7 rugpjūčio, 2022

Ariogaloje 32-ąjį kartą vyko sąskrydis „Su Lietuva širdy“

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, daugiau kaip 130 tūkstančių lietuvių buvo ištremta, apie 150 tūkstančių nuteisti kaip politiniai kaliniai. 

Renginys prasidėjo tradicine šventine eisena, kurią lydėjo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalio orkestras. Šventės dalyviai ir svečiai, chorų kolektyvai nešini trispalvėmis ėjo pagrindine miesto gatve Dubysos slėnio link. Tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti už Lietuvos laisvę buvo aukojamos šv. Mišios, kurias laikė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Po mišių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas uždegė Lietuvos nepriklausomybės ir Laisvės ugnies aukurą.

Sąskrydyje buvo priimta rezoliucija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Joje – kvietimas išplėsti sankcijas Putino režimui, Europos sąjunga raginama toliau teikti ekonominę ir finansinę paramą kariaujančiai Ukrainai.

„Mes, tremtiniai, politiniai kaliniai, žinome šitą situaciją. Mūsų šalis 1941 metais taip pat buvo okupuota, mes taip pat visą šitą situaciją pergyvenome ir visa širdimi su Ukraina“, – sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

 

Sąskrydyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą Laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos. 

„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones.  

Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija“, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė. 

Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą. 

„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti“, – sakė premjerė. 

Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino susirinkusius į kasmetinį sąskrydį. 

„Dėkoju Jums už tai, kad metai iš metų puoselėjate laisvės idėją ir perduodate ją jaunajai kartai. Tėvynės meilė, išsaugota istorinė atmintis, aktyvi pilietinė veikla – tai Jūsų dovanos mums visiems.

Iš Jūsų mes mokomės, kaip išlaikyti aiškią moralinę laikyseną ir ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų. Visada buvote ir liksite tie, kurie neleidžia Lietuvai iškrypti iš kelio.

Šiomis dienomis, kai su nerimu sekame naujienas iš priešo žiauriai puolamos ir draskomos Ukrainos, mums vėl reikalingas toks ryžtas, kokį Jūs demonstravote daugelio negandų ir išbandymų akivaizdoje.

Linkiu, kad Jūsų pavyzdys ir toliau būtų įkvėpimo šaltinis visiems Lietuvos žmonėms. Tegul per amžius mus lydi vienybė ir drąsa kovoti už tai, kuo tikime. Ir tegul mūsų laisvės priešai mato, kad Lietuvoje tebėra gyva rezistencijos dvasia!“, – sveikinime rašė G. Nausėda. 


12 vasario, 2025

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono […]

7 vasario, 2025

Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citovičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos […]

7 vasario, 2025

Kultūros paveldo departamentas (KPD) skirs 868 eurų baudą karališkąsias insignijas atradusiai Vilniaus arkivyskupijai. Departamento teigimu, į slaptavietės atvėrimą paveldotvarkininkų nepakvietusi […]

7 vasario, 2025

Panevėžyje, „Šaltinėlio“ bibliotekos languose ir erdvėse eksponuojama ypatinga Violetos Valentonytės ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės paroda – „Raštų kelionė: nuo tradicijos iki […]

7 vasario, 2025

VIDUKLĖ. Paskutinį sausio sekmadienį iškilmingai paminėtas 1976-1983 metais čia klebonavusio Šv. Kryžiaus parapijos klebono mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 […]

Petro Skargos toga ir biretas VU 350 metų jubiliejaus parodoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje / Fot. J. Bulhak. LNM
6 vasario, 2025

Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina […]

4 vasario, 2025

Seimo „aušriečiai“ paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, numatant išimtis politikams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Projekto iniciatoriai […]

3 vasario, 2025

2025 m. vasario 1 d.  Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko iškilmingas  bendruomenės renginys, skirtas paminėti LDK etmono Jonušo Radvilos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
1 vasario, 2025

Sausio 30 d. Vilniuje, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos […]

31 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. „Šiuo metu vyksta […]

29 sausio, 2025

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė siūlymui įrengti atminimo lentas, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarui Bronislovui Genzeliui bei Pasaulio tautų teisuolei Aleksandrai Dževeckai. […]

27 sausio, 2025

Aptiktas unikalus gimimo metrikų įrašas, manytina, vers kiek perrašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) politiko, diplomato, […]

27 sausio, 2025

Pirmadienį minint Tarptautinę holokausto aukų dieną, Izraelio ambasada Lietuvoje ragina ne tik išsaugoti istorinę tiesą, tačiau ir užtikrinti, kad neliktų […]

23 sausio, 2025

Sausio 22 d. Kėdainių r. Paberžėje LPKTS Kauno filialo, LPKTB Kauno skyriaus, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Kauno pavieto Laisvųjų šaulių […]

23 sausio, 2025

„Kasdien ryšėjau skarelę. Vėjas, šaltis ir sniegas ją draskė, aš saugojau skarelę, buvau jauna moteris, puošiausi skarele, eidama kasti apkasų.“ […]

22 sausio, 2025

Antradienį, sausio 21 d., įvyko leitenanto Jano Borisevičiaus, žinomo slapyvardžiu „Krysia“ arba „Mściciel”, 80-ųjų mirties metinių minėjimas. Renginį inicijavo Lietuvos […]

21 sausio, 2025

2025 m. sausio 17 d. dieną Eimuliškio miške (Naujamiesčio girininkija, Panevėžio r.) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų […]

21 sausio, 2025

Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kadrėnų k. vidutinių ūkininkų šeimoje. Skaitymo pradžiamokslį išėjęs […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
20 sausio, 2025

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) eksponuojama istorinė paroda – „Bibliotheca rediviva: Grafų Huten-Čapskių knygų […]

20 sausio, 2025

Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose ir nėra perlaidojami, kultūros ministras Šarūnas Birutis […]