojas Antanas Vaškys atkūrė koplytstulpį, kuris dar XX a. pirmoje pusėje stovėjo prie Beržoro–Platelių kelio ties atsišakojimu į Pamedlinčius. Koplytstulpį yra aprašęs Žemaitijos paveldo tyrėjas Ignas Končius: „koplytėlė ant stiebo su šventuoju Stanislovu, Krucifiksu (1887 m.), Panele Švenčiausiąja ir nežinomu šventuoju“.  Meistras A. Vaškys išskaptavo koplytstulpį su keturiomis šventųjų skulptūromis – Šv. Stanislovo, Švč. Mergelės marijos Nekaltojo Prasidėjimo,  Nukryžiuotojo su monograma ir Šv. Barboros.

Kryždirbystė yra gyva žodžiu ir praktiškai perduodama liaudies meno tradicija. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės.

Kryždirbystė, kaip kultūros tradicija, apima kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių, skulptūrų sukūrimo procesą ir su tuo susijusių liaudies kultūros reiškinių visumą. Unikalūs lietuviškieji kryžiai – liaudies meno mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio kūriniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų turinys, sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti, prie stebuklingais laikomų kryžių ir koplytėlių dedamos aukos, vyksta jų pašventinimo apeigos, puoselėjamos puošimo tradicijos ir pagerbimo formos.

Kryždirbystei, kaip unikaliam, į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašytam reiškiniui, yra skirta Lietuvos banko išleista sidabrinė 50 litų moneta (2008, dailininkas Rytas Jonas Belevičius).


29 vasario, 2024

2024-ieji Žemaičių muziejui „Alka“ – iššūkių kupini metai. Kasdienes veiklas papildo rimti daug pokyčių žadantys darbai: į pavasarį atsidarysiantį Žemaičių […]

28 vasario, 2024

Pirmoji dainykla duris vilniečiams atvers pavasarį. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė antrosios dainyklos patalpų nuomos konkursui. Daugiau  kaip 7 metams […]

Prezidentūros nuotr.
28 vasario, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį lankėsi Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijoje ir Kupiškio menų mokykloje. Subačiaus gimnazijoje pirmoji ponia bendravo su […]

28 vasario, 2024

Vasario 27-ąją Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau dešimtą kartą įteikė apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. […]

28 vasario, 2024

Dusetų K. Būgos bibliotekoje parodų netrūksta – čia randa vietos ne tik dusetiškiai ar Zarasų krašto, bet ir kitų rajonų […]

28 vasario, 2024

Nuo kovo mėn. tarpmiestiniuose maršrutuose keleivius su specialiaisiais poreikiais veš 10 tam parengtų autobusų, praneša tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) […]

27 vasario, 2024

Su dainomis ir šokiais per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis šį savaitgalį aplankė Sūduvos sostinę – per du šimtai atlikėjų […]

25 vasario, 2024

Šiandien, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, apdovanoti Knygos meno konkurso laureatai. Diplomus jiems įteikė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.  „Šis konkursas […]

25 vasario, 2024

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]

24 vasario, 2024

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl […]

23 vasario, 2024

Pasirašyta projektavimo sutartis dėl Kirdiejų rūmų komplekso (pagrindinio pastato, oficinos, vežiminės, kiemo ir tvoros) sutvarkymo bei įveiklinimo. Būtent čia įsikurs […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

23 vasario, 2024

Jau artimiausiu metu sostinėje pradės kursuoti netradicinis autobusas. Biblioteka „ant ratų“ toliau nuo viešosios bibliotekos padalinių įsikūrusiems vilniečiams siūlys ne […]

23 vasario, 2024

2023 – ieji Žemaitijos turizmo informacijos centrui buvo jubiliejiniai – dvidešimtieji, todėl norėtume jums pristatyti esminius Žemaitijos turizmo informacijos centro […]

Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos regionams ir Dainų šventės šimtmečiui / organizatorių nuotr.
22 vasario, 2024

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 24-oji knygų mugė. Kaip skelbia renginio organizatoriai, šiemet keturias dienas, nuo ketvirtadienio […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]