Dovydas Kaminskas: kai komanda gera, rezultatai – tik laiko klausimas
Kuo svarbus rajonui projektas „Globali Tauragė“ ir kaip ši idėja plėtojama? Kokia pagalba teikiama sugrįžusiems ir į rajoną dirbti atvykusiems užsieniečiams? Kaip didinamas Tauragės kraštas pasaulyje? Kaip sekasi pritraukti investicijas? Kokie susiklostė savivaldybės ir nevyriausybinio sektoriaus santykiai? Apie tai ir kalbamės Su Tauragės rajono savivaldybės meru Dovydu Kaminsku.
Gerbiamas mere, lapkričio 12 dieną Tauragės rajono savivaldybėje buvo sprendžiamas klausimas dėl „Globalios Tauragės“ plėtros. „Globalios Tauragės“ projektas vykdomas jau kelinti metai. Taigi kokios svarbiausios tos plėtros tendencijos?
Kadangi savivaldybėje prieš kelias savaites buvo įdarbintas su „Globalios Tauragės“ projektu dirbantis specialistas, per šį posėdį atnaujinome projekto darbo grupę. Į ją įsitraukė daugiau iš užsienio sugrįžusių žmonių.
Projektas vykdomas trimis kryptimis. Pirmoji kryptis – turėti kuo platesnio išvykusiųjų žmonių rato kontaktus ir tuos žmones informuoti apie pokyčius Tauragės rajone, apie darbo vietas ir galimybes įsikurti, kviesti juos sugrįžti.
Kita kryptis – sugrįžusiųjų integravimas į rajono į gyvenimą, sukuriant „minkšto grįžimo“ sistemą. Tai reiškia, kad sugrįžusiajam paslaugos yra teikiamos vieno langelio principu. Konkrečiai – tas funkcijas atlieka specialistas, dirbantis su „Globalios Tauragės“ projektu. Užtenka žmogui į jį kreiptis, ir jis padeda susisiekti su reikalingais savivaldybės skyriais, rajono įstaigomis, paaiškina, ką ir kaip daryti. Prie to prisideda ir sugrįžusiųjų klubas. Jis jau yra įsteigtas ir labai tikiuosi, kad dabar jo veikla suaktyvės. Galbūt sugrįžusieji nors kartą per mėnesį susirinks ir pasikalbės apie juos užklupusias problemas, kokios jos ir kaip jie jas sprendžia.
Savivaldybė rūpinasi ne tik sugrįžusiųjų, bet ir į Tauragę atvykusių užsieniečių integracija. Šiuo metu Tauragėje įsidarbina vis daugiau ukrainiečių ir labai svarbu jiems padėti kaip galima greičiau integruotis. Viena tokių priemonių – suaugusiųjų mokymo centro organizuojami lietuvių kalbos mokymai, kurių išlaidas dengia savivaldybė iš rajono biudžeto.
Ir trečia kryptis – bendruomenių kūrimas užsienyje. Tai yra Tauragės ambasadoriai ir jų veikla. Taigi toliau ieškome žmonių, kurie norėtų būti mūsų krašto ambasadoriais ir skleistų žinią pasauliui apie mūsų miestą.
Labai aktyviai dirba trijų ambasadorių grupelė Švedijoje ir Danijoje. Jie dalijasi informacija dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir strateginio planavimo pagal darnaus vystymosi tikslus, aktyviai konsultuoja savivaldybę šiais ir kitais aktualiais klausimais.
Tai tie prioritetai, kuriais ir grindžiame projekto „Globali Tauragė“ įgyvendinimą.
Rajone jau turime ne vieną ir ne du sugrįžusius. Mero patarėjas grįžo iš Vilniaus. Specialistas, dirbantis su projektu „Globali Tauragė“, taip pat sugrįžo iš Vilniaus. Yra žmonių, kurie į Tauragę sugrįžo po 17 metų gyvenimo Airijoje ir sėkmingai čia kuriasi. Sugrįžusiųjų ir sėkmingai rajone dirbančių, kuriančių savo verslą rajone turime nemažai ir tas skaičius po truputį didėja..
O kokią pagalbą savivaldybė gali pasiūlyti sugrįžtantiems?
Pagalba gali būti labai įvairi, priklausomai nuo sugrįžtančiųjų poreikių. Manau, svarbiausia, kad mes turime konkretų žmogų, kuris sugrįžusiesiems padės spręsti visus jiems rūpimus klausimus, nukreips, kur ir kaip jie gali išspręsti kylančias problemas. Visos kitos paslaugos gimsta eigoje. Matysime, kad reikalingi lietuvių kalbos kursai, juos organizuosime ir iš rajono biudžeto finansuosime. Kol kas tokią paslaugą teikia viena Tauragės mokykla, bet, manau, greitu laiku tokias galimybes sudarys ir kitos mokyklos.
Jei sugrįžtantieji domisi verslo kūrimo galimybėmis, mes jiems tą konsultaciją suteikiame, tačiau verslo kūrimo galimybės visiems vienodos. Tiek gyvenantiems Tauragėje, tiek sugrįžusiems. Vienoda ir finansinė parama kuriantiems verslą. Palengvinome ir darbo paiešką. Informaciją apie galimybes įsidarbinti skelbiame savivaldybės puslapyje atvira.taurage.lt. Joje pranešame apie esančias laisvas darbo vietas biudžetinėse organizacijose. Manau, ši informacija reikalinga tiek gyvenantiems Tauragės rajone, tiek ir besirengiantiems grįžti.
Kaip manote, ar pakankamai sparčiai pasaulyje sklinda žinia apie Tauragę ir kaip tą žinomumą būtų galima paspartinti?
Pasaulyje ir Lietuva bei Vilnius nelabai žinomi, ką kalbėti apie Tauragę. Tačiau tie maži žingsneliai, kad ir Tauragės ambasadorių tinklo plėtimas, ir yra judėjimas link didesnio žinomumo.
Žinomumui paspartinti pasaulyje yra kuriamos komunikacijos strategijos, bet jos kainuoja milžiniškus pinigus. Lietuvos mastu tokios komunikacijos nėra.
Galbūt Tauragės regionas galvojate apie bendras priemones žinomumui didinti?
Pastaruoju metu vis labiau įsibėgėja visų Tauragės regiono savivaldybių bendras darbas, didinant regiono žinomumą. Įgyvendiname bandomąjį projektą – rengiama Tauragė + funkcinės zonos plėtros strategija. Šios strategijos tikslas – nustatyti regiono savivaldybėms svarbius bendrus probleminius klausimus, paskatinti savivaldybes veikti drauge, kartu su socialiniais partneriais ir bendruomenių atstovais ieškoti bendrų regionui ar jo daliai sprendinių, efektyviau pritraukti investicijas ir teikti viešąsias paslaugas.
Pastaroji regione tarybos posėdyje numatyta priemonė – regioninė dainų šventė. 2020 metų birželio mėnesį pirmoji regiono dainų šventė vyks Tauragėje, o paskui ji kiekvienais metais kelsis į kitą regiono savivaldybę. Norime, kad šios dainų šventės taptų regiono kultūros vizitine kortele. Tai, be abejo, prisidės ir prie regiono kultūros darbuotojų kompetencija.
Tarp planuojamų priemonių yra ir komunikacija. Galvojame, galbūt visam regionui reikėtų pirkti komunikavimo paslaugą. Tikimės, kad per artimiausią pusmetį apsispręsime.
Regiono tarpusavio bendradarbiavimas turi daug privalumų. Dirbant pavieniui yra labai sudėtinga.
Pastaruoju metu daug kalbama apie investicijų pritraukimą, tačiau kalbos kalbomis, bet kokie savivaldybių svertai ir kaip sekasi investuotojus pritraukiant į Tauragę?
Svertų yra nemažai. Jau penkti metai dirbu rajono savivaldybėje ir džiaugiuosi, kad Tauragėje esame sukūrę vienas geriausių sąlygų verslo skatinimui, kalbant apie tai, ką gali sukurti savivaldybė. Vienas tokių – pagalba verslui sukuriant jiems reikalingą infrastruktūrą. Ir lapkričio paskutiniame tarybos posėdyje tvirtinama investicinė sutartis, pagal kurią planuojama sukurti iš pradžių 20 darbo vietų, o paskui tą skaičių išauginti iki 70. Savivaldybė tai įmonei įsipareigoja pastatyti elektros pastotę. Ateina visiškai nauja įmonė. Tad po truputį kuriasi naujos darbo vietos. Auga ir esamas verslas.
Ir nors savivaldybės sukurti pagalbos verslui svertai yra vieni geriausi Lietuvoje, bet ieškome būdų jiems tobulinti ir kai kurias galimybes jau matome. Viena tokių galimybių gali būti paslaugų centrai. Tikimės, kad per ateinančius trejus metus tą sumanymą pavyks įgyvendinti.
Tai didžiausia parama verslui yra infrastruktūros sukūrimas?
Parama susieta su investicijų dydžiu. Kai verslas daugiau investuoja, ir savivaldybė įsipareigoja atlikti didesnės apimties darbus. Tokiu atveju kalbamės su investuotoju, kokios pagalbos jiems labiausiai reikia. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų Tauragėje įsikūrusiai „Vilkyškių pieninei“ buvo reikalingos dujos ir savivaldybė rūpinosi, kad iki įmonės būtų nutiestas dujotiekis.
Kai investuojama mažiau, mažesni ir savivaldybės įsipareigojimai. Mažesniam investuotojui savivaldybė gali kurį laiką kompensuoti pastatų nuomą. Jei kuriasi visai smulkus verslas, jiems galima kompensuoti pradines steigimo išlaidas.
Tačiau savivaldybė negali orientuotis vien į verslą. Yra daugybė sričių, kurioms reikalingos biudžeto lėšos.
Ateinančių metų biudžete ketinama savivaldybėms skirti lėšų verslo plėtrai ir, jei jie bus numatyti, mes tuos pinigus panaudosime pagal paskirtį.
Metai baigiasi, kuo šie metai Jums asmeniškai ypatingi?
Vienas šių metų ypatumas – įvykę rinkimai, per kuriuos tauragiškiai patikėjo manimi ir mano komanda. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti stiprią komandą, su kuria ir įgyvendiname išsikeltus ambicingus tikslus. Kai komanda gera, rezultatai – tik laiko klausimas. Kol kas viskas vyksta sklandžiai.
Šiemet už darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis Tauragės rajono savivaldybei buvo įteikta „Auksinė krivūlė“. Kuo svarbus savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus ryšys ir koks jis formuojasi Tauragės rajone?
Savivaldybės ir nevyriausybinio sektoriaus santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu. Tauragės rajono savivaldybė pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis ir perduoda jiems dalį savo funkcijų. Pagal Lietuvos strateginius dokumentus nevyriausybiniam sektoriui turi būti perduota 15 proc. funkcijų. Tauragės rajono savivaldybė nevyriausybininkams, yra perdavusi nemažai funkcijų bet iki to procento dar toli gražu. Po truputėlį judame link jo. Kuriame tvarkas, kokias funkcijas ir kaip galime perduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Juk yra dalykų, kurie labiau rūpi nevyriausybininikams, o kai kas rūpi, tai ir gerus darbus greičiau padarai. Matydami su kokiomis veiklomis nevyriausybinės organizacijos susidorotų, jas ir perduodame toms organizacijoms. Šiuo metu nevyriausybiniam sektoriui jau perduotas neformalusis sporto ugdymas, jaunimo ir bendruomenių namai, į kuriuos investuota gana daug lėšų. Daug funkcijų perduota bendruomenėms, o savivaldybė remia jų įgyvendinamus projektus. Šiais metais savivaldybė prie bendruomenių projektų prisidėjo 100 tūkst. eurų.
Ir savivaldybė nenusivilia perdavusi funkcijas nevyriausybiniam sektoriui?
Kol kas tikrai nenusivylėme, tik, nepaisant savivaldybės pasitikėjimo, privaloma kontrolė, nes toms funkcijoms įgyvendinti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau tai administravimo, o ne pasitikėjimo klausimas. Nevyriausybiniu sektoriumi Tauragės rajono savivaldybė pasitiki.
Kokie darbai Tauragės savivaldybės laukia 2020 metais?
Pirmiausia – biudžeto suformavimas, o suformavus biudžetą laukia daug darbų. Kitais metais prasidės Tauragės ligoninės geriatrijos skyriaus statyba. Projekto vertė – apie 2 mln. eurų. Turi prasidėti arenos projektavimo darbų viešieji pirkimai. Tauragės daugiafunkcės sporto ir kultūros arenos projektas įtrauktas į Valstybinę investicijų programą, tikimės, kad kitais metais pabaigsime viešųjų pirkimų procedūras, turėsime rangovus, kurie pradės paruošiamuosius arenos statybos darbus.
Taip pat rengiamės mokyklų tinklo pertvarkai. Iššūkių labai daug. Kai anksčiau manęs klausdavo, kaip sekasi, atsakydavau, gerai arba sklandžiai. Dabar atsakau: jei ne tas, tai tas. Darbų tikrai daug ir veikti tikrai turime ką.
Kalbino Karolina Baltmiškė
