spalio 12, 2017
„Dangaus sodai“ liudija tautodailininkės meilę gamtai ir protėvių tradicijoms

Varėnos kultūros centro parodų salė pasipuošė įspūdingais šiaudiniais sodais, paukšteliais, žvaigždėmis ir kitais dirbiniais iš šiaudų. Čia atidaryta jubiliejinė kraštietės tautodailininkės Laimutės Saviščevienės kūrinių paroda „Dangaus sodai“. Kurti penkerius metus ir sušildyti kūrėjos širdies ir rankų šiluma, šie subtilūs, su ypatinga meile gamtai ir protėvių tradicijoms. Laimutės sukurti darbai skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų. Tai ir įrodymas, kaip darbščiose rankose paprastas šiaudas gali tapti įspūdingu kūriniu.

Šioje parodoje eksponuojami darbai – tai dar vienas įrodymas, kad senieji dzūkų amatai dar niekur neišnyko, juos išmoko, puoselėja ir jaunoji karta. Juk Laimutė – ne tik kūrėja, bet  ir botanikė, ir gėlininkė, puikiai žinanti, kada gėlę nuskinti ir kaip išdžiovinti. Ji – ir talentinga pedagogė, kuri dirbinių iš šiaudų kūrimo paslaptis perteikia jaunimui ir visiems norintiems.

„Pragyvenus pusę amžiaus, sustoji ir susimąstai apie praeitį, ką gražaus nuveikei gyvenime. Manau, kad nuveikiau ne tiek ir mažai“, – sako Laima Saviščevienė. Gimusi, augusi ir gyvenanti Merkinėje, ji džiaugiasi, kad gyvenimas lepino. Ypatingą meilę rankdarbiams sakė pajutusi jau vaikystėje – jų mokėsi iš darbščios mamos, dėdės Jono Lazaravičiaus ir talentingos dėdienės Saulės (tautodailininkės Saulės Lazaravičienės-aut.past.). Kad per metus gimsta nesuskaičiuojama daugybė grožybių iš šiaudų ir sausų žolynų, reikia dėkoti ir kantriam, rūpestingam vyrui Nikolajui. „Augalais susidomėjau besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Baigusi studijas, rinkau įvairius laukų augalus, džiovinau, dariau puokštes, paveikslus, atvirukus, vėriau pinikus, mezgiau servetėles, užsiėmiau įvairiais amatais. Tačiau rugio šiaudas buvo arčiausiai širdies. Prasidėjo verbų kelias, pradėjo suktis šiaudiniai sodai. Ta iš šiaudelio sklindanti energija, kai jį paimi į rankas, kai mazgelį su gražiu palinkėjimu tam žmogui, kuriam pini sodą, užmezgi… Šiuo metu šiaudas – tai mieliausia man medžiaga, iš kurios gimsta įvairūs kūriniai – Dangaus sodai“, – prisipažįsta kūrėja. „Nesibaigiantis rugio gyvenimo ratas – nuo sėklelės pasėjimo iki stebuklingo sodo. Medžiagos paruošimas atima daug laiko – reikia šiaudą laiku sukarpyti, suverti…“. Pirmąjį sodą Laimutė surišo prieš dvidešimt septynerius metus ir skyrė savo vestuvėms. „Svajojau, kad vestuvių dieną sodas kabėtų virš galvos, kad neštų laimę, sveikatą, skalsą…“.

Gražių žodžių darbščiai bendradarbei negailėjo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato administracijos darbuotojai, giminaičiai, bendramoksliai, draugai ir kiti Laimutės kūrybos gerbėjai.

Parodos autorę pristatė ir renginį kaip visada puikai vedė Varėnos kultūros centro vyr. specialistė kinui ir parodoms Miglita Kašėtienė, o gražiomis dainomis papuošė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai.

Prieš dvidešimt keturis metus L. Saviščevienė pradėjo dirbti Dzūkijos nacionaliniame parke. „Čia skatinami amatai, rengiamos įvairios parodos, taigi, ir man buvo proga 1996 metų pavasarį surengti savo pirmąją personalinę parodą Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės informacijos centro parodų salėje“.

Nuo to laiko Laimutė su savo kūriniais dalyvavo daugybėje parodų Lietuvoje ir užsienyje. Ji yra Lietuvoje žinoma tautodailininkė ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Džiaugiasi, kad didžiausias jos surištas sodas puikuojasi Dieveniškių regioniniame parke, o šimtai jos kūrinių pasklidę po visą pasaulį.

Nuo 2000-ųjų Laima Saviščevienė yra Tautodailininkų sąjungos narė, 2006-aisiais suteiktas Meno Kūrėjo statusas. 2011 metais ji buvo pripažinta kaip tautinio paveldo gamintoja ir suteikti sertifikuotų amatų meistrės, amatų mokymų programų bei gaminio sertifikatai. „Kiekvienais metais padarau ką nors naujo, įdomesnio, dalyvauju įvairiose parodose, tik niekada nekeičiu savo nuostatos, jog darbai turi būti natūralūs, nenutolę nuo dzūkiškų tradicijų. Kiekvienas pastovėkite po šiaudiniu sodu, jis tikrai jums suteiks energijos ir laimės“, – kvietė darbšti kūrėja Laimutė.

Parengta pagal Varėnos rajono savivaldybės informaciją

Share Button


spalio 23, 2019

Spalio 21 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta nauja, dar tebekvepianti spaustuvės dažais ir niekieno neperskaityta, bet labai laukta – trečioji […]

rugsėjo 16, 2019

Rugsėjo 14 d. Varėnos raj. Kasčiūnų kaime vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame […]

rugsėjo 13, 2019

Rugsėjo 12 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta žymaus  Kroatijos  fotomenininko Davoro Rostuhar paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Dvidešimt penkerių nuotraukų […]

rugsėjo 12, 2019

Žilinų bibliotekoje lankėsi „Keistuolių“, „Domino“ ir „Atviro rato“ teatrų aktorius, kuriantis vaidmenis dar ir kine bei serialuose, filmų įgarsintojas, dainuojamosios […]

rugsėjo 6, 2019

Į Varėnos rajono kaimus pradėjo važinėti mikroautobusas, kuriame moderniai įrengta mobilioji biblioteka. Siekiama biblioteką ir jos paslaugos priartinti prie gyventojų, […]

rugpjūčio 12, 2019

Gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų […]

birželio 10, 2019

Birželio 7 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje paskaitą „Lietuvos šimtmečio asmenybės: Antanas ir Sofija Smetonos“ skaitė atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucinio Teismo […]

birželio 4, 2019

Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta kraštieties Ramunės Lovčytės-Vrubliauskienės pirmoji porcelianinių lėlių paroda „Audronė“. Ramunė gimė Krivilių kaime (Varėnos r.), baigusi Panočių […]

gegužės 29, 2019

Sugrįžimai… Kokie mieli, kokie svarbūs sugrįžimai į kalbą, žodį, poeziją, gamtą, žmogų, tėviškę. Sugrįžimai prie savo šaknų. Juk čia lietuvio […]

gegužės 18, 2019

Gegužės 16 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta varėniškio istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai: Lietuva 1914–1923 m. […]