8 rugpjūčio, 2023
Lidija Bimbirienė | Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Baldų gamybos įmonės „Venta“ istorinė raida

Baldų gamybos įmonė UAB „Venta LT“ šiemet mini 15 metų veiklos sukaktį. Sėkmingai veiklą vystanti įmonė yra naujai įkurta ir turi nedaug sąsajų su senąja „Venta“, tačiau šias dvi baldų gamybos įmones sieja panašus pavadinimas ir įdomi įkūrimo istorija. Šiai sukakčiai paminėti, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė įmonės „Venta“ istorinę raidos apžvalgą.

Šiaulių miestas buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių miestų Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau karui pasibaigus ir vokiečiams palikus Šiaulių kraštą, prasidėjo pramonės atgijimas. Pirmiausiai pradėjo veikti statybos medžiagas gaminančios dirbtuvės: plytinės, kalkinės, keletas lentpjūvių ir medžio apdirbimo fabrikas „Venta“.

„Ventos“ pirmtaku laikoma 1931 m. veiklą pradėjusi Mosiejaus Raiko ir Joselio Rodo baldų gamybos dirbtuvė Šiauliuose, gaminusi minkštuosius baldus, kėdes, spintas. Sparčiai vystantis gamybai, nedidelė dirbtuvė išaugo į kėdžių ir minkštų baldų fabriką „Rudė“. 1940 m. vasarą privati M. Raiko ir J. Rodo įmonė buvo nacionalizuota, tų pačių metų gruodį pavadinta Valstybine Šiaulių baldų dirbtuve Nr. 1., kiek vėliau – Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“. Fabriko gamybos planuose nurodoma, kad tuo metu „Rudės“ fabrikas gamino: rašomuosius stalus, kėdes, lovas, vaikiškus stalus, mokyklines lentas, suolus, sniego kastuvus, įvairias statybos detales ir medinę tarą. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ negalėjo pasigirti tokia baldų kokybe, kokia buvo garsi M. Raiko ir J. Rodo baldų dirbtuvė. Fabrikas veikė nuostolingai, gamino daug broko, trūko gamybai skirtų įrengimų priežiūros bei kvalifikuotų darbuotojų.

Siekdama efektyvinti baldų gamybą ir gerinti jų kokybę, sovietų valdžia jungė smulkesnes gamybos įmones į kombinatus. Sujungus keturias privačias dirbtuves, veikusias Taikos ir Rudės gatvėse, 1940 m. įkurtas Šiaulių baldų kombinatas. Valstybinis baldų fabrikas „Rudė“ tuo metu dar nebuvo prijungtas. Kombinate buvo gaminami įvairūs baldai, pakavimo drožlės, medinė tara, lenktos kėdės. Šiaulių baldų kombinato pagamintos kėdės buvo eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vėliau kombinatas buvo specializuotas kėdžių gamybai.

1944 m. veiklą pradėjo Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas, jo sudėtį sudarė tarpukaryje veikusios, tačiau sovietinės valdžios nusavintos įmonės: J. Navicko lentpjūvė, įmonė „Guoba“, lentpjūvė – malūnas „Skirpstas“ ir Lazdinio lentpjūvė – malūnas. Kombinatas buvo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės liaudies komisariatui. 1946 m. TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakymu panaikinus Lietuvoje komisariatus ir įsteigus atitinkamų šakų ministerijas, kombinatas tapo pavaldus Lietuvos TSR Miškų pramonės ministerijai. Laikui bėgant keitėsi ministerijos ir kombinato pavaldumas, taip pat keitėsi kombinato sudėtis. Nuo 1947 m. baldų pramonės plėtra Šiauliuose ir Mažeikiuose pradėjo rūpintis Respublikinis baldų pramonės trestas „Lietbaldai“, pavaldus Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijai. 1949 m. vasario 10 d. Lietuvos Miškų ir popieriaus pramonės ministerijos įsakymu Nr. 67 Šiaulių baldų fabrikas „Rudė“ buvo likviduotas ir įjungtas į Šiaulių medžio apdirbimo kombinato sudėtį.

Kombinatas plėtė savo veiklą, buvo statomi nauji cechai, diegiamos naujos technologijos, įrengimai, palengvinantys darbo procesus. Pasiūlymus dėl gamybos paspartinimo ir naujų techninių sprendimų įvedimo turėjo galimybę teikti įmonės darbuotojai. Darbuotojų motyvacija buvo keliama siūlant pinigines premijas už racionaliausius pasiūlymus. Šiaulių medžio apdirbimo Kombinate kaip ir visoje Lietuvoje vyravo socialistinio lenktyniavimo nuotaikos,  darbuotojai lenktyniavo tarpusavyje, o baldų gamybos įmonės su kitų miestų įmonėmis. Siekiant gerinti darbo bei gaminių kokybę, organizuotos kvalifikacijos kėlimo komandiruotės kitose giminingose įmonėse bei įvairūs skatinamieji konkursai. Visų šių pastangų rezultatas –Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas atsidūrė pirmaujančiųjų įmonių sąraše.

Nepaisant gerų kombinato gamybinių pasiekimų, 1956 m. Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas buvo reorganizuotas ir pavadintas Šiaulių baldų kombinatu. Darbo specifika kombinate išliko panaši, vis ieškota naujų technologinių sprendimų, remontuoti cechai, susirūpinta darbo sauga. Dėl didėjančių nelaimingų atsitikimų darbe, nuolat buvo koreguojamos darbo taisyklės. Skiriamas didesnis dėmesys darbuotojų apmokymas dirbti su nauja technika. 1960 m. mechanizuotas lenktų kėdžių džiovyklų pakrovimas – iškrovimas vagonėlių pagalba, perduota eksploatacijai mechaninė pjuvenų džiovykla, įrengtas juostinis transporteris, mechanizuotas korpusinių baldų, lenktų kėdžių transportavimas į pardavimui paruoštos produkcijos sandėlį, įsisavinta vaikiškų žaislų gamyba.

Šiaulių baldų kombinato produkcijos gamyba buvo pakankamai produktyvi, tačiau pokyčių neišvengta, 1974 m. prie Šiaulių baldų kombinato prijungus Mažeikių baldų fabriką, įkurtas baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1975 m. Taikos g. 69 iškilo naujas gamybinio susivienijimo kompleksas, kurį sudarė: gamybinis korpusas, trijų aukštų administracinis korpusas, pagalbinės patalpos. Nuo 1980 m. pradėtas naudoti naujas susivienijimo prekės ženklas, jame pavaizduota kėdė su stilizuota karūna ir pirmąja įmonės pavadinimo raide kėdės atramoje. 1987 m. aptarnaujamojo korpuso nišoje buvo įkurta parduotuvė „Šilas“. Joje buvo galima įsigyti įvairių buityje praverčiančių medžiagų, medienos, laminuotų plokščių, kėdžių detalių.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miško pramonės ministerija likviduojama, o šios pramonės šaka įjungta į Lietuvos Respublikos pramonės ministeriją, jai buvo pavaldus baldų gamybinis susivienijimas „Venta“. 1991 m. Lietuvos Respublikos pramonės ministerija reorganizuota į Lietuvos Respublikos ekonomikos ministeriją, o susivienijimas perregistruotas į Šiaulių valstybinę baldų įmonę „Venta“. 1992 m. gegužės 26 d. įmonė perregistruota į akcinę bendrovę „Venta“.

Pradėjusi veiklą akcinė bendrovė „Venta“ susidūrė su sparčiai kintančiomis ekonominėmis sąlygomis, pakitusiu vartotojų poreikiu ir atsiskaitymų vėlavimais. Įmonės produkcijos pagrindinę dalį ir toliau sudarė kėdės, jų konstrukcija bei dizaino sprendimai keitėsi, tačiau tai neišgelbėjo  bendrovės nuo bankroto. 2008 m. akcinei bendrovei „Venta“ buvo paskelbtas bankrotas.

Daugelis manė, kad su lig šiuo akcinės bendrovės „Venta“ bankroto paskelbimu, baigsis ir Lietuviško ženklo kėdučių era, tačiau taip nenutiko. Keletas tuo metu įmonėje dirbusių darbuotojų, gavę informacijos apie įmonei paskelbtą bankrotą, nusprendė savo ilgametę patirtį ir žinias panaudoti kėdžių gamyboje. Nepabūgę laukiančių iššūkių, tais pačiais metais įkūrė  visiškai naują įmonę – „Venta LT“, kuri sėkmingai veikia iki šiol.

Įmonė „Venta“ nuo pat įsikūrimo pradžios iki šių dienų keitėsi ir vystėsi taip pat, kaip ir jos gaminama produkcija. Neišvengta krizinių laikotarpių, bet būta ir pakilimų, džiuginančių atradimų. Keičiantis valdžiai bei įmonių struktūrai, keitėsi ir darbuotojų požiūris į darbą. Padidėjusi darbuotojų motyvacija dirbti, noras pagerinti sau ir kitiems darbo sąlygas, siekis išsaugoti tradicijas, atvedė „Ventą“ iki sėkmingai veikiančios įmonės šiandien. Nors ir pakito senosios „Ventos“ pavadinimas, bet dalis buvusios „Ventos“ išliko – tai senojoje „Ventoje“ dirbusių darbuotojų neišdylantys prisiminimai.

Nuotraukos saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, dokumentai – Šiaulių regioniniame valstybės archyve.


16 liepos, 2024

Liepos 15 dieną VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) visuomenei pristatė ilgai lauktą naujieną – naują didelių […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

10 liepos, 2024

Lietuvoje vis dar opi sveikatos priežiūros specialistų trūkumo regionuose problema. Dėl šios priežasties Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dar sausio […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
28 birželio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) nuo birželio 11 dienos eksponuojama paroda „Diena XIX amžiaus dvare: […]

25 birželio, 2024

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį […]

25 birželio, 2024

Kauno miesto galerija po atviru dangumi sulaukė išskirtinio akcento. Ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sandūra kyla Ukrainos skulptorių sukurtas […]

25 birželio, 2024

2024 m. birželio 23 d. Kaune  vyko LR Seimo patvirtintos  Birželio sukilimo atmintinos dienos paminėjimas. Minėjimo metu prie Petro Vileišio […]

23 birželio, 2024

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie […]

22 birželio, 2024

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio […]

22 birželio, 2024

Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras. Šią savaitę […]

21 birželio, 2024

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui […]