Atnaujintoje bažnyčioje vyskupas pašventino naują altorių
Spalio 25 dieną atsinaujinusioje ir šviesiomis spalvomis iš vidaus nušvitusioje Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje, kurioje atliktas kapitalinis remontas, vyko ypatinga iškilmė – naujojo altoriaus konsekracija. Tai – viena svarbiausių švenčių šiemet mažosios kultūros sostinės statusą Marijampolės apskrityje turinčiame miestelyje. Klebonas kun. Ričardas Kmitas prieš šv. Mišių pradžią paskelbė, kad bažnyčios atnaujinimo darbai kainavo beveik 40000 eurų, o net 18000 eurų paramą jiems atlikti skyrė Eduardo ir Irenos Monkevičių šeima, nemažą dalį paaukojo parapijiečiai, prisidėjo ir Šakių rajono savivaldybė. Bažnyčia remontuota kelis kartus ir anksčiau (nudažyta iš lauko, pakeistas stogas), bet šįkart nuspręsta iš esmės atnaujinti jos vidų, nes buvo atsilupinėję sienų dažai, suskilusios ar ištrupėjusios kai kurios lentelės. Maldos namuose statybininkai ir restauratoriai pradėjo darbuotis rugpjūčio pradžioje. Klebonas kun. R. Kmitas darbus buvo suplanavęs prieš metus, kartu su pastoracine taryba artėjančiam bažnyčios vidaus remontui ruošė ir parapijiečius, užsimindamas ir apie reikalingas lėšas. Dėl šio remonto klebonas nemažai konsultavosi su architektais, ieškojo rėmėjų, statybininkų. Viskas yra Dievo valioje, todėl be parapijiečių aukų, atsirado kitų rėmėjų, o tada prasidėjo darbai. Pirmiausia buvo nušveistos, perdažytos sienos, lubos. Bažnyčios vidus tapo kitokio, švelnesnio – balto, pilko ir rudo – atspalvio. Atnaujintos grindys, pakeista elektros instaliacija, patalpų apšvietimas. Klebono sprendimu užsakytas ir naujasis altorius, nes senasis buvo padarytas iš presuotų medžio plokščių ir visai netiko atnaujintoje bažnyčioje. Jį iš balinto ąžuolo pagamino individualios įmonės Kybartuose savininkas Eugenijus Sabaliauskas. Ši įmonė yra pagaminusi įvairių interjero apdailos detalių ir kitoms Vilkaviškio vyskupijos bažnyčioms. Savo pagalba atnaujinant bažnyčią prisidėjo statybos ir projektavimo darbų įmonė UAB „Archis“, kuri yra atstačiusi Alvito, Balbieriškio bažnyčias. Ši įmonė, kaip dovaną parapijai, atliko nemažai bažnyčios vidaus apdailos darbų ir atnaujino šventoriuje esančius suolus. Dėkodamas visiems savo aukomis ar maldomis prisidėjusiems šiuos darbus atlikti parapijiečiams, klebonas džiaugėsi susirinkusiais į padėkos šv. Mišias. Jų aukoti ir naująjį altorių pašventinti klebonas pakvietė Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą. Jis sakė, kad tai yra ypatinga šventė parapijai, ji dar džiugesnė, kai bažnyčia nušvitusi. Pandemijos sąlygomis šventėje dalyvavusių tikinčiųjų skaičius buvo mažesnis nei įprastai per kitas parapijos iškilmes. Susirinkusiuosius vyskupas kvietė suvokti, kad altorius – vieta, kur mus aplanko Dievas. Paskui prasidėjo šv. Mišios, jas kartu su vyskupu koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, prel. Vytautas Gustaitis, patarnavo diak. Egidijus Cibauskas, o apeigose talkino kun. Aurimas Stiklakis. Vyskupas pašventino vandenį, Krizma arba šventuoju aliejumi sutepė ir pasmilkė altoriaus stalą. Paskui jis buvo užtiestas baltu uždangalu, uždegtos žvakės. Parapijos choras ir jo vadovė Milda Vosylė kartu su Šakių rajono meru Edgaru Pilypaičiu pagiedojo Visų šventųjų litaniją. Giesmėms gitara arba smuiku pritarė Erika Lukšienė, o fleita grojo Algirdas Tamulaitis.
Vysk. R. Norvila šv. Mišių homilijoje pratęsė Dievo žodžio skaitinio mintį apie džiaugsmą. „Labai gera šiais pandemijos laikais būti kažkuo pradžiugintiems, kad gyvendami uždariau, labiau atsiribodami nuo įvairių kasdienybės reikalų, vis dėlto nekristume į depresines nuotaikas, o gyventume tokį gyvenimą, į kokį Viešpats mus pašaukė, – sakė vyskupas. – Bet gal tas skaitinys bylojo, kad džiaugsmo priežastis yra Dievas, ateinantis padėti žmogui, siūlo ramybę ir taiką? Tokios pagalbos ir ramybės mums šiandien, kai esame užsisklendę ir nusigandę, tikrai reikia“. Tęsdamas homiliją vyskupas priminė Jėzaus žodžius, kviečiančius ateiti visus vargstančius ir prislėgtus, žadėdamas juos atgaivinti. Taip visi esame kviečiami artintis prie Dievo ir padrąsinami atrasti jame atgaivą bei stiprybę. „Šiandien, kai esame įsprausti į siauresnius gyvenimo rėmus, yra geras laikas susimąstyti, kiek svarbus mūsų gyvenime Viešpats, koks kiekvieno žmogaus santykis su Juo“, – sakė vysk. R. Norvila, kviesdamas Viešpaties atgaivos ir sustiprinimo ieškoti meldžiantis, skaitant ir apmąstant Šventąjį Raštą, atliekant atgailą, Susitaikinimo sakramentą, darant gerus, artimo meilės darbus ir patiems priimant kitų žmonių patarnavimus, jų pagalbą ir gerumą. Vyskupas sakė, kad kartais kasdienybėje patiriame neatpažįstamų Viešpaties malonių, vidinio įkvėpimo, šviesos apsisprendžiant įvairiais gyvenimo momentais. „Ypatingai su Viešpačiu suartėjame ir drauge su kitais tikinčiaisiais esame sustiprinami Dievo namuose dalyvaudami šv. Mišiose ir stiprindamiesi eucharistine duona. Būtent ji yra viena didžiausių Dievo dovanų, kurioje pats Kristus ypatingu būdu pasilieka su mumis“, – teigė vyskupas ir pacitavo popiežių šv. Joną Paulių II, sakiusį kad „Eucharistija yra brangiausias turtas, kurį gali turėti per istoriją keliaujanti Bažnyčia“. Taigi šis turtas, pasak vyskupo, mums visiems prieinama dovana ir turi būti labiausiai vertinama mūsų tikėjimo kelionėje. Vyskupas kvietė bažnyčioje visus susiburti sekmadieniais ir dėkoti už Jėzaus atperkamąją auką. Lekėčiuose nuo šiol šv. Mišios bus aukojamos prie naujojo altoriaus. „Altorius – ypatinga, išskirtinė bažnyčios vieta, prie kurio susiburia tikintieji“, – sakė Vilkaviškio vyskupas.
Po šv. Mišių kalbėjęs pagrindinis rėmėjas Eduardas Monkevičius sakė, kad jo prosenelis Ignas Veryga (miręs 1909 metais) prieš daugiau kaip 100 metų prisidėjo statant šią bažnyčią, kurios pirmuoju klebonu buvo būsimasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, todėl jis pats savo ir šeimos vardu dabar irgi nusprendė skirti auką atlikti bažnyčios atnaujinimo darbams. Jis Lekėčiuose, senelio sodyboje, dažnai lankosi, vasarą čia gyvena ir užeina į šią bažnyčią. E. Monkevičius sakė pats pasiūlęs bažnyčios atnaujinimo darbus prašyti atlikti bendrovę „Archis“, kurios vadovą jis asmeniškai pažįsta.
Paskui pagrindiniai iškilmių dalyviai pasirašė ant altoriaus konsekracijos akto, o klebonas kun. R. Kmitas padėkojo rėmėjams ir įteikė simbolines atminimo dovanas. Kunigui pagelbėjusi Milda Ratomskienė perskaitė pavardes visų, kuriems paruoštos padėkos. Tai – UAB „Archis“ darbų vykdytojai Jonas ir Rokas bei architektasVilius Urbonai, rėmėjai Eduardas ir Irena Monkevičiai, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, UAB ,,Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė, Laimis Šileika ir Laimis Ališauskas, bažnyčios tvarkytoja Virginija Vaitkuvienė, vargonininkė Milda Vosylė. Nuoširdi padėka išsakyta kraštiečiams Erikai Lukšienei, grojusiai gitara ir smuiku, bei Algirdui Tamulaičiui, grojusiam fleita. Klebonas dėkojo visiems parapijos pastoracinės tarybos nariams, parapijiečiams už aukas, maldas ir kantrybę, kurią teko parodyti tada, kai bažnyčioje buvo atliekami vidaus darbai, o šv. Mišios vis tiek vykdavo. Klebonas kun. R. Kmitas sakė, kad meistrai buvo ypač tvarkingi ir savo darbu visai netrukdė tuo metu vykdavusioms apeigoms. Beje, artimiausiu metu planuojama pagaminti presbiterijos baldus, vienodos stilistikos su altoriumi sakyklą, kryžių ir suolus bažnyčios viduje prie sienų. Įdomu, kad remontuodami darbininkai iš sienų, lubų, altorių pririnko kibirą vinių.
Beje, parapijiečiai ir Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasveikino kleboną Ričardą su išvakarėse buvusiu 48 metų gimtadieniu. Kunigas aptarnauja dar dvi parapijas – Kretkampio ir Žemosios Panemunės. Pastarojoje daug priežiūros reikalauja Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, čia reikalingas stogo remontas, todėl šia Lekėčiuose vykusia džiugia švente rūpesčiai nesibaigia.
IŠ LEKĖČIŲ ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOS ISTORIJOS
Istorijos šaltinių duomenimis, jau 1843 metais Lekėčių kaimo tikintieji prie Rūdelės dvaro, kurio savininkai buvo Ignas ir Elena Verygos, pasistatė medinę šiaudais dengtą koplytėlę. Ji priklausė Zapyškio parapijai, į kurią kartais atvykdavo Zapyškio kunigas aukoti šv. Mišių. Lekėčių kaimo tikintieji jau nuo 1830 metų dėjo pastangas įkurti savo atskirą parapiją, tačiau jų pastangos baigdavosi nesėkme, nes vietos valdžia nedavė tam leidimo. Tuo metu Lekėčių kaimas ir visas Suvalkijos kraštas priklausė Rusijos generalgubernatoriaus valdomai Lenkijos karalystei, o jis nebuvo suinteresuotas katalikų bažnyčių steigimu ir plėtra. Be to, atskiros Lekėčių parapijos steigimui priešinosi ir Zapyškio klebonas. Tuomet susikūrė Lekėčių parapijos iniciatyvinė grupė, kurioje buvo Lekėčių kaimo tikintieji Baltrus Gumauskas, Jurgis Guoga, Jančių kaimo gyventojas Jonas Tamulaitis ir kiti. Iniciatyvinę grupę aktyviai palaikė dvarininkas Ignas Veryga su žmona Elena. Jie savo iniciatyva nuvyko į Varšuvą prašyti generalgubernatoriaus leidimo steigti Lekėčių parapiją. Pasinaudojus asmeniniais ryšiais Varšuvoje ir atsižvelgiant į tai, kad Ignas Veryga buvo Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas, aktyvus rusų ir turkų karo dalyvis, už nuopelnus apdovanotas ordinais ir medaliais, leidimas steigti Lekėčių parapiją buvo gautas. Lekėčių Šv. Kazimiero parapija buvo įkurta tik 1906 m. spalio 4 d., po 60 metų nuo tada, kai lekėtiškiai pradėjo rūpintis savo parapijos įkūrimu. Pirmuoju parapijos klebonu buvo paskirtas kun. Justinas Staugaitis, vėliau Telšių vyskupas ir Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. akto signataras. Įkūrus Lekėčių parapiją reikėjo žemės kapinėms įrengti, klebonijai ir kitiems pastatams statyti. Tam tikslui Ignas ir Elena Verygos Lekėčių parapijai padovanojo 6,5 margo (apie 3 ha) savo dvaro žemės. Klebono kun. J. Staugaičio pastangomis ir tikinčiųjų parama koplyčia buvo iš esmės pertvarkyta ir tapo medine liaudies architektūros stiliaus bažnyčia su visa reikiama vidaus įranga, pastatyta daug parapijos pastatų. Vėliau, kai 1911–1933 metais Lekėčių parapijos klebonas buvo kun. Pranas Garmus (1870 10 30–1894 04 15–1933), Igno Verygos sūnus ir dvaro paveldėtojas Antanas Veryga su žmona Zofija Lekėčių parapijinės mokyklos steigimui padovanojo dar 1 ha dvaro žemės. Už Verygų nuopelnus Lekėčių parapijai Antanas Veryga 1929 metais gavo popiežiaus Pijaus XII palaiminimo raštą, kuris pereina iš kartos į kartą. Ignas ir Antanas Verygos bei pastarojo sūnus Algirdas palaidoti Lekėčių parapijos kapinėse savo šeimos kapuose.
2006 m. rugpjūčio 13–15 d. buvo paminėtas Lekėčių miestelio 500 metų jubiliejus ir 100-osios parapijos įsteigimo metinės. Šv. Mišias koncelebravo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila ir vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, dalyvavo aplinkinių parapijų kunigai ir daugybė tikinčiųjų ir valdžios atstovų.
