Žolinės atlaidai švenčiami keliose Vilkaviškio dekanato parapijose, bet tik vienoje – Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – jie tituliniai. Ir šiemet nenusižengta daugiametei tradicijai: šv. Mišios bažnyčioje ir Mažučių koplytėlėje (ji ir čia trykštantis šaltinėlis lankomi kaip Marijos apsireiškimo vieta) buvo aukojamos Žolinės šventės dieną (rugpjūčio 15-ąją) ir sekmadienį.
Nei besibaigiančios vasaros kaitra, nei sklandančio viruso baimė nesumažino žmonių ryžto atvykti kartu pasimelsti, susitikti su giminėmis, kaimynais, bičiuliais, aplankyti artimųjų kapus. Abi dienas atlaiduose šv. Mišias aukojo ir pamokslavo jau trečią kartą šią dieną Alksnėnus aplankęs kun. Julius Sasnauskas OFM, tarnaujantis Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje. Šiuose Žolinės atlaiduose tikinčiuosius dvasiškai stiprino ir Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. „Marijos radijo“ programose dažnai savo mintimis pasidalijantis ganytojas sakė, kad atvykti į Alksnėnus ir čia švęsti atlaidus jį paskatino pažintis su Alksnėnų klebonu kun. Mindaugu Martinaičiu, kuris šio radijo laidose dažnai giliai kalba apie Eucharistijos šventimą, aiškina dienos Evangeliją. Vyskupas homilijoje akcentavo pamaldumo, ypač į Dievo Motiną Mariją, reikšmę kaip pasaulio, ypač Europos, išgelbėjimą iš dvasinės griūties. „Kol bus besimeldžiančių, – pasaulis nežlugs“, – stiprino atlaidų tikinčiųjų dvasią ganytojas, įvardindamas, kad už karo griuvėsius esanti baisesnė dvasinė Europos griūtis: negimusios gyvybės žudymas, eutanazija, tradicinių šeimų griovimas.
Tą šeštadienį po šv. Mišių vysk. J. Kauneckas pašventino šventoriaus kryžių (jį sukūrė alksnėniškis Alvydas Bernotaitis). Kiekvienuose Žolinės atlaiduose apsilankantis iš Alksnėnų kilęs Veiverių klebonas g. kan. Kęstutis Vosylius sekmadienį Smilgių kaimo kapinaitėse pašventino dar vieną parapijos teritorijoje atstatytą kryžių (jo autorius – Antanas Šlapkauskas, kuris ankstesniais metais atnaujino Alksnėnų bažnyčios presbiteriją).
Į ruošimąsi metinei šventei nemažai Alksnėnų parapijos ir kaimo bendruomenių žmonių įsijungia savanoriškai iš anksto ir iki Žolinės bendromis pastangomis padaro daug naujų dalykų, puošiančių aplinką, džiuginančių širdį, pakylėjančių dvasiškai. Ir šiemet kiekvieną praeivį maloniai nuteikė šventei kviečianti bendruomenės moterų sukurta Žolinės figūra. Daug išmonės įdėjo Daiva Kulikauskienė, Raimonda Sarpalienė. Dar birželio mėnesį seniūnaičio Ramučio Skrinsko rūpesčiu buvo restauruoti šventoriaus vartai ir varpinė, išgrįstos pernai iškilusios Marijos skulptūros prieigos, finansiškai parėmė ūkininkas Kazimieras Venckus. Daug širdies puošiant bažnyčią, organizuojant procesiją įdėjo Daiva Bernotaitienė. Dievo Motinai Marijai šlovinti savo balsus sujungė Alksnėnų ir Didvyžių parapijų giesmininkai, vadovaujant Ritai Jakevičienei.
Alksnėnų kaimo bendruomenė per Žolinę po šv. Mišių pakvietė ir į savo organizuotą kultūrinę programą. Skambiomis dainomis džiugino „Alksnės“ kaimo kapela (vadovai – Linutė ir Ramutis Skrinskai).
