Varėna kviečia į etnografinių Dichavičiaus fotografijų parodą

Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje atidaryta fotografijos paroda „Peržengiant užmaršties slenkstį“. Pristatytos fotomenininko, dailininko, leidėjo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus  fotografijos iš jo etnografinių nuotraukų archyvo. Tai Varėnos krašto Marcinkonių ir Zervynų kaimų vaizdai, įamžinti 1961-1981 m., kai dailės  studentas R.Dichavičius dalyvavo etnografinėse ekspedicijose po Lietuvą.        

„Man menas kaip ikona, atimkit meną – mes sugyvulėsim“,- kreipėsi  į  varėniškius  garbusis 87 m. menininkas ir pasidalijo pačiomis ryškiausiomis  savo kūrybos kelio patirtimis. R. Dichavičius prisiminė prieš šešis dešimtmečius  jį apvaldžiusį kelionių  ir fotografavimo polėkį. Anuomet etnografinėms ekspedicijoms po Lietuvą  vadovavusi  įžymioji profesorė  Pranė Dundulienė. Ji  buvusi  ir geranoriška, ir reikli. Konservatorijos studentams  profesorė pavesdavo užduotis įrašyti šimtus dainų, pasakojimų,  o Rimantas fotografavęs. Taip  buvo sukauptas  labai vertingas  ir gausus  lietuvių  etnografinių kūrinių archyvas. Fotografijose liko įamžinti  įvairių Lietuvos  regionų  žmonių gyvenimo akimirkos, kraštovaizdžiai, portretai, medinė architektūra.

Su Dzūkijos kraštu susijusias fotografijas, surado ir Varėnoje  nusprendė  žmonėms parodyti kolekcininkas Vytautas Kašėta. Visos parodoje eksponuojamos fotografijos yra iš jo asmeninės kolekcijos.  

„Apie Dzūkiją jau seniai norėjau surengti parodą – tik neturėjau medžiagos. Rimantas Dichavičius paprasčiausiai manęs pagalėjo kaip dzūko  iš pieskynų ir man padovanojo savo nuotraukų “,- sakė V.Kašėta. Kaip užsimezgė fotografo ir kolekcininko draugystė?

„Tikriausiai pirmąja, neakivaizdine pažintimi, galiu laikyti vadinamuosius „perestroikos“ laikus, kai atvykau į Vilnių gyventi  ir, kai pasirodė didžiulį ažiotažą sukėlęs  R. Dichavičiaus albumas  „Žiedai tarp žiedų“. Su Rimantu asmeniškai mane supažindino dailininkas Bronius Leonavičius“,- sakė iš Merkinės kilęs kolekcininkas. Jis padėkojo fotografo žmonai  Aušrai Dichavičienei, kuri jam padėjo iš gausaus negatyvų archyvo atrinkti su Dzūkija susijusius kadrus.

Šios parodos rengėjai  akcentavo, kad  ieškoti sąsajų  tarp menininko kūrybos  ir konkretaus krašto, jas rasti ir parodyti visuomenei, yra labai svarbu, norint  į provincijos sales pritraukti kuo daugiau lankytojų. Šį kartą tokia parodos rengimo taktika pasiteisino su kaupu.    

Marcinkonių etnografinio ansamblio dalyvės, pagyvinusios renginį liaudiškomis dainomis, pašnibždomis  svarstė, ar atpažįstami bulvių kasėjų veidai, ar išlikę mediniai kryžiai, kluonai įamžinti R. Dichavičiaus  darbuose?

Apžiūrėję parodą, lankytojai  neskubėjo skirstytis – domėjosi fotomenininko atsigabentais albumais, gyvai  išgirdo kone detektyvines  istorijas, kokius  gyvenimus  nugyveno  chrestomatiniais tapę jo kūriniai.                    

Sovietmečiu, norėdamas publikuoti  menines nuogo moters kūno fotografijas, kurios vėliau sutilpo į albumą „Žiedai tarp žiedų“, R. Dichavičius turėjo gauti leidimą iš paties Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo (Sovietų Sąjungos vadovas iki 1991m.). Iš spaustuvės dalis šios knygos tiražo buvo pavogta.      

Rengdamas kelių tomų albumą „Laisvės paženklinti“, fotografas įamžino 250 Lietuvos  kūrėjų darbus.  Anot R. Dichavičiaus,  jie  „aprengė“ Lietuvą – kūrė vėliavas, herbus, freskas. Kad  ši enciklopedinė knyga   išvystų dienos šviesą, fotomenininkas paaukojo savo pinigus, kuriuos gavo pardavęs tėviškės žemę.       

„Mano laimė, kad aš moku džiaugtis kitų darbais  dar labiau negu savais, aš noriu parodyt  pasauliui mūsų grožį, mūsų talentus, mūsų jėgą“,- apibendrino pagrindinį savo kūrybos siekį  R. Dichavičius.

R. Dichavičiaus fotografijų paroda Varėnoje veiks iki rugsėjo 13 d.