14 rugsėjo, 2023
Kultūros paveldo departamentas

Žemaitijos kryždirbystės tradicija

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kuri apjungia architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementus. Nemaža tokių objektų sankaupa yra Žemaitijoje. Vienas iš KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus išsikeltų uždavinių – užtikrinti tik Žemaitijos regionui būdingo mažosios architektūros išsaugojimą, populiarinti šios srities objektus. Viena iš veiklų yra dalyvavimas Žemaitijos nacionalinio parko partnerių kryždirbystei skirtuose projektuose, veiklose, metodinės pagalbos tvarkomųjų paveldosaugos darbų klausimais teikimas. Šiais metais Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, remiama  Lietuvos kultūros tarybos, Plungės rajono savivaldybės, vykdo projektą ,,Kryždirbystė. Beržoro kryžiaus kelias“. Ankstesniais metais buvo įgyvendinti projektai „Kryždirbystė. Žemaitijos kryžiai“, „Kryždirbystė. Žemaitijos koplytstulpiai“, ,,Kryždirbystė. Žemaitijos koplytėlės“.

Projektų veiklose aktyviai dalyvauja jaunimas, organizuojamos jaunųjų menininkų kūrybinės stovyklos. Stovyklose jaunieji menininkai su mokytojų pagalba mokosi kryždirbystės paveldo tvarkybos paslapčių, restauruoja, šveičia ir dažo antkapinius kryžius, kryžiaus kelio kryžius, koplytėles, koplytstulpius, lankosi pas medžio meistrus, kalvius. Šio projekto metu būna restauruojami esami objektai arba kuriamos replikos ir kopijos bei statomi nauji. Tokie projektai ir veiklos ne tik skatina jaunimą domėtis kryždirbyste, puoselėti tradicijas bet ir patyrę meistrai sukuria naują materialų objektą – kryžių, skulptūrą, koplytėlę, koplytstulpį, stogastulpį ir pan. arba prailgina tokių objektų gyvavimą. Šių metų projekto vykdymo metu kryždirbys, medžio meistras, respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“, kryždirbystės nominacijos nugalėtojas Antanas Vaškys atkūrė koplytstulpį, kuris dar XX a. pirmoje pusėje stovėjo prie Beržoro–Platelių kelio ties atsišakojimu į Pamedlinčius. Koplytstulpį yra aprašęs Žemaitijos paveldo tyrėjas Ignas Končius: „koplytėlė ant stiebo su šventuoju Stanislovu, Krucifiksu (1887 m.), Panele Švenčiausiąja ir nežinomu šventuoju“.  Meistras A. Vaškys išskaptavo koplytstulpį su keturiomis šventųjų skulptūromis – Šv. Stanislovo, Švč. Mergelės marijos Nekaltojo Prasidėjimo,  Nukryžiuotojo su monograma ir Šv. Barboros.

Kryždirbystė yra gyva žodžiu ir praktiškai perduodama liaudies meno tradicija. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės.

Kryždirbystė, kaip kultūros tradicija, apima kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių, skulptūrų sukūrimo procesą ir su tuo susijusių liaudies kultūros reiškinių visumą. Unikalūs lietuviškieji kryžiai – liaudies meno mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio kūriniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų turinys, sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti, prie stebuklingais laikomų kryžių ir koplytėlių dedamos aukos, vyksta jų pašventinimo apeigos, puoselėjamos puošimo tradicijos ir pagerbimo formos.

Kryždirbystei, kaip unikaliam, į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašytam reiškiniui, yra skirta Lietuvos banko išleista sidabrinė 50 litų moneta (2008, dailininkas Rytas Jonas Belevičius).


Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

3 birželio, 2025

Telšių rajono savivaldybės mero patarėja Agnė Vaitkienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Monika Domarkienė ir vyriausioji specialistė Rūta Žlibinienė Telšių […]

Etnografine pajurio zvejo sodyba / Evaldo Lasio nuotr.
31 gegužės, 2025

Persikėlę per marias į Lietuvos jūrų muziejų Smiltynėje traukiantys žmonės dažniausiai žino, ko tikėtis. Akvariume – apie 170 įvairių žuvų […]

31 gegužės, 2025

Gegužės 17 d. Žemaičių kaimo muziejus prisipildė šilumos, bendrystės ir kūrybos – čia vyko tradicinė amatų ir kulinarinio paveldo šventė […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Prokuratūros teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Tauragės ir Šiaulių rajono savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
27 gegužės, 2025

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

Baigėsi vaikų ir moksleivių konkursas „Aguonėlė“_ paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai / Rengėjų nuotr.
19 gegužės, 2025

Lietuvą apskriejęs ir į liaudiško šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius vaikų ir moksleivių, konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – gegužę vykusiuose baigiamuosiuose […]

18 gegužės, 2025

Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, oficialiai atidarytas skveras, skirtas vienam iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų – filosofui, eseistui, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių […]

17 gegužės, 2025

Žvarboką gegužės 17-ąją susirinkusius į jubiliejinę 25-ąją šventę „Poezija sodų žydėjime 2025“ Pakalniškių soduose (Upynos sen., Telšių r.) šildė poezija […]

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė / Vytenio Budrio nuotr.
16 gegužės, 2025

Diskusijos apie kultūros reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau atskleidžia pavojingą tendenciją – kultūros redukavimą iki funkcijos ir įrankio, vykdant valstybės […]

Augustės Labenskytės nuotr.
15 gegužės, 2025

Gegužės 11 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tęsėsi Tulpių žydėjimo šventė – geriausių dainų […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

Regionų naujienos