rugpjūčio 28, 2015
Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir panašiais atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?

Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip Sveikinu su gimimo diena! Sveikiname su Naujaisiais metais! – kartais net veiksmažodis praleidžiamas: Su Rugsėjo pirmąja! Su vardadieniu! Su įkurtuvėmis! Su Naujaisiais metais! Tokie prielinksnio su junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir, deja, baigia išstumti lietuviškus pasakymus.

Bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną! Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga!

Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse! ir taip toliau.

Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga! ir panašiai.

Kalvarijos savivaldybės administracijos
valstybinės kalbos tvarkytoja
Vilma Skilandienė
Šaltinis http://www.vlkk.lt
Share Button


gruodžio 15, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

lapkričio 30, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

liepos 4, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

birželio 28, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

gegužės 31, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

gegužės 4, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

balandžio 19, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

balandžio 18, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

balandžio 14, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

balandžio 7, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]