20 lapkričio, 2018
Arvydas Survila

Gyventojų švietimas: popierinio plano sindromas?

Žinome, kad dažnai sukuriami sudėtingi ekstremalių situacijų valdymo planai, bet nėra arba personalo gebėjimų, arba išteklių, arba abiejų kartu, šiems planams įgyvendinti. Kitaip tariant, parašytas planas guli stalčiuje, niekas jo netestuoja, netikrina ir netaiso. Ekstremalių situacijų valdymo planai yra svarbūs, tačiau vien tik jų nepakanka užtikrinti pasirengimą, − jie gali sudaryti pasirengimo iliuziją, jei nebus susieti su mokymo programomis, nepateikti vartotojams, nesusieti su būtinais ištekliais. Tokia iliuzija vadinama popierinio plano sindromu. Todėl besirengiantieji atremti ekstremalių situacijų turėtų užtikrinti, kad jų planai būtų realūs ir praktiški, o tai galėtų užtikrinti gyventojų dalyvavimas ekstremalių situacijų valdyme, nes jis didina žmonių gebėjimus reaguoti į jas, skatina visas suinteresuotas žmonių grupes imtis įvairių veiksmų, siekiant prisitaikyti prie ekstremalių situacijų, reaguojant į jas ir atsigauti nuo jų padarinių. Daugelio šalių praktika parodė, kad kuo labiau iki ekstremalios situacijos  ir jai įvykus gyventojai dalyvauja jos valdyme, tuo efektyvesnis tokio dalyvavimo rezultatas. Vadinasi, į gyventojus turi būti žvelgiama kaip į išteklį, o ne kaip į kliūtį ekstremalių situacijų valdymo operacijoms vykdyti ir gyventojų ugdymas turėtų būti laikomas būtinu pasirengimo ekstremalioms situacijoms procese.

Viena iš galimybių įtraukti visuomenę į tokių situacijų valdymą yra jos švietimas, t. y. sukurti ir įgyvendinti gyventojų  švietimo programas, gerinančias bendruomenės gyvenimo kokybę, didinančias vietos gyventojų atsparumą ir atsakomybę už ekstremalių situacijų ir jų padarinius. Pirmo žingsnio šviečiant visuomenę apie ekstremalių situacijų valdymą  tikslas – pakeisti supratimą nuo apatijos, kuri paprastai grįsta neteisingomis prielaidomis apie asmeninius poreikius ar galimybę daryti įtaką nelaimės pasireiškimui, iki pasirengimo. Keičiant supratimą tokia linkme reikėtų visuomenę geriau informuoti apie grėsmes ir riziką. Ekstremalių situacijų tyrimai atskleidė, kad abejingumas yra didžiausia problema, kenkianti planavimo ir pasirengimo veiksmams. Apatiją arba per menką susirūpinimą ar suinteresuotumą ekstremalių situacijų  valdymu lemia keletas priežasčių: manoma, kad labai maža reali tikimybė, kad nelaimė įvyks konkrečioje teritorijoje ir paveiks gyventojus, kurie ten gyvena; žmonės neturi pakankamai žinių apie grėsmes, galinčias paveikti jų gyvenamas teritorijas; pasirengimo nelaimėms vertė ir svarba, jo procesai kartais nežinomi ir juos sunku įvertinti.

Ekspertų nuomone, visuomenės švietimas yra komunikavimas siekiant pateikti žmonėms informaciją, jiems reikalingą priimant savarankiškus sprendimus apie riziką sveikatai, saugumui ir aplinkai. Tokių aukštus reikalavimus atitinkančių žinių  suformavimas kainuoja laiko, patirties ir, be abejo, jam būtinas planavimas. Gyventojų švietimo pastangos ekstremalių situacijų valdymui turi tris pagrindinius tikslus: pirma, informuoti apie riziką; antra, suformuoti gyventojų elgesį: rizikos mažinimo elgesį iki  ekstremalios situacijos, pasirengimo elgesį iki ekstremalios situacijos; elgesį po ekstremalios situacijos atsako fazės metu; gyventojų elgesį po ekstremalios situacijos atsikūrimo fazės metu; trečia, perspėti apie artėjančią ekstremalią situaciją.  

Švietimui ekstremalios situacijos klausimais gali būti naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo auditorijos. Mokyklose: kursai, specialūs renginiai, informacijos sklaida, žaidimai, knygučių spalvinimai, konkursai; verslo organizacijose: reklamos, plakatai, darbuotojų pasirengimo kampanijos, įdėklai su naudinga informacija, pirkinių krepšiai, dovanos, informacija laukiamuosiuose, kalendoriai; viešojo valdymo institucijose: dovanos svečiams, specialių kursų pasiūlymai. Visuomenei šviesti galima pasitelkti bibliotekas, kuriose pravesti kursus, temines diskusijas, susitikti su kviestiniais pranešėjais, įrengti informacines lentas, išleisti lankstinukus; organizuoti specialius renginius: „pasirengimo dienas“, pasitelkti teatro artistus, informacinius skydus, organizuoti konkursus ir be abejo  televiziją ir radiją,  laikraščius,  žurnalus, internetą.      

2018 m. lapkričio 10 d. LSA žurnalas „Savivaldybių žinios” Nr. 19 (857-858), 6 psl.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


14 liepos, 2025

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sako, jog kai kurie abiturientai nukentėjo dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

NAA 2025 / Organizatorių nuotr.
2 liepos, 2025

Šią savaitę vykusioje Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonijoje geriausia pastato konversija pripažintas KTU tarpdisciplininis eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras […]

30 birželio, 2025

Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant čia esančią biologinę įvairovę – tokiu specialiu prizu šiais metais buvo apdovanota ES jaunųjų mokslininkų konkurso […]

27 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą […]

1 birželio, 2025

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai siekiant uždrausti Harvardo universitetui priimti studentus iš užsienio, Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentas Rimantas Benetis […]

25 gegužės, 2025

Gegužės 22 dienos popietę Panevėžio gamtos mokyklos kiemas prisipildė vaikų juoko, spalvų ir kūrybinio džiaugsmo – vyko 34-ojo tarptautinio vaikų […]

24 gegužės, 2025

Palangoje vykstančiame festivalyje „Sportas visiems 2025″ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas įteiktas Joanai Bartaškienei. Daugkartinė Lietuvos sportinės gimnastikos […]

20 gegužės, 2025

Gegužės 16 d. finišavo jau devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kartu su šalies regionų vietos […]

2 gegužės, 2025

6 iš 10 gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Trumpesniems mokslo […]

Pexels nuotr. / Elektros energetikos inžinieriai užtikrina kasdienybės stabilumą
29 balandžio, 2025

Nuo pirmadienio visa Europa aidi nuo naujienų apie Ispanijoje ir Portugalijoje dingusią elektrą. Be jos liko milijonai gyventojų, kurie dėl to susidūrė […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

Regionų naujienos