Baldų gamybos įmonės „Venta“ istorinė raida
Baldų gamybos įmonė UAB „Venta LT“ šiemet mini 15 metų veiklos sukaktį. Sėkmingai veiklą vystanti įmonė yra naujai įkurta ir turi nedaug sąsajų su senąja „Venta“, tačiau šias dvi baldų gamybos įmones sieja panašus pavadinimas ir įdomi įkūrimo istorija. Šiai sukakčiai paminėti, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė įmonės „Venta“ istorinę raidos apžvalgą.
Šiaulių miestas buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių miestų Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau karui pasibaigus ir vokiečiams palikus Šiaulių kraštą, prasidėjo pramonės atgijimas. Pirmiausiai pradėjo veikti statybos medžiagas gaminančios dirbtuvės: plytinės, kalkinės, keletas lentpjūvių ir medžio apdirbimo fabrikas „Venta“.
„Ventos“ pirmtaku laikoma 1931 m. veiklą pradėjusi Mosiejaus Raiko ir Joselio Rodo baldų gamybos dirbtuvė Šiauliuose, gaminusi minkštuosius baldus, kėdes, spintas. Sparčiai vystantis gamybai, nedidelė dirbtuvė išaugo į kėdžių ir minkštų baldų fabriką „Rudė“. 1940 m. vasarą privati M. Raiko ir J. Rodo įmonė buvo nacionalizuota, tų pačių metų gruodį pavadinta Valstybine Šiaulių baldų dirbtuve Nr. 1., kiek vėliau – Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“. Fabriko gamybos planuose nurodoma, kad tuo metu „Rudės“ fabrikas gamino: rašomuosius stalus, kėdes, lovas, vaikiškus stalus, mokyklines lentas, suolus, sniego kastuvus, įvairias statybos detales ir medinę tarą. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ negalėjo pasigirti tokia baldų kokybe, kokia buvo garsi M. Raiko ir J. Rodo baldų dirbtuvė. Fabrikas veikė nuostolingai, gamino daug broko, trūko gamybai skirtų įrengimų priežiūros bei kvalifikuotų darbuotojų.
Siekdama efektyvinti baldų gamybą ir gerinti jų kokybę, sovietų valdžia jungė smulkesnes gamybos įmones į kombinatus. Sujungus keturias privačias dirbtuves, veikusias Taikos ir Rudės gatvėse, 1940 m. įkurtas Šiaulių baldų kombinatas. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ tuo metu dar nebuvo prijungtas. Kombinate buvo gaminami įvairūs baldai, pakavimo drožlės, medinė tara, lenktos kėdės. Šiaulių baldų kombinato pagamintos kėdės buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vėliau kombinatas buvo specializuotas kėdžių gamybai.
1944 m. veiklą pradėjo Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas, jo sudėtį sudarė tarpukaryje veikusios, tačiau sovietinės valdžios nusavintos įmonės: J. Navicko lentpjūvė, įmonė „Guoba“, lentpjūvė – malūnas „Skirpstas“ ir Lazdinio lentpjūvė – malūnas. Kombinatas buvo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės liaudies komisariatui. 1946 m. TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakymu panaikinus Lietuvoje komisariatus ir įsteigus atitinkamų šakų ministerijas, kombinatas tapo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės ministerijai. Laikui bėgant keitėsi ministerijos ir kombinato pavaldumas, taip pat keitėsi kombinato sudėtis. Nuo 1947 m. baldų pramonės plėtra Šiauliuose ir Mažeikiuose pradėjo rūpintis Respublikinis baldų pramonės trestas „Lietbaldai“, pavaldus Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijai. 1949 m. vasario 10 d. Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijos įsakymu Nr. 67 Šiaulių baldų fabrikas „Rudė“ buvo likviduotas ir įjungtas į Šiaulių medžio apdirbimo kombinato sudėtį.
Kombinatas plėtė savo veiklą, buvo statomi nauji cechai, diegiamos naujos technologijos, įrengimai, palengvinantys darbo procesus. Pasiūlymus dėl gamybos paspartinimo ir naujų techninių sprendimų įvedimo turėjo galimybę teikti įmonės darbuotojai. Darbuotojų motyvacija buvo keliama siūlant pinigines premijas už racionaliausius pasiūlymus. Šiaulių medžio apdirbimo Kombinate kaip ir visoje Lietuvoje vyravo socialistinio lenktyniavimo nuotaikos, darbuotojai lenktyniavo tarpusavyje, o baldų gamybos įmonės su kitų miestų įmonėmis. Siekiant gerinti darbo bei gaminių kokybę, organizuotos kvalifikacijos kėlimo komandiruotės kitose giminingose įmonėse bei įvairūs skatinamieji konkursai. Visų šių pastangų rezultatas –Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas atsidūrė pirmaujančiųjų įmonių sąraše.
Nepaisant gerų kombinato gamybinių pasiekimų, 1956 m. Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas buvo reorganizuotas ir pavadintas Šiaulių baldų kombinatu. Darbo specifika kombinate išliko panaši, vis ieškota naujų technologinių sprendimų, remontuoti cechai, susirūpinta darbo sauga. Dėl didėjančių nelaimingų atsitikimų darbe, nuolat buvo koreguojamos darbo taisyklės. Skiriamas didesnis dėmesys darbuotojų apmokymas dirbti su nauja technika. 1960 m. mechanizuotas lenktų kėdžių džiovyklų pakrovimas – iškrovimas vagonėlių pagalba, perduota eksploatacijai mechaninė pjuvenų džiovykla, įrengtas juostinis transporteris, mechanizuotas korpusinių baldų, lenktų kėdžių transportavimas į pardavimui paruoštos produkcijos sandėlį, įsisavinta vaikiškų žaislų gamyba.
Šiaulių baldų kombinato produkcijos gamyba buvo pakankamai produktyvi, tačiau pokyčių neišvengta, 1974 m. prie Šiaulių baldų kombinato prijungus Mažeikių baldų fabriką, įkurtas baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1975 m. Taikos g. 69 iškilo naujas gamybinio susivienijimo kompleksas, kurį sudarė: gamybinis korpusas, trijų aukštų administracinis korpusas, pagalbinės patalpos. Nuo 1980 m. pradėtas naudoti naujas susivienijimo prekės ženklas, jame pavaizduota kėdė su stilizuota karūna ir pirmąja įmonės pavadinimo raide kėdės atramoje. 1987 m. aptarnaujamojo korpuso nišoje buvo įkurta parduotuvė „Šilas“. Joje buvo galima įsigyti įvairių buityje praverčiančių medžiagų, medienos, laminuotų plokščių, kėdžių detalių.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miško pramonės ministerija likviduojama, o šios pramonės šaka įjungta į Lietuvos Respublikos pramonės ministeriją, jai buvo pavaldus baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1991 m. Lietuvos Respublikos pramonės ministerija reorganizuota į Lietuvos Respublikos ekonomikos ministeriją, o susivienijimas perregistruotas į Šiaulių valstybinę baldų įmonę „Venta“. 1992 m. gegužės 26 d. įmonė perregistruota į akcinę bendrovę „Venta“.
Pradėjusi veiklą akcinė bendrovė „Venta“ susidūrė su sparčiai kintančiomis ekonominėmis sąlygomis, pakitusiu vartotojų poreikiu ir atsiskaitymų vėlavimais. Įmonės produkcijos pagrindinę dalį ir toliau sudarė kėdės, jų konstrukcija bei dizaino sprendimai keitėsi, tačiau tai neišgelbėjo bendrovės nuo bankroto. 2008 m. akcinei bendrovei „Venta“ buvo paskelbtas bankrotas.
Daugelis manė, kad su lig šiuo akcinės bendrovės „Venta“ bankroto paskelbimu, baigsis ir Lietuviško ženklo kėdučių era, tačiau taip nenutiko. Keletas tuo metu įmonėje dirbusių darbuotojų, gavę informacijos apie įmonei paskelbtą bankrotą, nusprendė savo ilgametę patirtį ir žinias panaudoti kėdžių gamyboje. Nepabūgę laukiančių iššūkių, tais pačiais metais įkūrė visiškai naują įmonę – „Venta LT“, kuri sėkmingai veikia iki šiol.
Įmonė „Venta“ nuo pat įsikūrimo pradžios iki šių dienų keitėsi ir vystėsi taip pat, kaip ir jos gaminama produkcija. Neišvengta krizinių laikotarpių, bet būta ir pakilimų, džiuginančių atradimų. Keičiantis valdžiai bei įmonių struktūrai, keitėsi ir darbuotojų požiūris į darbą. Padidėjusi darbuotojų motyvacija dirbti, noras pagerinti sau ir kitiems darbo sąlygas, siekis išsaugoti tradicijas, atvedė „Ventą“ iki sėkmingai veikiančios įmonės šiandien. Nors ir pakito senosios „Ventos“ pavadinimas, bet dalis buvusios „Ventos“ išliko – tai senojoje „Ventoje“ dirbusių darbuotojų neišdylantys prisiminimai.
Nuotraukos saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, dokumentai – Šiaulių regioniniame valstybės archyve.
