30 balandžio, 2021

Augantis sąmoningumas ir gerėjanti infrastruktūra Lietuvoje didina rūšiavimo apimtis

Vaizdai, kuomet į mišrių buitinių atliekų konteinerius metamos stiklo, popieriaus ar plastiko pakuotės, tekstilės ir kitos nerūšiuotos atliekos, Lietuvoje tampa vis retesni. Daugėja gyventojų, atliekų rūšiavimą suvokiančių kaip asmeninę pareigą, o palankesnes sąlygas tam suteikia ir gerėjanti atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Atliekų vežėjai preliminariai skaičiuoja, kad per pastaruosius keletą metų kiekvieno lietuvio išrūšiuojamų atliekų kiekis išaugo daugiau nei dvigubai. Visgi Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) prezidentas Algirdas Reipas sako, kad situacija šalyje galėtų būti ir dar geresnė.

Rūšiavimo apimtys auga kartu su žmonių sąmoningumu

„Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, kai kuriose savivaldybėse rūšiavimo apimtys pastaruoju metu tiek išaugo, kad vežėjams tenka peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus ir dažniau ištuštinti rūšiavimo konteinerius. Tokia situacija susiklostė Alytaus mieste, kuris pastaruoju metu tampa vienu iš atliekų rūšiavimo lyderių.

„Teigiami pokyčiai pastebimi ir kitose savivaldybėse, kur stiklo, plastiko, popieriaus bei kitų atliekų rūšiavimo apimtys nuolat auga. Prie to iš dalies prisidėjo ir pandemija, dėl kurios išaugo internetinė prekyba, o kartu ir gyventojų sukaupiamų pakuočių kiekiai. Džiugu, kad gyventojai jas stengiasi mesti ne bet kur, o į tam skirtus skirtingų atliekų konteinerius. Be abejo, prie rūšiavimo apimčių didėjimo prisideda ir vis labiau į žmonių gyvenimus besiskverbiančios ekologiškumo, tvarumo bei aplinkosaugos tendencijos“, – sako R. Draskinis.

Rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių tinklo plėtra, anot R. Draskinio, taip pat yra vienas iš esminių faktorių aktyvesniam rūšiavimui. Atliekų vežėjų atstovo teigimu, norint, kad gyventojai rūšiuotų, svarbu sudaryti tam tinkamas sąlygas. Vien „Ekonovus“ per praėjusius metus visoje Lietuvoje gyventojams perdavė per 50000 naujų rūšiavimo konteinerių. Iš viso bendrovės tvarkomose teritorijose gyventojams yra išdalinta daugiau nei 90 proc. visų reikiamų rūšiavimo konteinerių.

Aktyviau rūšiuoja mažesnės savivaldybės

Tuo metu A. Reipas sako, kad nors teigiamų pokyčių rūšiavimo srityje yra išties nemažai, tačiau taip pat tikrai dar yra ir kur tobulėti. Jo teigimu, rūšiavimo situacija skirtinguose šalies regionuose labai skiriasi, o vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti, kad išrūšiuojamos atliekos būtų tinkamai perdirbamos.

„Be abejo, bendros rūšiavimo tendencijos yra tikrai teigiamos, o žmonės tampa vis atsakingesni. Geriausia atliekų rūšiavimo situacija šiuo metu yra mažesnėse savivaldybėse, kur yra daugiau individualių namų, turinčių atskirus rūšiavimo konteinerius. Tuo metu didmiesčiuose situacija dar tikrai nėra džiuginanti. Daugiausiai problemų yra susiję su daugiabučių gyventojų požiūriu ir galimybėmis rūšiuoti“, – sako A. Reipas.

Jo teigimu, daugiabučių administratoriai ir bendrijos dar ne visuomet pasirūpina, kad šalia namų būtų įrengtos rūšiavimo aikštelės, o neretai tokiam žingsniui netgi priešinamasi. Gyventojai nenori pro langus matyti konteinerių, pageidauja, kad jie būtų atokiau, tačiau tuomet ne visuomet pasivargina iki jų nunešti atliekas. Nebūtinai atsakingą požiūrį į rūšiavimą demonstruoja ir dalis įmonių, kurios dažnai naudojasi šalia daugiabučių įrengtais konteineriais, juos perkrauna neišrūšiuotomis atliekomis, nepasirūpina atskiru atliekų išvežimo ir tvarkymo organizavimu.

„Dar neretai vyrauja požiūris, kad gyventojus rūšiuoti turi kas nors priversti – valstybė, tam tikros institucijos. Tarsi rūšiavimas nebūtų pačių gyventojų interesas, o veikiau paslaugos kažkam darymas. Tačiau tai yra mūsų visų aplinkos išsaugojimo klausimas, kuris turi būti aktualus kiekvienam. Dėl to labai svarbu ugdyti gyventojų sąmoningumą ir suvokimą, kad rūšiavimas yra kiekvieno pareiga, natūrali gyvenimo dalis, toks pat savaime suprantamas dalykas kaip kad išsiplauti indus ar išsivalyti dantis. Turi keistis toks mąstymas, kad jei niekas nebaudžia, vadinasi, rūšiuoti ir nereikia“, – sako A. Reipas.

Tobulinti reikia visą sistemą

Pašnekovo teigimu, neabejotinai efektyvus gali būti ir rūšiavimo skatinimas per finansinius aspektus. Tai patvirtina vienkartinių pakuočių užstato sistemos sėkmė. Pasak A. Reipo, toks modelis galėtų būti praplėstas įtraukiant ne tik gėrimų, bet ir kitas pakuotes. Tą rekomenduoja ir Europos Komisija.

„Užstato sistema, visų pirma, personalizuoja atsakomybę ir suteikia paskatą kiekvienam individualiai pasirūpinti pakuočių grąžinimu. Tuo metu daugiabučio kieme pastatytas rūšiavimo konteineris nebūtinai motyvuoja gyventojus asmeniškai imtis veiksmų ir rūšiuoti – ypač tuomet, jei matoma, kad kiti kaimynai tuo nesirūpina ir atliekas meta, kur papuola. Be to, su rūšiavimo konteineriais esama ir tokios problemos, kad jie netolygiai apkraunami – vienur jie stovi pustuščiai, kitur vežėjai nespėja vežti atliekų“, – sako A. Reipas.

Svarbu rūšiuoti taisyklingai

Visgi teigiami pokyčiai, pasak R. Draskinio, prasideda nuo mažų žingsnelių, kurių gali imtis kiekvienas. Pavyzdžiui, pradžiai galima išmokti atliekas rūšiuoti teisingai ir tokiu būdu palengvinti jų perdirbimą.

Svarbu nepamiršti, jog atliekas svarbu mesti ne tik į tam skirtą konteinerį, bet ir jas tinkamai paruošti rūšiavimui, kad nebūtų sugadintas visas rūšiuojamų atliekų srautas. Todėl visos atliekos turi būti sausos ir švarios, jose užsilikę skysčių ar maisto likučiai pašalinti.

Šiuo atveju į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių servetėlių, o išmetamas kartonines dėžes reikėtų išlankstyti, kad užimtų mažiau vietos.

Atkreiptinas dėmesys, kad į stiklo atliekų konteinerius negalima mesti veidrodžių, porceliano ar krištolo atliekų, keramikos, o taip pat visų tipų elektros lempučių, automobilių stiklų, namų langų stiklų paketų ar televizorių ekranų. Pastarosios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje. Išmetamų stiklo pakuočių plauti nebūtina, taip pat nereikia nuo jų pašalinti etikečių. Visgi svarbu iš tokių pakuočių išpilti skysčius.

Tuo metu plastiko atliekų konteineriuose neturėtų atsidurti dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ar kiti higienos reikmenys, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, smulki ir stambi elektroninė įranga, medicininės atliekos ir švirkštai. Pažymėtina, kad į rūšiavimo konteinerius negalima mesti ir medicininių veido kaukių, respiratorių bei apsauginių skydelių ir pirštinių. Pagal Aplinkos ministerijos rekomendacijas, šios atliekos turėtų keliauti į mišrių buitinių atliekų konteinerius. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į plastikinių pakuočių ženklinimą – perdirbimui yra tinkamos PET, HDPE, LDPE, PP trumpiniais paženklintos pakuotės. Pageidautina, kad plastikinės pakuotės, kuriose liko riebalų, būtų praplautos.


24 liepos, 2021

Statybos vadovams pirmosios rankos yra statybiniai konteineriai. Tokius statybinius konteinerius nuomojasi dėl savo darbuotoju, kad darbuotojai dirbtu daug našiau. Tikriausiai […]

24 liepos, 2021

Ne paslaptis, jog pjovimo staklės – tai labai naudingas prietaisas, padedantis atlikti įvairiausius darbus statybų, remonto ar dailidystės srityje. Priklausomai […]

Prezidentas dalyvauja SBA gamyklos pristatymo renginyje / Prezidentūros nuotr.
23 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo naujos SBA įmonių grupės baldų gamyklos Klaipėdos rajone pristatyme. Modernus gamybos kompleksas kuriamas […]

23 liepos, 2021

Nuo liepos 26-osios visi keleivinio transporto įmonių darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su keleiviais, kas savaitę privalo atlikti koronaviruso testus. […]

23 liepos, 2021

Kas moka už atliekų išvežimą ? Mes naudojame maisto produktus, kurie yra įpakuoti į įvairias pakuotes, o jas panaudojus turime […]

23 liepos, 2021

Ar žmonės yra patenkinti dantų protezais ? Nuo senų laikų dantų protezai buvo ir yra geriausias ir pigiausias išradimas, kuris […]

23 liepos, 2021

Šiandien, dalyvaujant Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, naujai pastatytam Smiltynės perkėlos keltui oficialiai suteiktas vardas „Klaipėda“. […]

Robotas parduotuvėje
22 liepos, 2021

Lietuviai į svajonių parduotuvę žvelgia futuristiškai: daugiau jokių kasų, piniginių ir bereikalingo kontakto su aptarnaujančiais darbuotojais, nebent aplink zujančiais robotais. […]

22 liepos, 2021

Lietuva bei kitos Europos šalys šiomis dienomis orientuojasi į ekologiją ir mažesnį vartojiškumą. Elektros energija yra svarbi kiekvienam iš mūsų, […]

22 liepos, 2021

Ar vis dar turite savo dantis? Jei taip tada jums labai pasisekė, nes neretas žmogus garbingame amžiuje savo dantų neturi […]

22 liepos, 2021

Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus […]

22 liepos, 2021

Antradienį ryte aktyvūs piliečiai užfiksavo Kuršių mariose rudą dėmę ir iškart informavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus. Pradėję patikrinimą inspektoriai […]

22 liepos, 2021

Neretai prekę išsirinkti yra labai sudėtinga. Kartais tai dėl to, nes pirkėjai turi daug reikalavimų prekei, pasitaiko, jog tai dėl […]

21 liepos, 2021

Krautuvai brangūs, tačiau naudingi. Todėl, nepaisant nepigios kainos, jie gana paklausūs. Pirkti krautuvą naudinga, tačiau svarbu žinoti, kur įsigyti. Pirkti […]

21 liepos, 2021

Anglų kalboje yra labai gražus žodis search engine optimization – Lietuviškai jis skamba, taip paieškos optimizavimas. Tikriausiai kyla klausimas, kas […]

20 liepos, 2021

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautęs lietus ir audros pridarė dar daugiau žalos nei ankstesnės liūtys. Jei prieš gerą savaitę skandinęs lietus […]

20 liepos, 2021

Vieno didžiausių sunkiojo transporto remonto tinklų Lietuvoje „Autokurtas“ pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį augo 37 proc. ir priartėjo prie […]

Pirmakursiams Šiaulių aukštosiose – tūkstančiai eurų ir garantuotos darbo vietos
18 liepos, 2021

Jaunuoliai, besirenkantys, kuria kryptimi pasukti karjeros keliu, turėtų suklusti. Ypač svarstantieji rinktis matematikos, IT ar inžinerijos studijas. Nuo rugsėjo šių […]

Martynas Giga
15 liepos, 2021

Lietuvoje elektros energijos kaina birželį siekė 77,74 Eur/MWh – palyginti su gegužės mėn., ji buvo 54 proc. didesnė ir buvo […]

L. Siliūnaitės nuotr.
15 liepos, 2021

Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. […]