Klaipėdos rajono savivaldybė prisideda prie jūrinių erelių išsaugojimo
Klaipėdos rajono savivaldybė jau keletą metų iš dalies finansuoja jūrinių erelių stebėjimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Viešoji įstaiga ,,Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ nuo 2003 m. vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Jūrinis erelis – tarptautiniu mastu saugoma paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologai Deivis Dementavičius ir Saulius Rumbutis vykdo stebėjimus, žieduoja jūrinius erelius, aprašo lizdų būklę, šviečia visuomenę apie plėšriuosius erelius. Surastiems natūraliems jūrinių erelių lizdams yra pildomos specialios kortelės, kuriose surašyta informacija saugoma T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriuje. Jūriniams ereliams gerinamos ir gyvenimo sąlygos: jei yra poreikis, įrengiami dirbtiniai, taisomi natūralūs lizdai. Jūriniai ereliai gyvena Klaipėdos rajono Kukuliškių, Kliošų, Šlikių miškuose ir Tyrų pelkėse. Šiais metais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra keturios jūrinių erelių poros, kurios pačios susikrovė lizdus.
Praėjusį mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė dalyvavo jūrinių erelių žiedavime. Pasirinktas Šlikių miške esantis lizdas, atsižvelgiant į tai, kad prie jo yra patogesnis priėjimas nei kitose vietose. Žiedavimo metu specialistas įkopia su tam tikra įranga į medį ir apžiūri viduje esančius jauniklius. Birželio mėnesį apžiūrėjus lizdą buvo rastas vienas jūrinių erelių jauniklis – apie 1 mėn. 1–2 sav. patelė. Specialistas atsargiai nuleido jūrinio erelio jauniklį ant žemės, kad galėtų parodyti, kaip atliekami žiedavimo bei kiti paukščio apžiūros darbai. Paprastai paukščiai yra sveriami bei žieduojami jų lizduose. Biologų teigimu, rasta patelė – viena iš didesnių, jos svoris 6,26 kg.
Biologai taip pat apžiūri lizdą ir nustato, iš kokių medžių šakų rūšių jis sudarytas, pro kurią pusę atskrenda jūriniai ereliai, o pagal maisto likučius nustato, kuo jie minta. Buvo matyti, kad Šlikių miške jūriniai ereliai maitinasi ne tik žuvimi, bet ir gamtoje esančia gyvūnija. Jūriniai ereliai laikomi gamtos sanitarais. Biologų ir Savivaldybės ekologės apžiūrėtame lizde buvo rastos žuvų, gandro, stirnos, zuikio liekanos ir kt. Apžiūrėtas ir žieduotas jūrinis erelis buvo atsargiai užkeltas į lizdą. Žiedavimas vyksta pavasarį, kol jaunikliai dar negali skraidyti, po to jie apžiūrimi tik naudojant teleskopus, nebelipant į lizdą.
Klaipėdos rajono savivaldybės dalyvavimas jūrinių erelių apsaugos projekte ne tik gerina Savivaldybės įvaizdį tarp aplinkosauginių visuomeninių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, bet ir padeda siekti tikslų, atitinkančių nacionalinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje.
Įdomu: paprastųjų jūrinių erelių kūno ilgis yra nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis 193–245 cm. Patelių sparnų ilgis 621–717 mm, patinėlių 552–652 mm. Patinų svoris 3,1–5,4 kg, patelių 3,7–6,9 kg.
