Žiemiškai meniškas vakaras Paliesiaus dvare
Jaukioje Paliesiaus dvaro erdvėje sausio 3-osios vakarą pristatyta Ignalinos rajone vasarą surengtos trečiosios tarptautinės tekstilės rezidencijos „Sugrįžkim prie lino“ kūrinių paroda ir katalogas. Renginyje koncertavo jaunoji pianistė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė Ūla Beatričė Pacevičiūtė, skaityta paskaita, dalyviai kviesti į edukaciją.
Meno rezidenciją tema ,,Sena/nauja“ organizavo, joje dalyvavo ir baigiamąjį renginį vedė šio projekto autorė ir sumanytoja, tekstilės menininkė, kraštietė Silvija Juozelskytė. Kartu su ja rezidencijoje kūrė Monta Beca (Latvija), Mari Triin-Kirs (Estija), Karolina Kunčinaitė, Kristina Šorienė ir Rūta Naujalytė. Rezidencija vyko 2025 m. liepos 28–rugpjūčio 6 d. Meironyse. Menininkės kūrė, bendravo, keliavo, taip pat ,,Palūšės regatos“ šventėje vedė edukacijas vaikams ir suaugusiems. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė.
Apžiūrėjus įdomią, menišką kūrinių parodą, pristatytas Katalogas, kurį visi dalyviai gavo dovanų. Kataloge pristatomos menininkės, atskleidžiamas kūrybinis procesas, publikuojami darbų vaizdai ir aprašymai. Pagrindinė visų kūrinių priemonė – linas, medžiaga, kuri jungia įvairius kūrybinius sprendimus ir leidžia perteikti tekstilės įvairovę bei grožį. Menininkių kūriniuose susijungia lino praeitis, dabartis ir ateitis, žvelgiama naujai, savitai, akcentuojant lėtą ir tvarų gyvenimą.
Lino pluoštas – labai universali, tvari ir estetiška medžiaga. Iš jo galima sukurti tiek praktiškus, tiek dekoratyvius ar net inovatyvius gaminius. Silvija galėtų kalbėti ir kalbėti apie liną ir jo panaudojimo galimybes nuo audinio iki popieriaus ir dar daugiau. Pernai metais Zarasuose vykusioje parodoje menininkė pristatė lininio popieriaus darbus. Pora tokių kūrinių eksponuoti ir šioje parodoje.
Gaila, kad Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius nebeauginami linai. Dar pasitaiko vienas kitas ūkininkas, kuris augina linus ir iš jų spaudžia linų sėmenų aliejų, bet tokie linai netinka pluoštui išgauti, jų stiebas per trumpas. Keliaudama Prancūzijoje menininkė lankėsi linų ūkiuose, matė mėlynuojančius linų laukus, stebėjo gamybos procesus, kaip apdirbami, verpiami lininiai siūlai. Pasitelkus naujas technologijas iš lininio pluošto Prancūzijoje gaminamos ne tik statybinės, interjero apdailos medžiagos, bet ir atskiros dalys muzikos instrumentams, sporto inventorius: slidės, snieglentės, teniso raketės, slidžių lazdos, patvarūs kelioniniai lagaminai, motorolerių, dviračių, net automobilių dalys.
Silvija Juozelskytė dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi projektu, o visoms menininkėms bičiulėms, dėkodama už dalyvavimą rezidencijoje ir gražią kūrybinę bendrystę, įteikė atminimo dovanėles, pavasariu kvepiančias hiacintų puokšteles. Dėkota ir menotyrininkei Saulei Mažeikaitei, ir humanitarinių mokslų daktarui, etnologui, dailėtyrininkui Vytautui Tumėnui, kuris renginio dalyviams skaitė paskaitą apie lino auginimą, jo kančios kelią, žemdirbystės, mitologinius ir religinius simbolius lietuvių liaudies kūryboje ir senojoje kultūroje. Vėliau Karolina Kunčinaitė vedė maišelių dekoravimo edukaciją „Maišelis. Baltų ženklai“. Smagu buvo susikurti unikalų maišelį ir namo parsivežti gražų suvenyrą.
