Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai.

„Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų. Asfalte atsiveriančios duobės kiekvienais metais vairuotojams paspendžia spąstus. Šis laikotarpis prasidėjo prieš kelias savaites. Statistika rodo, kad tokios eismo nelaimės labai priklauso ir nuo oro sąlygų bei paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą, pastebėti duobes ir laiku jų išvengti. Be to, dėl kritulių jos užsipildo vandeniu ir yra itin sunkiai pastebimos, todėl net ir žinomu maršrutu per balas važiuoti reiktų labai atsargiai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, dažniausi įvažiavimo į duobę padariniai  – sudraskyta ar pramušta padanga ir sulankstytas ar sutrūkęs ratlankis. „Jei padanga nėra pramušama, joje gali susiformuoti gumbas, kuris vėliau sprogsta. Dažnai išsineria automobilio pakabos ar net pažeidžiama rato geometrija. Pataikius į duobę gali būti prakirstas karteris, radiatorius. Be to, pasitaiko elementų, kurie sumontuoti po bamperiu, sugadinimo, saugos oro pagalvių suveikimo, o taip pat jautrių sistemų sugadinimo atvejų. Retesniais atvejais įlinksta amortizatoriai ar išlūžta atramos, į kurias jie remiasi“, – vardija draudimo bendrovės atstovė.

„Gjensidige” duomenimis, 2022-2023 metais draudimo bendrovė Lietuvoje atlygino beveik 300 tūkst. eurų draudimo išmokų po eismo įvykių, susijusių su duobėmis. Daugiausia tokių eismo nelaimių per pastaruosius dvejus metus buvo užfiksuota vasario mėnesį. Daugiausiai pranešimų apie vairuotojų patirtas žalas dėl duobių kelyje gauta iš dviejų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. Kituose miestuose tokių eismo nelaimių – net iki penkių kartų mažiau.

Didžiausia išmoka – beveik 7 tūkst. eurų, kai transporto priemonė, pataikiusi į duobę, nuslydo nuo kelio. Panaši suma išmokėta po eismo nelaimės, kai važiuodamas antrąja juosta vairuotojas bandė išvengti susidūrimo su į kelią išbėgusia stirna ir metėsi kairėn, pataikydamas į duobę, grįžtant į tą pačią eismo juostą, transporto priemonės ratas ir dugnas į duobę trenkėsi dar kartą.

V. Katilienės teigimu, dažnai po smūgio į duobę automobilį reikia transportuoti papildomomis priemonėmis, nes juo važiuoti jau negalima. „Tokiais atvejais vairuotojams reikėtų išsikviesti pagalbą kelyje, kuri nugabens transporto priemonę į remonto dirbtuves. Tuo tarpu automobilio ekipažas galės nemokamai nuvykti į vietą, kur padangos bus pakeistos, pasinaudoti pakaitinio automobilio paslauga arba taksi nemokamai parvykti į namus”, – apie pagalbos kelyje sprendimus kalba draudikė.

Tačiau, pasak V. Katilienės, draudimo išmokos galima tikėtis ne visuomet: „Ji mokama dėl bet kokio transporto priemonės sugadinimo, įvykusio tiesiogiai, staiga ir netikėtai, išskyrus draudimo taisyklėse numatytus nedraudiminius atvejus, pavyzdžiui, transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis teisės jos vairuoti, transporto priemonė dalyvavo lenktynėse, buvo naudojama mokymui vairuoti ir pan.“

Jei kasko draudimo liudijime numatyta išskaita, pasak draudikės, klientams patartina kruopščiai užfiksuoti įvykį nuotraukose, filmuotoje medžiagoje. „Derėtų padaryti ne tik sugadinimų nuotraukas, bet ir nufotografuoti bendrą įvykio vietos planą, kad būtų galima kuo tiksliau identifikuoti įvykio vietą, matyti, jog duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais, atitverta ar panašiai“, – pataria V. Katilienė.

Pavykus įrodyti, kad vairuotojas negalėjo išvengti duobės ir dėl to yra atsakingas kelio savininkas, klientui išskaita nebus taikoma.

Pagal Lietuvos teisės aktus, savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Neturintys kasko draudimo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į savivaldybę.