Biržuose pristatytas projektas „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944–1953 m.“

Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari, Andrius Tumavičius ir Lina Gerdvilytė-Natkevičienė tęsia keliones po Šiaurės Rytų Lietuvą, pristatydami vykdomą projektą apie moteris partizaniniame kare.

Šį kartą susitikimas įvyko simbolinę Gedulo ir Vilties dieną Biržuose,Sėlos muziejuje.

Biržų krašto partizanai Lietuvos laisvės kovų kontekste užima išskirtinę vietą – jie itin ilgą laiką veikė savarankiškai ir prie suvienytų Lietuvos partizanų struktūrų prisijungė tik po 1949 m.

Šiame krašte partizanavo ir Miškų dukra save vadinusi partizanė Emilija Lujanienė (1910–1985). Tai ir Šaulių sąjungos narė, ir savamokslė poetė, ir itin taiklią ranką turėjusi partizanė. Jos tragiška partizaniško gyvenimo linija, mąstymas, pasirinkimai netelpa į jokius įprastus moters partizanės paveikslo rėmus. Kita vertus, Emilijos gyvenimas kartu atspindi ir bendrus pokario moters partizanės paveikslo kontūrus.

Istorikai biržiečius supažindino ne tik su tyrimo „Moterys ginkluotoje rezistencijoje: Lietuvos Šiaurės rytuose (Karaliaus Mindaugo srities atvejis)“ rezultatais, bet ir su žymios kraštietės veikla, likimu ir taip pat dar niekur nerodytomis Emilijos Lujanienės nuotraukomis iš partizaninio gyvenimo.

Sausi statistikos skaičiai istorikų dėka įgavo tikrų moterų partizanių gyvenimų pavidalus, kurie įkvėpė gausiai į renginį susirinkusius jaunuosius šaulius ir šaules bei visus biržiečius, neabejingus Lietuvos pokario laisvės kovoms.