24 liepos, 2023
Raimundas Kaminskas

Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialiniame muziejuje Anykščių r. Griežionėlių kaime

Raimundo Kaminsko nuotr.

Liepos 21 d. Anykščių r. Griežionėlių kaime kartu su anykštėnais: tremtiniu, buv. Kauno r. meru Valentinu Senvaičiu ir dim. plk. Jonu Rimkumi aplankėme Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinį (sodybą) muziejų, kuris čia veikia jau nuo 1968 m.

Po to nuvykome į netoliese esančias Padvarninkų kapinaites, kuriuose yra palaidoti Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai. Pastebėtina, kad jų kapus pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad sodyboje Griežionėlių kaime, kur XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925). Gyvenamajame name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus. 

1877–1896 m Griežionėlių kaime L. Didžiulienė ištekėjusi apsigyvena. Čia ji platina draudžiamą lietuvišką spaudą, renka liaudies dainas, tautosaką, platina sveikatos bei namų ruošos žinias.

1896 m. vasarą kalbininko Jono Jablonskio, tuo metu dirbusio mokytoju Mintaujoje (dabar – Jelgava,) ir teisininko Motiejaus Čepo (1866–1962),  taip pat gyvenusio ir dirbusio Mintaujoje, paskatinta ir norėdama išleisti į mokslą visus savo vaikus, L. Didžiulienė palieka Griežionėles ir 1896–1907 m. su vaikais apsigyvena Mintaujoje.

M. Čepui tarpininkaujant, ji gauna leidimą ir išsinuomuoja namą, jame įrengia ir prižiūri 12-14 vietų moksleivių bendrabutį, kuris tapo tautiniu lietuvių moksleivių centru – didžiausiu ir svarbiausiu Latvijos teritorijoje lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Ji pati organizavo moksleivių laisvalaikį, mokė juos dainų, rengė namų vaidinimus, kuriems rašė pjeses („Vakaruškos“, „Saldi meilė“, „Dėl žemės sklypo“, „Bet tik aukščiau“, „Katei juokai – pelei verksmai“, „Vilkas“), šelpė mažiau pasiturinčius mokinius. Pradėjusi ir pati vaidinti namų spektakliuose, vėliau  dalyvavo ir Mintaujoje vykusiuose viešuosiuose vaidinimuose.

Pastebėtina, kad pas L. Didžiulienę įvairiu metu gyveno pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), Jurgis Šlapelis (1876–1941), Juozas Vaičkus (1885–1935), Juozas Tūbelis (1882–1939) ir kiti jaunuoliai, vėliau tapę žinomais  Lietuvos valstybės ir jos kultūros kūrėjais – iš viso 89 lietuviai, kurie mokėsi Mintaujoje.

1896 m. šiame bendrabutyje buvo organizuotas gimnazistų pasipriešinimas rusiškoms maldoms.

1905 m. gruodį L. Didžiulienė tapo Vilniaus Didžiojo Seimo atstovė, o 1907 m. rugsėjį dalyvavo Lietuvos moterų pirmajame suvažiavime Kaune. 

1907–1915 m. ji vėl apsigyvena Griežionėlių kaime ir prižiūri ištremto šeimininko likusią sodybą, renka lietuvių tautosaką – užrašinėja liaudies dainas ir papročius. Nuo 1907 m. ji tapo Lietuvos mokslo draugijos narė, dalyvavo šios draugijos suvažiavimuose.

Pastebėtina, kad  carinės Rusijos spaudos draudimo laikotarpiu sodyboje buvo spaudos platinimo centras. Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda, atgabenta J. Šaučiūno, J. Beliako, K. Ūdros ir kitų knygnešių. Didžiuliai turėjo gausią biblioteką, kuria naudojosi J. Jablonskis, J. Basanavičius, M. Biržiška, M. Davainis-Silvestravičius ir kiti šviesuoliai.


Raimundo Kaminsko nuotr.
16 gegužės, 2024

Vilniuje prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta  Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo […]

16 gegužės, 2024

Seimo posėdyje ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties) […]

15 gegužės, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos vardo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vyčio vardu. Buvo pateiktas ir alternatyvus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 gegužės, 2024

Gegužės 14 d.  Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai  paminėjo Pilietinio pasipriešinimo […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]

13 gegužės, 2024

Daliai Ukmergės gatvių bus suteikti nauji pavadinimai, kuriais siekiama įprasminti miesto burmistrų atminimą, praneša portalas „Ukmergės žinios“. Anot jo, Boleslovo […]

10 gegužės, 2024

Siekiant atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, įsteigta viešoji įstaiga „Dubingių pilies fondas“. Pasak fondo iniciatorių, įkūrus fondą ketinama parengti pilies atkūrimo […]

Paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“ Jono Šliūpo muziejuje. Fot. Mindaugas Surblys
9 gegužės, 2024

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. […]

9 gegužės, 2024

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį dalis rusakalbių paminėjo Rusijos propagandos aukštinamą vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną. Dalis gėles dėjo prie pernai […]

4 gegužės, 2024

Minint Holokausto aukų atminimo dieną (Yom HaShoah) gegužės 5–6 d. Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – […]

27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

Emilis Zingeris / M. Ambrazo nuotr.
24 balandžio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 20 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje vyko konferencija skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos […]

20 balandžio, 2024

Per pirmąją savaitę vilniečiai jau pateikė daugiau nei tūkstantį siūlymų naujiems Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimams. „Matome, kad […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]