15 liepos, 2016
Kauno technologijos universiteto informacija

KTU mokslininkų tyrimas: oro tarša renovuojant pastatus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti patalpų oro užterštumą gyvenamųjų pastatų atnaujinimo ir eksploatacijos metu.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas dr. Tadas Prasauskas pasakoja, kad buvo iškelti du tyrimo tikslai: 1) palyginti teršalų – mineralinių plaušų – emisijas iš asbestcemenčio bei neasbestinių stogo dangos lakštų įvairių statybos darbų metu; 2) įvertinti mineralinių plaušų emisijas iš termoizoliacinės plaušinės medžiagos, jų patekimą į gyvenamąją aplinką ir pasišalinimą iš patalpų pastato eksploatavimo metu.

Pirmojo tyrimo metu buvo tiriamos trys skirtingo tipo stogo dangos: asbestcemenčio, lietuviška ir ukrainietiška neasbestinės dangos. Siekiant nustatyti dulkių ir plaušų emisiją, medžiagų lakštai buvo skaldomi, trinami vienas į kitą, šlifuojami bei šveičiami, imituojant šių stogų dangų ardymo ar priežiūros metu atliekamus veiksmus.

Dar kartą patvirtino: asbesto turinčios stogo dangos gali būti pavojingos

Tyrimo metu susidariusios dulkės specialia matavimo įranga buvo suskirstytos į stambias (dalelės, didesnės už 2,5 µm) ir smulkias (dalelės, mažesnės už 2,5 µm). Smulkiosios dulkės yra ypač pavojingos žmonių sveikatai. Palyginimui, žmogaus plauko skersmuo yra 70-100 µm.

Eksperimentų metu mokslininkai pastebėjo įdomų reiškinį – asbesto plaušų koncentracija smulkiojoje dulkių frakcijoje buvo didesnė nei stambiojoje frakcijoje. Didžiausia asbesto plaušų koncentracija nustatyta smulkiojoje aerozolio dalelių frakcijoje (skaldymo operacijos metu), ir tai dar kartą patvirtino asbestinės stogo dangos pavojingumą sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai prieštarauja anksčiau paskelbtoms prielaidoms dėl galimo plaušų surišimo cementu bei tokiu būdu sumažėjusio asbesto pavojingumo.

Lyginant plaušų emisijas iš asbestinio ir neasbestinių lakštų, dulkėse celiuliozės plaušų buvo aptikta mažiau lyginant su asbesto plaušais. Celiuliozės plaušų išsiskyrimo intensyvumas iš neasbestinio šiferio lakštų buvo 2-13 kartų mažesnis, lyginant su asbesto plaušų išsiskyrimu. T. Prasauskas pabrėžia, kad absoliuti dulkių emisija apdorojant šiferio stogo dangos lakštus nėra didelė, tačiau susidariusiame aerozolyje yra nemaža dalis smulkiosios frakcijos dalelių, kurios gali skverbtis į gilesnius žmogaus kvėpavimo takus ir būti potencialiai pavojingos sveikatai.

Mineraliniai plaušai prasiskverbia net ir pro mikro plyšius

Kito tyrimo metu mokslininkai tyrė plaušų prasiskverbimą iš mineralinės pluoštinės termoizoliacinės medžiagos į gyvenamąją aplinką, esant nekokybiškam apšiltinimo sluoksnio įrengimui, kai tarp izoliacinės medžiagos ir patalpos neįrengiamas orui nelaidus barjeras. Esant atitvaro mikro įtrūkimams ar plyšiams (>1 mm), per termoizoliacinę medžiagą į kambarį judantis oro srautas gali išnešti plaušus. Toks scenarijus gali susidaryti, kai lubose įrengiami nesandarūs įleidžiami šviestuvai. Tokiu būdu kambaryje gali nusėsti iki 50 plaušų viename kvadratiniame centimetre per valandą.

Gauti rezultatai rodo, kad esant ilgesniam poveikio laikotarpiui ir pakankamai dideliems plyšiams, yra tikimybė viršyti ribinę 10 plaušų/cm2 vertę. Ši vertė Suomijos būsto sveikatos instrukcijose rekomenduojama kaip maksimali sveikatai nekenkianti plaušų koncentracija gyvenamosiose patalpose. Viršijus šią ribinę vertę yra reikalinga imtis plaušų koncentraciją mažinančių priemonių.

Pašalinti plaušelius padeda ir dažnas namų valymas

KTU tyrėjų gautais duomenimis, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija pradėjo mažėti praėjus dviem mėnesiams po statybos darbų pabaigos visose tirtose neseniai pastatyto gyvenamojo namo patalpose.

Mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija kambariuose sumažėjo 2-3 kartus praėjus trims mėnesiams po statybos darbų pabaigos. Dvejuose iš penkerių tirtų kambarių, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija buvo žemiau aptikimo ribos praėjus keturiems mėnesiams po darbų pabaigos. Nustačius tokio lygio koncentracijas galima nesiimti jokių papildomų priemonių. Šį sumažėjimą sąlygojo reguliarus sausas ir šlapias patalpų valymas.

Atliekant tyrimus renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose, mineralinių plaušų buvo aptikta visuose tirtuose daugiabučiuose pastatuose prieš (20 pastatų) ir po renovacijos darbų (14 pastatų), tačiau ne visuose butuose. Didžiausia mineralinių plaušų koncentracija buvo nustatyta daugiabučio namo, kurio stogas dengtas asbestcemenčio lakštais, patalpose. Nustatyta, kad renovacija statistiškai reikšmingai įtakojo plaušų koncentracijos padidėjimą tirtuose butuose.

Didžiausias pavojus – baigus statybas

KTU mokslininkų teigimu, pavojingos mineralinių plaušų (mineralinės vatos) savybės gali būti priskiriamos jų pluoštiniam pobūdžiui, o ne cheminei sudėčiai. Dažniausiai pasitaikantys mineralinių plaušų neigiami padariniai sveikatai yra laikinas odos, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Ši plaušinė medžiaga gali būti ir jau yra plačiai naudojama pastatų energinio efektyvumo didinimo (renovacijos) procesuose.

Atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad kyla pavojus dėl nuolatinio plaušų skverbimosi į gyvenamąsias patalpas po statybos darbų pabaigos. Mineralinių plaušų skverbties į gyvenamąsias patalpas per pastato atitvarus prevencija turi būti užtikrinta kruopščiai sandarinant sienų ir lubų sujungimus specialiomis barjerinėmis medžiagomis.

Pastato vidaus apšvietimas taip pat turėtų būti kruopščiai pasirenkamas, nes netinkama instaliacija gali sumažinti pastato atitvarų sandarumą, tiek energijos taupymo, tiek ir plaušų skverbties požiūriu. Mineralinių plaušų koncentracijos vidaus aplinkos ore sumažėjimas gali būti pasiektas kruopščiai valant patalpų paviršius dulkių siurbliu kiekvieną kartą prieš mineralinės vatos ekspoziciją. Tačiau pirmiausia ypatingas dėmesys turi būti skirtas taršos šaltinių kontrolei.


30 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip […]

30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso nugalėtojai. Jau dešimtą kartą vykęs respublikinis konkursas „Bendruomenė […]

25 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių […]

24 balandžio, 2024

Daugiau nei pusantro hektaro užimančioje uostamiesčio „Gilijos“ mokyklos teritorijoje vietoje senojo stadiono įrengtas 520 tūkst. eurų savivaldybei kainavęs sporto aikštynas. […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

Šią savaitę parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

23 balandžio, 2024

Šiemet daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos moksleivių jau priėmė Nacionalinį IT iššūkį ir siekia įgyti vertingų programavimo žinių. Balandžio 24 […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Nuo šių mokslo metų pradėję veikti aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai buria švietimo pagalbos specialistų komandas ir jau gali padėti […]