5 birželio, 2026

Anykščiuose diskutuota apie Lietuvos miškų ateitį: dalyviai pasigedo politinės valios priimti sprendimus

Anykščiuose vykusioje diskusijoje politikai, gamtininkai, vietos bendruomenės ir miškininkystės sektoriaus atstovai diskutavo apie miškų ateitį ir regiono plėtrą. Dalyviai sutarė, kad Lietuvos miškų politikoje trūksta aiškios krypties, kuri leistų suderinti gamtosaugos, regionų plėtros ir ekonominius interesus. Renginio pabaigoje diskusiją sutrikdė dalies aktyvistų veiksmai, todėl jos nepavyko užbaigti.

Diskusiją surengė nevyriausybinė organizacija „Baltijos lizdas“ kartu su Europietiškos dešinės institutu. Renginys yra dalis visoje Lietuvoje vykstančio projekto „Aplinkos dialogai”, kuriuo siekiama skatinti argumentais grįstas diskusijas apie gamtosaugą, energetiką ir regionų plėtrą.

Renginį pradėjęs istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas pabrėžia ypatingą miškų reikšmę Lietuvos istorijai ir tapatybei. „Kur prasideda miškai, ten prasideda Lietuva“, – sako jis.

Pasak profesoriaus, Lietuva nuo seno buvo atpažįstama kaip miškų kraštas ir šis įvaizdis tapo svarbia nacionalinės tapatybės dalimi.

„Istorija rodo, kad visada buvome miškų kraštas. Švedų kartografas Olaus Magnusas vaizdavo Lietuvą rodydamas mešką, lipančią į medį ieškoti bičių medaus. Tai daug pasako apie tuometinį Lietuvos įvaizdį – bičių, bičiulių, meškų ir miškų kraštą“, – sako A. Bumblauskas.

Vertybių ir interesų sankirta

Gamtosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas mano, kad stebint Lietuvos miškų diskursą ryškėja gilus vertybių ir interesų susidūrimas.

„Didelė dalis visuomenės apie miškų apsaugą kalba iš vertybinės pozicijos, o politikai dažniausiai koncentruojasi į skirtingų interesų derinimą – privačių miškų savininkų, Valstybinių miškų urėdijos, verslo ir kitų suinteresuotų grupių. Pastarieji neretai į mišką pirmiausia žvelgia kaip į ekonominį išteklių. Tai du skirtingi požiūriai, todėl jų suderinimas nėra paprastas“, – sako jis.

Ž. Morkvėnas primena, kad Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade yra įregistruotas lietuvių ryšys su mišku. Jis atspindi gyvas sugyvenimo su mišku tradicijas – ne siekį jį užkariauti ar išnaudoti, bet gebėjimą gyventi kartu su kitomis rūšimis, laikant jas lygiaverte gamtos dalimi.

Trūksta politinės valios

Seimo narys Simonas Gentvilas sako, kad diskusijos dėl miškų ateities neišvengiamai reikalauja kompromisų tarp skirtingų visuomenės grupių lūkesčių.

Seimo narė Aistė Gedvilienė teigia, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų buvo ilgo darbo rezultatas, prie kurio prisidėjo įvairios visuomenės grupės – bendruomenės, mokslininkai, miškų savininkai ir nevyriausybinės organizacijos.

„Dėl daugelio dalykų pavyko susitarti. Pirmiausia, kad skirtingų interesų grupės turi kalbėti tarpusavyje ir gerbti viena kitą. Tačiau kai diskusija pasisuko prie klausimo, kur baigiasi ekonominiai interesai ir prasideda miškų apsauga, bendro sutarimo rasti nepavyko. Šiandien labiausiai trūksta politinės valios apsispręsti, ko siekiame labiau – išsaugoti daugiau miškų ar daugiau iš jų uždirbti“, – sako A. Gedvilienė.

Tuo tarpu Anykščių savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Gabrielė Griauzdaitė-Patumsienė pabrėžia, kad diskusijose apie miškus svarbu nepamiršti jų reikšmės regionų plėtrai.

„Anykščių atveju miškai yra ne tik saugotina gamtos vertybė ar ekonominis išteklius. Jie yra svarbi vietos tapatybės, gyvenimo kokybės, turizmo ir rekreacijos dalis, todėl sprendimai dėl miškų turi būti vertinami ir per jų poveikį regiono ateičiai“, – sako G. Griauzdaitė-Patumsienė.

Diskusiją nutraukė aktyvistai

Vis dėlto renginio pabaigoje diskusijos eigą sutrikdė dalies aktyvistų veiksmai, dėl kurių numatyta programa nebuvo užbaigta, o kitų bendruomenių atstovai neturėjo progos pasisakyti. 

„Renginio pabaigoje susiklosčiusi situacija parodė, kad diskusijos apie gamtosaugą Lietuvoje išlieka jautrios ir keliančios daug emocijų. Todėl ypač svarbu kurti erdvę argumentais grįstam dialogui, kuriame svarbūs klausimai būtų aptariami remiantis faktais, o ne emocijomis“, – sako organizacijos „Baltijos lizdas“ vadovė Teresė Škutaitė.

Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas priduria, kad diskusijos apie miškų ateitį neapsiriboja vien aplinkosaugos klausimais.

„Miškai Lietuvoje yra ne tik gamtosaugos, bet ir regioninės politikos, ekonomikos bei kultūrinės tapatybės klausimas. Todėl ilgalaikių sprendimų nebus įmanoma priimti be dialogo tarp visų suinteresuotų pusių. Kuo sudėtingesni tampa šie klausimai, tuo svarbiau, kad sprendimai būtų grindžiami faktais, mokslinėmis žiniomis ir atvira diskusija“, – sako T. Žukas.

Renginių ciklas „Aplinkos dialogai“ ir toliau vyks įvairiuose Lietuvos regionuose, nagrinėjant vietos bendruomenėms aktualius aplinkosaugos, energetikos ir regioninės plėtros klausimus.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


4 birželio, 2026

Anykščiuose vykusioje diskusijoje politikai, gamtininkai, vietos bendruomenės ir miškininkystės sektoriaus atstovai diskutavo apie miškų ateitį ir regiono plėtrą. Dalyviai sutarė, […]

2 birželio, 2026

Geriausia būsto situacija Lietuvoje yra Zarasų, Molėtų ir Anykščių savivaldybėse, rodo portalo „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ atliktas tyrimas. Skelbiama, kad […]

21 gegužės, 2026

Ketvirtadienį Aljanso vadovas Markas Rutte pareiškė, kad daugelis NATO narių neskiria pakankamai lėšų, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo plataus masto […]

21 gegužės, 2026

2026 m. gegužės 8 dieną Utenos regiono vietos veiklos grupės galerijoje „Menų kamara“ duris atvėrė tapytojos, Tautodailininkų sąjungos narės, „Aukso […]

20 gegužės, 2026

Antradienio popietę Vilniaus rotušėje pristatyta trylika į šalies Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytų reiškinių: nuo šimtamečių muzikavimo ir žirgo […]

18 gegužės, 2026

Ypatingu metu, kai žaluma dar tokia gaivi ir skaisti, kai sužydi obelys, į šventę kviečia Rojus. Yra tokia vieta  Ignalinos […]

18 gegužės, 2026

Po beveik dešimtmetį trukusių darbų, Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, sėkmingai užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projektą. Iš […]

28 balandžio, 2026

Spartaus augimo laikotarpį išgyvenanti pastatų, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros objektų statybos bendrovė KRS 2025 metais pajamas augino 127 proc. iki […]

15 balandžio, 2026

Ilgas amžius – likimo dovana, svarbi patirtimi, išmintimi, nuveiktais darbais, išdalintu dėmesiu ir rūpesčiu, paskleista meilės šviesa. Ignalinoje pasveikinta 95-erių […]

15 balandžio, 2026

Utenos kameriniame teatre atidaryta šviesaus atminimo Klemenso Kupriūno kūrybos paroda. Parodos pristatymas virto į jaukų prisiminimų vakarą. Renginio sumanytojas laikraščio  […]

30 kovo, 2026

Ignalinos viešojoje bibliotekoje vyko jaukus ir šiltas susitikimas su dviem jaunais kūrėjais – rašytoja Kotryna Zyle ir dailininku Bernardu Burba. […]

21 kovo, 2026

Kovo 19 d. Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) lankėsi Europos Parlamento (EP) atstovai, kurie susipažino su Lietuvoje veikusios atominės elektrinės eksploatavimo […]

16 kovo, 2026

Dailininkės Nijolės Trinkūnienės parodos visada suspindi ypatingomis spalvomis ir nuotaikomis. Gera jomis pasidžiaugti.  Šįkart 46–oji surengta Švenčionėlių bibliotekoje – labai […]

20 vasario, 2026

Vilniaus, Panevėžio, Telšių, Tauragės, Utenos apskrityse sukčiai iš žmonių išviliojo apie 105,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Anot teisėsaugos, žmonėms prisiskambinę […]

27 sausio, 2026

Sausio 26 dieną Dūkšte oficialiai atidarytas naujasis Techninių apžiūrų centras – moderni, patogi ir šiuolaikinius standartus atitinkanti vieta transporto priemonių […]

23 sausio, 2026

Sausio 21 dieną Ignalinos rajono verslininkai kviesti į susitikimą-diskusiją  su verslo ir ekonomikos ekspertais. Buvo aptartos 2026 m. turizmo ir […]

6 sausio, 2026

Jaukioje Paliesiaus dvaro erdvėje sausio 3-osios vakarą pristatyta Ignalinos rajone vasarą surengtos trečiosios tarptautinės tekstilės rezidencijos „Sugrįžkim prie lino“ kūrinių […]

17 gruodžio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio kvietimu gruodžio 15 d. su ignaliniečiais susitiko Vilniaus šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Ričardas […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 gruodžio, 2025

Gruodžio 6 d. Utenos rajone Vyžuonų miestelyje vyko  Suomijos Nepriklausomybės ir Vėliavos dienos paminėjimas. Vyžuonose prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybei ir […]

Nuotraukų autoriai Utenos radijo savanoriai: Goda Steponavičiūtė, Dovydas Morkūnas, Ugnė Elmentaitė, Laura Stankelytė, Violeta Develienė.
7 gruodžio, 2025

20 –mečio jubiliejus Utenos radijui prasidėjo siurprizu. Nuo ankstyvo ryto LRT KLASIKA laidos “Ryto allegro” eteriu skriejo kolegiški radijo laidų […]

Regionų naujienos