8 rugpjūčio, 2023
Lidija Bimbirienė | Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Baldų gamybos įmonės „Venta“ istorinė raida

Baldų gamybos įmonė UAB „Venta LT“ šiemet mini 15 metų veiklos sukaktį. Sėkmingai veiklą vystanti įmonė yra naujai įkurta ir turi nedaug sąsajų su senąja „Venta“, tačiau šias dvi baldų gamybos įmones sieja panašus pavadinimas ir įdomi įkūrimo istorija. Šiai sukakčiai paminėti, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė įmonės „Venta“ istorinę raidos apžvalgą.

Šiaulių miestas buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių miestų Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau karui pasibaigus ir vokiečiams palikus Šiaulių kraštą, prasidėjo pramonės atgijimas. Pirmiausiai pradėjo veikti statybos medžiagas gaminančios dirbtuvės: plytinės, kalkinės, keletas lentpjūvių ir medžio apdirbimo fabrikas „Venta“.

„Ventos“ pirmtaku laikoma 1931 m. veiklą pradėjusi Mosiejaus Raiko ir Joselio Rodo baldų gamybos dirbtuvė Šiauliuose, gaminusi minkštuosius baldus, kėdes, spintas. Sparčiai vystantis gamybai, nedidelė dirbtuvė išaugo į kėdžių ir minkštų baldų fabriką „Rudė“. 1940 m. vasarą privati M. Raiko ir J. Rodo įmonė buvo nacionalizuota, tų pačių metų gruodį pavadinta Valstybine Šiaulių baldų dirbtuve Nr. 1., kiek vėliau – Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“. Fabriko gamybos planuose nurodoma, kad tuo metu „Rudės“ fabrikas gamino: rašomuosius stalus, kėdes, lovas, vaikiškus stalus, mokyklines lentas, suolus, sniego kastuvus, įvairias statybos detales ir medinę tarą. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ negalėjo pasigirti tokia baldų kokybe, kokia buvo garsi M. Raiko ir J. Rodo baldų dirbtuvė. Fabrikas veikė nuostolingai, gamino daug broko, trūko gamybai skirtų įrengimų priežiūros bei kvalifikuotų darbuotojų.

Siekdama efektyvinti baldų gamybą ir gerinti jų kokybę, sovietų valdžia jungė smulkesnes gamybos įmones į kombinatus. Sujungus keturias privačias dirbtuves, veikusias Taikos ir Rudės gatvėse, 1940 m. įkurtas Šiaulių baldų kombinatas. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ tuo metu dar nebuvo prijungtas. Kombinate buvo gaminami įvairūs baldai, pakavimo drožlės, medinė tara, lenktos kėdės. Šiaulių baldų kombinato pagamintos kėdės buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vėliau kombinatas buvo specializuotas kėdžių gamybai.

1944 m. veiklą pradėjo Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas, jo sudėtį sudarė tarpukaryje veikusios, tačiau sovietinės valdžios nusavintos įmonės: J. Navicko lentpjūvė, įmonė „Guoba“, lentpjūvė – malūnas „Skirpstas“ ir Lazdinio lentpjūvė – malūnas. Kombinatas buvo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės liaudies komisariatui. 1946 m. TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakymu panaikinus Lietuvoje komisariatus ir įsteigus atitinkamų šakų ministerijas, kombinatas tapo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės ministerijai. Laikui bėgant keitėsi ministerijos ir kombinato pavaldumas, taip pat keitėsi kombinato sudėtis. Nuo 1947 m. baldų pramonės plėtra Šiauliuose ir Mažeikiuose pradėjo rūpintis Respublikinis baldų pramonės trestas „Lietbaldai“, pavaldus Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijai. 1949 m. vasario 10 d. Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijos įsakymu Nr. 67 Šiaulių baldų fabrikas „Rudė“ buvo likviduotas ir įjungtas į Šiaulių medžio apdirbimo kombinato sudėtį.

Kombinatas plėtė savo veiklą, buvo statomi nauji cechai, diegiamos naujos technologijos, įrengimai, palengvinantys darbo procesus. Pasiūlymus dėl gamybos paspartinimo ir naujų techninių sprendimų įvedimo turėjo galimybę teikti įmonės darbuotojai. Darbuotojų motyvacija buvo keliama siūlant pinigines premijas už racionaliausius pasiūlymus. Šiaulių medžio apdirbimo Kombinate kaip ir visoje Lietuvoje vyravo socialistinio lenktyniavimo nuotaikos,  darbuotojai lenktyniavo tarpusavyje, o baldų gamybos įmonės su kitų miestų įmonėmis. Siekiant gerinti darbo bei gaminių kokybę, organizuotos kvalifikacijos kėlimo komandiruotės kitose giminingose įmonėse bei įvairūs skatinamieji konkursai. Visų šių pastangų rezultatas –Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas atsidūrė pirmaujančiųjų įmonių sąraše.

Nepaisant gerų kombinato gamybinių pasiekimų, 1956 m. Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas buvo reorganizuotas ir pavadintas Šiaulių baldų kombinatu. Darbo specifika kombinate išliko panaši, vis ieškota naujų technologinių sprendimų, remontuoti cechai, susirūpinta darbo sauga. Dėl didėjančių nelaimingų atsitikimų darbe, nuolat buvo koreguojamos darbo taisyklės. Skiriamas didesnis dėmesys darbuotojų apmokymas dirbti su nauja technika. 1960 m. mechanizuotas lenktų kėdžių džiovyklų pakrovimas – iškrovimas vagonėlių pagalba, perduota eksploatacijai mechaninė pjuvenų džiovykla, įrengtas juostinis transporteris, mechanizuotas korpusinių baldų, lenktų kėdžių transportavimas į pardavimui paruoštos produkcijos sandėlį, įsisavinta vaikiškų žaislų gamyba.

Šiaulių baldų kombinato produkcijos gamyba buvo pakankamai produktyvi, tačiau pokyčių neišvengta, 1974 m. prie Šiaulių baldų kombinato prijungus Mažeikių baldų fabriką, įkurtas baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1975 m. Taikos g. 69 iškilo naujas gamybinio susivienijimo kompleksas, kurį sudarė: gamybinis korpusas, trijų aukštų administracinis korpusas, pagalbinės patalpos. Nuo 1980 m. pradėtas naudoti naujas susivienijimo prekės ženklas, jame pavaizduota kėdė su stilizuota karūna ir pirmąja įmonės pavadinimo raide kėdės atramoje. 1987 m. aptarnaujamojo korpuso nišoje buvo įkurta parduotuvė „Šilas“. Joje buvo galima įsigyti įvairių buityje praverčiančių medžiagų, medienos, laminuotų plokščių, kėdžių detalių.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miško pramonės ministerija likviduojama, o šios pramonės šaka įjungta į Lietuvos Respublikos pramonės ministeriją, jai buvo pavaldus baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1991 m. Lietuvos Respublikos pramonės ministerija reorganizuota į Lietuvos Respublikos ekonomikos ministeriją, o susivienijimas perregistruotas į Šiaulių valstybinę baldų įmonę „Venta“. 1992 m. gegužės 26 d. įmonė perregistruota į akcinę bendrovę „Venta“.

Pradėjusi veiklą akcinė bendrovė „Venta“ susidūrė su sparčiai kintančiomis ekonominėmis sąlygomis, pakitusiu vartotojų poreikiu ir atsiskaitymų vėlavimais. Įmonės produkcijos pagrindinę dalį ir toliau sudarė kėdės, jų konstrukcija bei dizaino sprendimai keitėsi, tačiau tai neišgelbėjo  bendrovės nuo bankroto. 2008 m. akcinei bendrovei „Venta“ buvo paskelbtas bankrotas.

Daugelis manė, kad su lig šiuo akcinės bendrovės „Venta“ bankroto paskelbimu, baigsis ir Lietuviško ženklo kėdučių era, tačiau taip nenutiko. Keletas tuo metu įmonėje dirbusių darbuotojų, gavę informacijos apie įmonei paskelbtą bankrotą, nusprendė savo ilgametę patirtį ir žinias panaudoti kėdžių gamyboje. Nepabūgę laukiančių iššūkių, tais pačiais metais įkūrė  visiškai naują įmonę – „Venta LT“, kuri sėkmingai veikia iki šiol.

Įmonė „Venta“ nuo pat įsikūrimo pradžios iki šių dienų keitėsi ir vystėsi taip pat, kaip ir jos gaminama produkcija. Neišvengta krizinių laikotarpių, bet būta ir pakilimų, džiuginančių atradimų. Keičiantis valdžiai bei įmonių struktūrai, keitėsi ir darbuotojų požiūris į darbą. Padidėjusi darbuotojų motyvacija dirbti, noras pagerinti sau ir kitiems darbo sąlygas, siekis išsaugoti tradicijas, atvedė „Ventą“ iki sėkmingai veikiančios įmonės šiandien. Nors ir pakito senosios „Ventos“ pavadinimas, bet dalis buvusios „Ventos“ išliko – tai senojoje „Ventoje“ dirbusių darbuotojų neišdylantys prisiminimai.

Nuotraukos saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, dokumentai – Šiaulių regioniniame valstybės archyve.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


26 rugsėjo, 2023

Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, […]

26 rugsėjo, 2023

Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu […]

Gabrielius Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
26 rugsėjo, 2023

Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prastai vertina kai kurių Seimo narių, įskaitant ir dalies partiečių, sprendimą nenurodyti turėtos priklausomybės Komunistų partijai. […]

25 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 24d. Prienų rajono Pakuonio miestelyje vyko Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė.,,Krito ąžuolai“. Čia buvo prisimintas ir pagerbtas […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

22 rugsėjo, 2023

Šiandien Panevėžyje minima Lietuvos žydų genocido diena, siekiant prisiminti masinį Lietuvos žydų naikinimą. Panevėžio miesto žydų bendruomenė surengė minėjimą buvusiose […]

22 rugsėjo, 2023

Klaipėdoje iškilmingos ceremonijos metu perlaidotos urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono […]

DHI Warschau – NIH Warszawa nuotr.,
21 rugsėjo, 2023

Šių metų rugsėjo 12-14 dienomis Varšuvoje vyko tarptautinė konferencija „Jewish or Common Heritage? (Dis-)appropriation of Synagogue Architecture in East-Central Europe […]

bibliotekos archyvo nuotr.
21 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10) vyko kūrybinis susitikimas su rašytoju Oleksandru […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

21 rugsėjo, 2023

Skaičiuojama, kad per trejus metus Šiaulių ir aplinkiniuose regionuose trūks daugiau nei 4 tūkst. IT ir inžinerijos srities specialistų. Šios tendencijos […]

Seimo narys Emanuelis Zingeris. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines, Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria Vokietiją raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų […]

20 rugsėjo, 2023

Istorija nėra tik datos ir faktai. Tai tikri žmonės, jų gyvenimai ir drąsa keisti įvykių tėkmę. Šią savaitę Lietuvoje istorija atgyja […]

20 rugsėjo, 2023

Vilniaus miesto taryba pritarė atminimo lentų, kuriose dar likę tekstai rusų kalba ar paminėta, pavyzdžiui, LTSR, nuėmimui. 13 lentų bus […]

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
18 rugsėjo, 2023

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
16 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 15 d. Prisikėlimo aikštėje šurmuliavo žmonės – čia nuvilnijo etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“. Nuo 2015 […]

Laimono Simaičio nuotr.
15 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 12 d. pasibaigė jau penktasis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau ŠAVB) renginių ciklo „Kultūra ant slenksčio: kultūrinė […]

14 rugsėjo, 2023

Marijampolėje atidarytos dvi parodos, skirtos Politinių kalinių ir tremtinių metams ir trėmimo pabaigos 70 metų sukakčiai paminėti. Rugsėjo 12 d. […]

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.
14 rugsėjo, 2023

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio […]