4 gegužės, 2024
Kauno IX forto muziejus

Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – performansą „Atminti“

Minint Holokausto aukų atminimo dieną (Yom HaShoah) gegužės 5–6 d. Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojos, šokėjos ir choreografės Erikos Vizbaraitės ir videomenininko Mariaus Paplausko sukurtą performansą „Atminti“. Tokiu meniniu sprendimu siekiama pagerbti ir šviesiai prisiminti tuos, kurių netekome.

Nauji sprendimai

„Nuo praeities negalime pabėgti, kad ir kokia skaudi ji būtų, kad ir kaip nenorėtume visko prisiminti ar trokštume pamiršti. Neišgyventa patirtis nepadeda eiti į priekį, kurti ateities, uždaro mus sąmonės tuneliuose, kas ir atsispindi žvelgiant į Erikos Vizbaraitės pasirodymą“, – sako Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Anot jo, kiekvieną kūrybinį, ne tik meninį, projektą galime pavadinti sėkmingu, jeigu jį pamačius norisi analizuoti, vertinti, surasti, kas dar autoriaus buvo paslėpta, ko iš pirmo žvilgsnio gal ir nepavyko pamatyti, diskutuoti apie tai su kitais.

„Lygiai taip pat ir su traumine istorine patirtimi. Reikia kalbėti, nes tik kalbėjimas gali vesti prie išgijimo“, – neabejoja pašnekovas.

Jo tvirtinimu, performansas įvairiose muziejaus erdvėse buvo nufilmuotas iš anksto, o su nauju įkvėpimu, minint tragiškus įvykius, jis dar kartą atgims gegužės pradžioje.

„Gal anksčiau buvo įprasčiau, kad muziejus apie praeitį kalba statinėmis išraiškos priemonėmis: fizine infrastruktūra, ekspozicijomis, parodomis ir kaip įmanoma didesniu glaustos informacijos kiekiu, pateiktu jose. Tačiau laikai pasikeitė, teisingiau – pasikeitė žmonės, kurie pakeitė laikus. Atitinkamai ir muziejai tapo dinamiškomis esamojo laiko iššūkius bei poreikius atliepiančiomis institucijomis. Nebepakanka vien statiškų formų, reikia gyvo kalbėjimo, gyvo praeities įvykių perteikimo. Ir būtent meninių priemonių pasitelkimas leido atrasti naujas kalbėjimo formas tiek mūsų lankytojams, tiek mums patiems, muziejaus darbuotojams“, – sako M. Pečiulis.

 

Šiurpsta oda

Pašnekovo nuomone, šiandien, nutolus daugiau nei 80 metų nuo tragiško Holokausto proceso, yra iracionalu bandyti nustatyti, kuris konkretus įvykis iš siaubingos virtinės buvo svarbus ar svarbiausias.

„Tai nėra mūsų tikslas. Svarbus yra pats kalbėjimas apie kiekvieną iš jų. Svarbu yra ištraukti iš užmaršties kaip galima daugiau įvykių, nes už kiekvieno jų slypi žmonės. Pats svarbiausias dalykas, kurio netekome per Holokaustą, buvo žmonės. Todėl Kauno IX forto muziejuje kurdami istorinę atmintį pristatančius projektus pirmiausia siekiame išsaugoti prisiminimą apie pačius žmones“, – kalba M. Pečiulis.

Praėjusios vasaros pabaigoje „Sulaukus kvietimo surengti gyvą performansą, kilo mintis sukurti vaizdo projektą, skirtą Holokausto aukoms atminti ir padovanoti jį muziejui, – pasakoja E. Vizbaraitė. – Kartu su videomenininku Marium Paplausku, pirmiausia, iš arčiau, išsamiau gilinomės į IX forto istoriją, lankėmės ekskursijose, skaitėme istorinius šaltinius, žiūrėjome dokumentiką, filmus, susijusius su šioje vietoje įvykdytomis masinėmis žudynėmis. Taip pat turėjome galimybę būti, išbūti tose vietose, IX forto erdvėse, vietose, kuriose buvo brutaliai atimta daugiau nei 50 000 vyrų, moterų bei vaikų gyvybių.“

Kūrėjos teigimu, tai palietė labai stipriai ir giliai, lyg dar kartą, būtuoju laiku, tektų liudyti be galo žiaurius žmonijos nusikaltimus. Emociškai jai buvo nelengva išbūti šioje temoje, suvokiant, kokį siaubą žmonėms čia teko išgyventi.

„Net ir kūną šios erdvės veikė stipriai: užplūsdavo sunkumas, kuriuo persismelkę aukų prirašytos betono sienos, slegiančios lubos, sielvarto įkrauti grindų plyšiai. Ir nors mes iš tikrųjų to neišgyvenome, tačiau oda šiurpdavo vien ten būnant. Galvoju, kad tokias patirtis galima paaiškinti tuo, jog mes, žmonės, esame glaudžiau susiję ir nešamės iš kartos į kartą visas žmonijos traumines patirtis tol, kol neišgysime“, – mintimis dalinasi E. Vizbaraitė.

Ugdomi jauni žmonės

Anot jos, buvo išties nelengva, bet yra labai svarbu apie tai kalbėti per menines priemones: įsigilinant, analizuojant praeities įvykius, pažvelgti į tai iš dabarties perspektyvos ir pagarbiai.

„Manau, kad menas turi labai svarų balsą ir mūsų, kūrėjų, pareiga bei atsakomybė yra kalbėti skaudžiomis temomis edukuojant žmones, išreiškiant sunkias temas per įvairias menines priemones. Svarbu nepamiršti, prisiminti, priminti, kad vieną dieną sustabdytume žmonijos žiaurumus“, – įsitikinusi kūrėja.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kalbėdamas apie vykusio performanso prasmę, pritarė pasaulyje žinomai minčiai, jog pamirštami išėjusieji miršta dar kartą.

„Žmonių nebėra, bet istorija turi kalbėti apie tokius žiaurumus, o pasaulis daryti viską, kad tokių tragedijų būtų išvengta“, – sako G. Žakas.

Jis įvertino tai, kad skirtingi meniniai sprendimai, skirti Holokausto aukoms atminti, patraukia ir jaunosios kartos dėmesį.

„Šiais, nemažai liūdesio, tamsos, neapykantos mums atnešančiais, laikais vienu stipriausių paguodos ir vilties, kad gal kažkada kažkas išmoks skaudžias istorijos pamokas, šaltiniu yra šviesūs jauni žmonės bei jų pedagogai, savo laiką, energiją, kūrybiškumą skiriantys ne tik gerų akademinių rezultatų siekimui, bet ir gerų, nuoširdžių žmonių, žingeidžių, tolerantiškų, pilietiškų, pasaulio ir kitų visuomenės narių problemoms ar skaudiems išgyvenimams neabejingų asmenybių ugdymui“, – sako G. Žakas.


1 gegužės, 2025

Jau greitai visuomenei bus pristatytas ilgo ir sudėtingo kūrybinio ir techninio darbo rezultatas.  Ignalinoje įamžinti šviesios atminties kraštiečio Vytauto Šerėno […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 balandžio, 2025

Balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje po Verbų (Palmių) pamaldų vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

Senieji Kvesų karjerai
27 kovo, 2025

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „GJ Magma“ planuojamai ūkinei veiklai – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

Regionų naujienos