30 balandžio, 2021

Augantis sąmoningumas ir gerėjanti infrastruktūra Lietuvoje didina rūšiavimo apimtis

Vaizdai, kuomet į mišrių buitinių atliekų konteinerius metamos stiklo, popieriaus ar plastiko pakuotės, tekstilės ir kitos nerūšiuotos atliekos, Lietuvoje tampa vis retesni. Daugėja gyventojų, atliekų rūšiavimą suvokiančių kaip asmeninę pareigą, o palankesnes sąlygas tam suteikia ir gerėjanti atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Atliekų vežėjai preliminariai skaičiuoja, kad per pastaruosius keletą metų kiekvieno lietuvio išrūšiuojamų atliekų kiekis išaugo daugiau nei dvigubai. Visgi Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) prezidentas Algirdas Reipas sako, kad situacija šalyje galėtų būti ir dar geresnė.

Rūšiavimo apimtys auga kartu su žmonių sąmoningumu

„Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, kai kuriose savivaldybėse rūšiavimo apimtys pastaruoju metu tiek išaugo, kad vežėjams tenka peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus ir dažniau ištuštinti rūšiavimo konteinerius. Tokia situacija susiklostė Alytaus mieste, kuris pastaruoju metu tampa vienu iš atliekų rūšiavimo lyderių.

„Teigiami pokyčiai pastebimi ir kitose savivaldybėse, kur stiklo, plastiko, popieriaus bei kitų atliekų rūšiavimo apimtys nuolat auga. Prie to iš dalies prisidėjo ir pandemija, dėl kurios išaugo internetinė prekyba, o kartu ir gyventojų sukaupiamų pakuočių kiekiai. Džiugu, kad gyventojai jas stengiasi mesti ne bet kur, o į tam skirtus skirtingų atliekų konteinerius. Be abejo, prie rūšiavimo apimčių didėjimo prisideda ir vis labiau į žmonių gyvenimus besiskverbiančios ekologiškumo, tvarumo bei aplinkosaugos tendencijos“, – sako R. Draskinis.

Rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių tinklo plėtra, anot R. Draskinio, taip pat yra vienas iš esminių faktorių aktyvesniam rūšiavimui. Atliekų vežėjų atstovo teigimu, norint, kad gyventojai rūšiuotų, svarbu sudaryti tam tinkamas sąlygas. Vien „Ekonovus“ per praėjusius metus visoje Lietuvoje gyventojams perdavė per 50000 naujų rūšiavimo konteinerių. Iš viso bendrovės tvarkomose teritorijose gyventojams yra išdalinta daugiau nei 90 proc. visų reikiamų rūšiavimo konteinerių.

Aktyviau rūšiuoja mažesnės savivaldybės

Tuo metu A. Reipas sako, kad nors teigiamų pokyčių rūšiavimo srityje yra išties nemažai, tačiau taip pat tikrai dar yra ir kur tobulėti. Jo teigimu, rūšiavimo situacija skirtinguose šalies regionuose labai skiriasi, o vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti, kad išrūšiuojamos atliekos būtų tinkamai perdirbamos.

„Be abejo, bendros rūšiavimo tendencijos yra tikrai teigiamos, o žmonės tampa vis atsakingesni. Geriausia atliekų rūšiavimo situacija šiuo metu yra mažesnėse savivaldybėse, kur yra daugiau individualių namų, turinčių atskirus rūšiavimo konteinerius. Tuo metu didmiesčiuose situacija dar tikrai nėra džiuginanti. Daugiausiai problemų yra susiję su daugiabučių gyventojų požiūriu ir galimybėmis rūšiuoti“, – sako A. Reipas.

Jo teigimu, daugiabučių administratoriai ir bendrijos dar ne visuomet pasirūpina, kad šalia namų būtų įrengtos rūšiavimo aikštelės, o neretai tokiam žingsniui netgi priešinamasi. Gyventojai nenori pro langus matyti konteinerių, pageidauja, kad jie būtų atokiau, tačiau tuomet ne visuomet pasivargina iki jų nunešti atliekas. Nebūtinai atsakingą požiūrį į rūšiavimą demonstruoja ir dalis įmonių, kurios dažnai naudojasi šalia daugiabučių įrengtais konteineriais, juos perkrauna neišrūšiuotomis atliekomis, nepasirūpina atskiru atliekų išvežimo ir tvarkymo organizavimu.

„Dar neretai vyrauja požiūris, kad gyventojus rūšiuoti turi kas nors priversti – valstybė, tam tikros institucijos. Tarsi rūšiavimas nebūtų pačių gyventojų interesas, o veikiau paslaugos kažkam darymas. Tačiau tai yra mūsų visų aplinkos išsaugojimo klausimas, kuris turi būti aktualus kiekvienam. Dėl to labai svarbu ugdyti gyventojų sąmoningumą ir suvokimą, kad rūšiavimas yra kiekvieno pareiga, natūrali gyvenimo dalis, toks pat savaime suprantamas dalykas kaip kad išsiplauti indus ar išsivalyti dantis. Turi keistis toks mąstymas, kad jei niekas nebaudžia, vadinasi, rūšiuoti ir nereikia“, – sako A. Reipas.

Tobulinti reikia visą sistemą

Pašnekovo teigimu, neabejotinai efektyvus gali būti ir rūšiavimo skatinimas per finansinius aspektus. Tai patvirtina vienkartinių pakuočių užstato sistemos sėkmė. Pasak A. Reipo, toks modelis galėtų būti praplėstas įtraukiant ne tik gėrimų, bet ir kitas pakuotes. Tą rekomenduoja ir Europos Komisija.

„Užstato sistema, visų pirma, personalizuoja atsakomybę ir suteikia paskatą kiekvienam individualiai pasirūpinti pakuočių grąžinimu. Tuo metu daugiabučio kieme pastatytas rūšiavimo konteineris nebūtinai motyvuoja gyventojus asmeniškai imtis veiksmų ir rūšiuoti – ypač tuomet, jei matoma, kad kiti kaimynai tuo nesirūpina ir atliekas meta, kur papuola. Be to, su rūšiavimo konteineriais esama ir tokios problemos, kad jie netolygiai apkraunami – vienur jie stovi pustuščiai, kitur vežėjai nespėja vežti atliekų“, – sako A. Reipas.

Svarbu rūšiuoti taisyklingai

Visgi teigiami pokyčiai, pasak R. Draskinio, prasideda nuo mažų žingsnelių, kurių gali imtis kiekvienas. Pavyzdžiui, pradžiai galima išmokti atliekas rūšiuoti teisingai ir tokiu būdu palengvinti jų perdirbimą.

Svarbu nepamiršti, jog atliekas svarbu mesti ne tik į tam skirtą konteinerį, bet ir jas tinkamai paruošti rūšiavimui, kad nebūtų sugadintas visas rūšiuojamų atliekų srautas. Todėl visos atliekos turi būti sausos ir švarios, jose užsilikę skysčių ar maisto likučiai pašalinti.

Šiuo atveju į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių servetėlių, o išmetamas kartonines dėžes reikėtų išlankstyti, kad užimtų mažiau vietos.

Atkreiptinas dėmesys, kad į stiklo atliekų konteinerius negalima mesti veidrodžių, porceliano ar krištolo atliekų, keramikos, o taip pat visų tipų elektros lempučių, automobilių stiklų, namų langų stiklų paketų ar televizorių ekranų. Pastarosios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje. Išmetamų stiklo pakuočių plauti nebūtina, taip pat nereikia nuo jų pašalinti etikečių. Visgi svarbu iš tokių pakuočių išpilti skysčius.

Tuo metu plastiko atliekų konteineriuose neturėtų atsidurti dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ar kiti higienos reikmenys, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, smulki ir stambi elektroninė įranga, medicininės atliekos ir švirkštai. Pažymėtina, kad į rūšiavimo konteinerius negalima mesti ir medicininių veido kaukių, respiratorių bei apsauginių skydelių ir pirštinių. Pagal Aplinkos ministerijos rekomendacijas, šios atliekos turėtų keliauti į mišrių buitinių atliekų konteinerius. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į plastikinių pakuočių ženklinimą – perdirbimui yra tinkamos PET, HDPE, LDPE, PP trumpiniais paženklintos pakuotės. Pageidautina, kad plastikinės pakuotės, kuriose liko riebalų, būtų praplautos.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


7 gegužės, 2021

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į privačius pensijų fondus ir gyvybės draudimo instrumentus vėl […]

6 gegužės, 2021

Šiaulių LEZ atidaroma vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Tai pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio […]

6 gegužės, 2021

Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijoms dėl neva pernelyg menko dėmesio, skiriamo regionams integruotame „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte, Vidaus reikalų ministerija pažymi, […]

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė
6 gegužės, 2021

Šiandien labiausiai visus jaudinanti problema yra pandemija ir jos suvaldymas, antroji – pandemijos padariniai ekonomikai ir žmonėms. Kitos problemos, kurios […]

5 gegužės, 2021

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o […]

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis
5 gegužės, 2021

Lietuvoje palaipsniui laisvėjant karantino sąlygoms, finansų specialistai optimistiškų nuotaikų įžvelgia ir šalies gyventojų finansiniuose sprendimuose. Pastebima, kad pandemijos pradžioje vyravusi […]

4 gegužės, 2021

Besitęsiant karantinui ir dėl jo įvestiems suvaržymams kai kuriems verslams, gyventojų nuotaikos dėl darbo vis dar išlieka niūrios, nors optimizmo […]

3 gegužės, 2021

Koronaviruso sukelta pandemija, būtinybė izoliuotis, draudimai keliauti tarp savivaldybių ypač skaudžiai kirto keleivių vežėjams autobusais. Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą […]

2 gegužės, 2021

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes […]

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis
29 balandžio, 2021

Daugelis gyventojų šiandien neišsiverčia be vairuotojo pažymėjimo, o dėl pandemijos išaugus kurjerių ir kitų su vairavimu susijusių profesijų poreikiui, teisę […]

26 balandžio, 2021

Vonios kambaryje praleidžiame pakankamai daug laiko, tačiau ne visada šiai erdvei skiriame deramą dėmesį. 2020-ieji ir 2021-ieji yra namų puoselėjimo […]

26 balandžio, 2021

Vienybės aikštė Kaune pelnė pasaulyje pripažintą, tarptautinį „iF Design“ apdovanojimą architektūros kategorijoje. Tai – istorinis laimėjimas, kadangi tokio įvertinimo užbaigtas […]

Jūros vėjo jėgainės / Envato nuotr.
26 balandžio, 2021

Estijos kapitalo bendrovė „Enefit“, veikianti ir Lietuvoje, pirmadienį, balandžio 26 d., su tarptautine danų energetikos kompanija „Ørsted“ pasirašė tarpusavio supratimo […]

26 balandžio, 2021

Nors kino teatrams nuo balandžio 19 d. ir vėl leista atverti duris žiūrovams, kino salėse, kurios pusmetį buvo tuščios, filmai […]

23 balandžio, 2021

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, inicijavo praktinės verslumo ugdymo programos […]

23 balandžio, 2021

Jau antrus metus iš eilės Kauno mokslo ir technologijų parkas kartu su kitų Europos šalių inovacijų lyderiais atveria unikalią galimybę […]

EP narys Bronis Ropė
23 balandžio, 2021

Kaip manote, ar tai, kad Lietuvos kaimas ir žemės ūkis gaus lygiai apvalų nulį iš ES atsigavimo fondo, yra valdančiųjų […]

Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė / KTU nuotr.
22 balandžio, 2021

Kai kurios dirbtinio intelekto (DI) technologijos egzistuoja jau daugiau nei 50 metų, tačiau milžiniško duomenų kiekio prieinamumas, nauji algoritmai pastaraisiais […]

22 balandžio, 2021

Lietuvoje atsiras dar vienas draustinis, apimantis Juodymų pelkę, kurį valstybė ateityje įtrauks į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. 245,5 ha ploto […]

22 balandžio, 2021

Nuo Prezidento Valdo Adamkaus asmens ir jo nuveiktų darbų neįmanoma išskirti aplinkosauginės karjeros Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros […]