27 gruodžio, 2023
KPD

Atnaujintas tarpukariu statytas Žemaičių muziejus „Alka“

Telšiams pasisekė, kad  senovės mylėtojai, entuziastai susibūrė į draugiją „Alka“ ir 1932 m. įkūrė muziejų. Nedidelį, galima sakyti, vieno kambario muziejėlį. Šiandien galime pasidžiaugti,  kad šis muziejėlis išaugo į respublikinės reikšmės muziejų, užimantį ne vieną pastatą,  kad sparčiai pildėsi eksponatų gretos, kad plėtėsi įvairios muziejininkų veiklos. Muziejaus darbuotojai renka, saugo, restauruoja, tiria, eksponuoja bei populiarina Žemaitijos materialinės ir dvasinės kultūros, gamtos objektus, rengia įvairias ekspedicijas,  šventes, plėtoja edukacinę veiklą ir dar daug visko.

Džiugu ir tai, kad muziejaus pastatas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, stovintis vaizdingoje vietoje ant kalno, vakariniame Masčio ežero krante. Muziejų 1932 m. vasario 16 d. įkūrė Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“, susirūpinusi, kad daugelis eksponatų iš Žemaitijos iškeliauja į kitus Lietuvos muziejus, privačių kolekcininkų rankas arba paprasčiausiai sunyksta. Steigėjai – poetas Pranas Genys, Telšių apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskas, kunigas Antanas Juozapavičius, gydytojas Jonas Mikulskis. Pagrindas buvo padėtas jau 1924–1925 m., kai Telšių mokytojų seminarijoje buvo pradėti rinkti eksponatai. Iš pradžių Žemaičių kraštotyros muziejus veikė išnuomoto medinio namo trijuose kambariuose Birutės gatvėje. Muziejaus direktorium buvo paskirtas telšiškis P. Genys. Medinis pastatas dėl gaisro grėsmės  muziejui nelabai tiko, o ir buvo atokiau nuo miesto centro, todėl jau tų pačių metų spalį buvo perkeltas į Prezidento A. Smetonos (dabar Respublikos) gatvėje esantį mūrinį namą (užėmė keturis pirmojo aukšto kambarius).

Daugėjant eksponatų, Senovės mylėtojų draugija „Alka“ 1933 m. pradėjo rinkti aukas muziejui ant Žaliojo kalno statyti. 1934 m. ir Telšių apskrities savivaldybė pritarė sumanymui. Architektas Steponas Stulginskis nemokamai parengė modernizmo stiliaus pastato projektą.  Buvusio Dirkstelių dvaro žemę savivaldybė skyrė muziejui statyti. Draugijai surinkus dalį lėšų, dalį skyrė ir savivaldybė.  Aukojo ne tik žemaičiai. Kadangi statybos planai buvo plačiai išreklamuoti, aukojo visos Lietuvos žmonės. Kaip yra rašiusi istorikė Janina Bucevičė, aukota įvairiai, pagal išgales: nuo 20 centų iki kelių tūkstančių litų. Pavyzdžiui, bendrovė „Maistas“ paaukojo 2 000 Lt, šiauliškis advokatas Kazimieras Venclauskis – 500 Lt, gen. Povilas Plechavičius – 149 Lt, Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Povilas Žadeikis – 250 Lt, Lietuvos pasiuntinys Maskvoje poetas Jurgis Baltrušaitis – 50Lt, užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis – 20 Lt, o užsienio reikalų ministerijos tarnautojai suaukojo 95 Lt. Kai kurios įmonės veltui suteikė muziejaus statybai savo gamintos produkcijos: pavyzdžiui, broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai dovanojo jiems priklausiusioje Palemono plytų ir čerpių gamykloje pagamintų čerpių muziejaus stogui uždengti, atsiųsdami užsakytas čerpes, bet nepateikdami sąskaitos. Siraičių dvaro savininkas dailininkas Leopoldas Andrijauskas dovanojo medienos, žvyro, Džiuginėnų dvaro savininkė Jadvyga Perkovskaitė rėmė akmenimis, piniginėmis aukomis, Telšių apskrities gydytojas J. Mikulskis paauko­jo 500 Lt, vaistininkas Piekarskis skyrė 50 Lt, o kino klubas „Šatrija“ – 200 Lt, Luokės pieno bendrovė – 126,95 Lt.

1936 m. pradėjus statybas, muziejus baigtas statyti 1940 m., bet lankytojams buvo atvertas dar tebestatomas 1938 m. rugsėjo 1 d., minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. 1940 m. sausio 21 d. iš Šiaulių į „Alkos“ muziejų buvo atvežta Lietuvos dailininkų sąjungos organizuota 150 meno kūrinių paroda. 1940 metų gegužę Motinos dienos proga muziejuje jau atidarytos net trys parodos: respublikinė filatelijos, Žemaičių dailininkų darbų ir muziejaus rinkinių. Žemaičių muziejus „Alka“ – akivaizdus tarpukario žemaičių pilietiškumo, sutelkto darbo pavyzdys, iškilus tarpukario Lietuvos simbolis, o taip pat ir tarpukario modernizmo vienas iš pavyzdžių.

Muziejaus pastato vertė buvo 60 000 Lt. Pastato architektūra pasižymėjo funkcionalumu. Optiškai pastatą aukštino vertikali bokšto langų juosta. Muziejaus pastate įrengta 18 ekspozicijos salių, saugyklos, darbo ir pagalbinės patalpos. Dėl lėšų stokos projektas nebuvo pilnai įgyvendintas. Sovietams okupavus Lietuvą, Senovės mylėtojų draugija „Alka“ uždrausta, muziejus nacionalizuotas. 1948–1988 m. vadinosi Telšių kraštotyros muziejumi. 1988 m. spalio 30 d. muziejus susigrąžino senąjį Žemaičių „Alkos“ muziejaus vardą.

2023 m. gruodžio mėnesį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė muziejuje atliktus tvarkybos darbus: fasadų mūro remonto, šilumos prietaisų (radiatorių) restauravimo, parketo, langų, langų metalinių grotelių restauravimo, kritulių nuvedimo sistemos, stogelio virš pagrindiniu įėjimu remonto, kvėpuojančios nuogrindos įrengimo darbus. Pastato tvarkybos darbus  atliko UAB „Infes“. Tvarkybos darbai atlikti pagal  UAB „Enero” (proj. vadovas Vaidas Grinčelaitis) parengtą Žemaičių muziejaus „Alka“ tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektą.

Dabar belieka muziejininkams kuo greičiau įgyvendinti vidaus pritaikymo projektą ir į dažais kvepiantį pastatą pakviesti lankytojus.


Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

17 liepos, 2024

Rekonstruojant aikštę prie Klaipėdos santuokos rūmų buvo aptiktas XVIII–XIX a. datuojamas archeologinis sluoksnis, taip pat XIX–XX a. pamatų liekanos. Šiuos […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
28 birželio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) nuo birželio 11 dienos eksponuojama paroda „Diena XIX amžiaus dvare: […]

26 birželio, 2024

Trečiadienį Turkijos ugniagesiai Egėjo jūros pakrantėje kovojo su didžiuliu gaisru, nusiaubusiu senovinio Aso uostamiesčio griuvėsius netoli Dardanelų sąsiaurio, pranešė vietos […]

25 birželio, 2024

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį […]

25 birželio, 2024

Kauno miesto galerija po atviru dangumi sulaukė išskirtinio akcento. Ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sandūra kyla Ukrainos skulptorių sukurtas […]

25 birželio, 2024

2024 m. birželio 23 d. Kaune  vyko LR Seimo patvirtintos  Birželio sukilimo atmintinos dienos paminėjimas. Minėjimo metu prie Petro Vileišio […]