8 sausio, 2024
Dalius Mikelionis | Biržų rajono savivaldybė

Biržuose planuojama pastatyti paminklą Kristupui Radvilai Perkūnui

2023 m. rugsėjo pabaigoje Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, pritarus rajono savivaldybės Tarybai, pasirašė partnerystės sutartį su VšĮ Radvilos Perkūno paminklo fondu.

Pagal šią sutartį Fondas, Biržų įkūrėjo Kristupo Radvilos Perkūno paminklui statyti, vadovaujamas Viktoro Rinkevičiaus, įsipareigoja finansuoti paminklo sukūrimo ir pastatymo numatytoje vietoje (aikštelėje prie Evangelikų reformatų bažnyčios J. Bielinio g. 1 B) darbus, organizuoti procedūras, susijusias su paminklo sukūrimu ir pastatymu: pasirinkti skulptorių, kuris sukurs paminklą, užtikrins, kad sukūrus paminklo eskizą jis bus pristatytas visuomenei, sudarys paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui vertinimo komisiją ir užtikrins, kad paminklas Biržų įkūrėjui būtų pastatytas per 5 metus.

Savivaldybė įsipareigojo visokeriopai padėti statant paminklą :teikti konsultacinę pagalbą, dalyvauti užduoties rengime, deleguoti į paminklo projekto komisiją Savivaldybės administracijos atstovą, viešinti paminklo kūrybos bei statymo eigą, prisidėti prie paminklo pastatymo įrengiant pamato konstrukcijas.

Jau lapkričio 4 d. aikštėje prieš Biržų evangelikų reformatų bažnyčią pastatytas žymuo. Įmontuotas nerūdijančio plieno stendas, bylojantis apie toje vietoje būsiantį paminklą Biržų miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui. Aikštėje pastatytame žymenyje dėkojama geros valios žmonėms už aukas. Paminklo statybai skirtas aukas renka VšĮ Kristupo Radvilos Perkūno paminklo fondas

Žymenyje esantis QR kodas nukreipia į Kristupo Radvilos Perkūno paminklo fondo informacinį puslapį www.radvilaperkunas.lt. Čia galima rasti ir fondo dalininkų visuotinio susirinkimo protokolinę nuostatą – 3000 eurų ir daugiau paminklui paaukojusių žmonių pavardės bus iškaltos paminkle.

Pažymėjus būsimo paminklo Kristupui Radvilai Perkūnui vietą prasidėjo aukų rinkimas jam statyti. Paminkle turėtų būti iškalta ir Biržuose dirbusio gydytojo chirurgo, dabar dirbančio ir gyvenančio JAV, Kęstučio Griciūno pavardė, kuris į sąskaitą jau pervedė 3000 eurų. Neabejotinai, atsiras ir daugiau tokių patriotiškai savo kraštui nusitekusių žmonių ir šeimų ar įmonių.

O kas gi buvo Biržų tvirtovės statytojas bei miesto įkūrėjas kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas, mėgdavęs dokumentuose minėti Biržus kaip „tėviškę“ ar „tėvų lizdelį“?

Radvila, pramintas Perkūnu

Kristupas Radvila Perkūnas gimė 1547 m. Vilniuje. Jo teta – garsioji Lenkijos karaliene tapusi Barbora Radvilaitė. Retokai susimąstome, kad Radvilos tuo metu buvo pasiekę tokią galybę, jog lyg karūnuotieji valdovai išdidžiai oficialiai naudodavo pravardes (Rudasis, Juodasis, Našlaitėlis, Perkūnas, Maištininkas) ar prie vardo išdidžiai pridėdavo skaitmenį: Kristupas II, Jonušas IV ir pan.

Kristupas Radvila buvo antrasis sūnus, ūmus ir karingas. Universitetus jam atstojo karo lauko palapinės, profesorius – bendravimas su tėvu Mikalojumi Radvila Ruduoju, J. Chodkevičiumi ir kitais karo vadais.

Pravardę „Perkūnas“ gavo dėl žaibiškų karo žygių ir greitų manevrų. Matyt, jau karinės karjeros pradžioje Kristupas Perkūnas atrado savo būsimųjų pergalių receptą – tikėjimą staigios raitelių atakos galia ir jų manevringumu, tikro Lietuvos bajoro panieką tegul ir dešimteriopai gausesniam priešui, staigius ir ryžtingus, tačiau gerai pasvertus ir apskaičiuotus veiksmus .

Būdamas vos septyniolikos metų, kartu su tėvu Mikalojumi Radvila Ruduoju 1564 m. dalyvavo garsiajame Ūlos mūšyje, kai vos 6000 vyrų kariuomenė, vadovaujama Radvilos Rudojo, sugebėjo įveikti 24-30 tūkst. maskolių  kariuomenę.

Pirmą kartą Kristupo Radvilos Perkūno vardas nuskambėjo, kai vadovaudamas vos 300 karių daliniui prie Čašnikų miestelio susidūręs su 4000 Maskvos karių, ryžtinga ataka juos sutriuškino, o paimtus į nelaisvę bojarinus atlydėjo į tėvo karinę stovyklą.

1579 m. Kristupas Radvila Perkūnas dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Polocką. Gavus žvalgybinės informacijos, kad iš Pskovo į apsiaustą Polocką pagalbon skuba beveik 10 tūkst. Rusijos kariuomenė, Kristupas Perkūnas gavo užduotį atkirsti miestą nuo pagalbos.

Radvilos Perkūno kariai dar Kaune pasigamintu pontoniniu tiltu persikėlė per plačią Dauguvos upę. Nepaisydami po gausių liūčių sunkiai pravažiuojamų kelių, 3000 Kristupo Radvilos Perkūno karių staigiu smūgiu sumušė rusų kariuomenę. Be Rusijos kariuomenės pagalbos 1579 m. rugpjūčio mėnesį Polockas, svarbus Rusijos miestas, vadintas vartais į Europą, po šturmo pasidavė.

Jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei atiteko milžiniškos maisto ir pašarų atsargos, 38 didelės patrankos ir net 300 hakovnicų (stambaus kalibro šautuvų), 600 muškietų, 2500 kilogramų parako. Žuvo 20 tūkst. Rusijos karių, dar 10 tūkst. paimta į nelaisvę.

Vienintelis karo vadas, sugebėjęs forsuoti Volgą

Po dvejų metų, 1581 m. vasarą, Steponas Batoras sutelkęs 47 tūkst. Lietuvos ir Lenkijos karių surengė puolimą į Pskovą. Gerai įtvirtinta tvirtovė atrėmė šturmą. Prasidėjo ilga miesto apsiaustis, kurios metu Pskovas atlaikė 31 puolimą. Pskovo apgultis užsitęsė visiems metams.

Pskovą apsiautusiai Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei kilo didžiulis pavojus, kai Rusijos caras Ivanas IV Rūstusis sutelkė nemažą kariuomenę, ruošdamasis užpulti Lietuvos ir Lenkijos pulkus iš užnugario.

Ir tada buvo priimtas genialus sprendimas, kurio dėka Kristupas Radvila Perkūnas pateko į pasaulio istorijos ir karybos vadovėlius. Jis bene vienintelis Europos karo vadas, sugebėjęs karo metu ne tik pasiekti Volgą, bet ir per ją persikelti. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu.

Kad Rusija negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti, buvo nutarta surengti gilų reidą į Rusijos gilumą. Kristupas Radvila Perkūnas vadovavo 4000 raitelių reidui per centrinę Rusiją. Per 2,5 mėnesio, Radvilos Perkūno kariuomenė nukeliavo beveik tūkstantį kilometrų, kelis kartus susikaudamas su rusais ir teriodama didesnę, nei Lietuva teritoriją.

Staricos miestelyje, paverstame mūro sienomis apjuosta tvirtove (tuo metu Rusijoje buvo tik 8 mūrinės pilys), buvo Rusijos caro stovyklavietė, kurioje apsistojo pats Ivanas Rūstusis, rinkęs kariuomenę apgultam Polockui padėti. Po žaibiško Radvilos Perkūno reido caro stovykloje kilo panika.

Ivanas Rūstusis išsigandęs laivais išsiuntė iš įtvirtintos stovyklavietės savo vaikus ir žmoną bei brangenybės. Pats caras, žiūrėdamas, kaip niokojamos jo domeno apylinkės, iš nevilties apsiverkė – jo kariai atsisakė stoti į mūšį su lietuviais.

Vienam bojarinui pasiūlius, kad pats caras ar kuris nors iš jo sūnų pultų Radvilą, Ivanas Rūstusis išsisuko sakydamas, kad jau per senas kautynėms, o sūnūs neturi karinės patirties… ir lazda iš nevilties sumušė rusų didiką, mat šis prieš keletą metų kariaudamas Livonijoje turėjo progą nusiaubti Radvilos Biržų valdas, tačiau to nepadarė.

Paėmęs 6 Rusijos miestus ir sudeginęs kelis šimtus kaimų bei gyvenviečių, išblaškęs Ivano Rūsčiojo kariuomenę ir nuniokojęs 60 tūkst. kvadratinių kilometrų derlingiausių Rusijos gilumos žemių, Kristupas Radvila Perkūnas su savo kariais triumfuodamas grįžo į Pskovą.

1681 metų spalio 22 d. jį pagarbos ženklan netgi nusiėmęs kepurę šaltyje pasitiko tėvas Mikalojus Radvila Rudasis. Liepsnojančių miestų ir nekliudomo reido įbaugintas caras Ivanas IV po kelių mėnesių ėmė prašyti taikos ir 1582 m. sausį buvo pasirašytos 10 metų paliaubos.

Biržų įkūrėjas

Teisiškai Biržų kunigaikštystė iki 1584 m. priklausė kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Rudajam, tačiau nuo 1571 m. jos reikalais rūpinosi jo sūnus Kristupas Perkūnas. Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas pastatydino Biržų pilį – modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališkojo tipo bastioninę tvirtovę. Tai buvo paskutinis to meto karinės technikos žodis, nes ištobulėjusi artilerija pramušdavo storiausias mūro sienas, bet buvo bejėgė prieš žemių pylimus – bastionus.

Darbai Biržuose buvo pradėti 1575 m., pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. Užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje. Tvirtovėje 1586 – 1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalo ir maisto sandėliai, kareivinės bei keletas kitų pastatų.

Biržų bastioninės itališkojo tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. K. Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos 1589 m. kovo 9 d. išrūpino Biržams Magdeburgo miesto teises.

Biržai turėjo savivaldybę, t. y. miestiečių rinktą valdybą, gavo teisę turėti savo herbą, vėliavą, antspaudą. Herbą sudarė geltoname skyde plevėsuojanti balta vėliava su juodu ereliu. Skydą juosė antikinis laurų vainikas. Šį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę, kunigaikštišką kilmę, visoje LDK turėjo tik Biržų miesto herbas.

1584 m. kovo 17 d. nustatyta tiksli Biržų Radvilų valdų šiaurinė riba – Nemunėlio upė. Ši siena, dabar virtusi Lietuvos ir Latvijos riba, beje, yra viena iš seniausių Europoje.

Kristupas Radvila Perkūnas tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas, nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.

Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas mirė 1603 metų lapkričio 20 d. Lososnoje. Radvila Perkūnas 1599 m. rugpjūčio 4 d. testamente buvo išsakęs troškimą, kad jo palaikus priglaustų Biržų pilies mūrinės bažnyčios rūsys. Tačiau iš to meto susirašinėjimo matyti, kad Pilies kieme, priešais rūmus, stovėjusios bažnyčios rūsys nebuvo visiškai įrengtas.

Radvila Perkūnas buvo palaidotas 1604 metų balandžio 8-ąją Vyžuonose, evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje. Kai Radvilų kapavietei kilo grėsmė būti sunaikintai, kunigaikštis Boguslavas Radvila apie 1666 – 1668 m. perkėlė savo giminės palaikus į saugesnę vietą – Kėdainius. Taip Kristupo Radvilos palaikai su sarkofagu atsidūrė Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kur po vykusios Radvilų sarkofagų restauracijos jais galima pasigrožėti bei atiduoti savo pagarbą.

Tad, kaip matome, Biržų įkūrėjo Kristupo Radvilos Perkūno žygiai, darbai ir veikla tikrai nusipelno paminklo. Ir kas, jei ne mes, biržiečiai, turime atiduoti duoklę šiam žymiam karvedžiui, Biržų tvirtovės statytojui, miesto įkūrėjui ir evangelikų reformatų globėjui.

Paramą paminklo kūrimui ir statybai prašome pervesti: Kristupo Radvilos Perkūno paminklo fondas, įmonės kodas 305920219, banko sąskaita LT517182500008700918, paskirtis: Paminklui Kristupui Radvilai Perkūnui.


11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

4 balandžio, 2024

Šiandien Lietuvos ir Latvijos savivaldybių atstovai susitiko Biržuose pasirašyti 2024 metų kelionių projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“ sutarties. Joniškio, Pasvalio, Biržų, […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

31 kovo, 2024

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“. N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]