7 rugpjūčio, 2022

Ariogaloje 32-ąjį kartą vyko sąskrydis „Su Lietuva širdy“

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, daugiau kaip 130 tūkstančių lietuvių buvo ištremta, apie 150 tūkstančių nuteisti kaip politiniai kaliniai. 

Renginys prasidėjo tradicine šventine eisena, kurią lydėjo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalio orkestras. Šventės dalyviai ir svečiai, chorų kolektyvai nešini trispalvėmis ėjo pagrindine miesto gatve Dubysos slėnio link. Tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti už Lietuvos laisvę buvo aukojamos šv. Mišios, kurias laikė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Po mišių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas uždegė Lietuvos nepriklausomybės ir Laisvės ugnies aukurą.

Sąskrydyje buvo priimta rezoliucija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Joje – kvietimas išplėsti sankcijas Putino režimui, Europos sąjunga raginama toliau teikti ekonominę ir finansinę paramą kariaujančiai Ukrainai.

„Mes, tremtiniai, politiniai kaliniai, žinome šitą situaciją. Mūsų šalis 1941 metais taip pat buvo okupuota, mes taip pat visą šitą situaciją pergyvenome ir visa širdimi su Ukraina“, – sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

 

Sąskrydyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą Laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos. 

„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones.  

Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija“, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė. 

Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą. 

„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti“, – sakė premjerė. 

Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino susirinkusius į kasmetinį sąskrydį. 

„Dėkoju Jums už tai, kad metai iš metų puoselėjate laisvės idėją ir perduodate ją jaunajai kartai. Tėvynės meilė, išsaugota istorinė atmintis, aktyvi pilietinė veikla – tai Jūsų dovanos mums visiems.

Iš Jūsų mes mokomės, kaip išlaikyti aiškią moralinę laikyseną ir ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų. Visada buvote ir liksite tie, kurie neleidžia Lietuvai iškrypti iš kelio.

Šiomis dienomis, kai su nerimu sekame naujienas iš priešo žiauriai puolamos ir draskomos Ukrainos, mums vėl reikalingas toks ryžtas, kokį Jūs demonstravote daugelio negandų ir išbandymų akivaizdoje.

Linkiu, kad Jūsų pavyzdys ir toliau būtų įkvėpimo šaltinis visiems Lietuvos žmonėms. Tegul per amžius mus lydi vienybė ir drąsa kovoti už tai, kuo tikime. Ir tegul mūsų laisvės priešai mato, kad Lietuvoje tebėra gyva rezistencijos dvasia!“, – sveikinime rašė G. Nausėda. 


26 rugsėjo, 2023

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, […]

26 rugsėjo, 2023

Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu […]

Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
26 rugsėjo, 2023

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prastai vertina kai kurių Seimo narių, įskaitant ir dalies partiečių, sprendimą nenurodyti turėtos priklausomybės Komunistų partijai. […]

25 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 24d. Prienų rajono Pakuonio miestelyje vyko Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė.,,Krito ąžuolai“. Čia buvo prisimintas ir pagerbtas […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

22 rugsėjo, 2023

Šiandien Panevėžyje minima Lietuvos žydų genocido diena, siekiant prisiminti masinį Lietuvos žydų naikinimą. Panevėžio miesto žydų bendruomenė surengė minėjimą buvusiose […]

22 rugsėjo, 2023

Klaipėdoje iškilmingos ceremonijos metu perlaidotos urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono […]

DHI Warschau – NIH Warszawa nuotr.,
21 rugsėjo, 2023

Šių metų rugsėjo 12-14 dienomis Varšuvoje vyko tarptautinė konferencija „Jewish or Common Heritage? (Dis-)appropriation of Synagogue Architecture in East-Central Europe […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

Seimo narys Emanuelis Zingeris. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines, Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria Vokietiją raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų […]

20 rugsėjo, 2023

Istorija nėra tik datos ir faktai. Tai tikri žmonės, jų gyvenimai ir drąsa keisti įvykių tėkmę. Šią savaitę Lietuvoje istorija atgyja […]

20 rugsėjo, 2023

Vilniaus miesto taryba pritarė atminimo lentų, kuriose dar likę tekstai rusų kalba ar paminėta, pavyzdžiui, LTSR, nuėmimui. 13 lentų bus […]

14 rugsėjo, 2023

Marijampolėje atidarytos dvi parodos, skirtos Politinių kalinių ir tremtinių metams ir trėmimo pabaigos 70 metų sukakčiai paminėti. Rugsėjo 12 d. […]

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.
14 rugsėjo, 2023

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio […]

12 rugsėjo, 2023

Šeštadienį Plungės viešojoje bibliotekoje pristatyta ypatinga knyga – iš Plungės kilusios vienos žymiausių pasaulio alpinisčių Vandos Rutkevič biografija „Vanda“. Lenkijoje […]

8 rugsėjo, 2023

Miesto herbo samprata ir stilius neatsiejami nuo konkrečios epochos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Herbo pokyčius inicijuodavo miestų savininkai ar net […]

7 rugsėjo, 2023

Lazdijų rajono savivaldybėje trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai pristatė Kalniškės mūšio vietos įamžinimo viziją.  „Perduoti ateities […]

7 rugsėjo, 2023

Panevėžys pirmą kartą paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis Nevėžio ir […]

Maironio lietuvių literatūros muziejaus gotikiniai rūsiai, A. Čiukšio nuotr.
6 rugsėjo, 2023

2023 m. gegužės mėnesį startavo nauja Lietuvos muziejų asociacijos inicijuota Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto kultūros paveldo sklaidos šešerių metų […]