Dzūkijos partizanai po daugiau nei 70 metų sugrįžo namo amžinam poilsiui

Paskutinį vasaros penktadienį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio kapinėse amžino poilsio palydėti du šiame krašte gimę partizanai – Juozas Barkauskas-Vėjūnas (1928–1949) ir Petras Bankieta (1918–1947), turėjęs slapyvardžius Medinis, Kanapynas.

Lazdijų kraštas saugo istorinę atmintį

Paskutinį vasaros penktadienį, rugpjūčio 25 dieną artimieji ir visi norintys atsisveikino su partizanais Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, kurioje mirusiesiems buvo paaukotos šv. Mišios. 

„Šiandien susirinkome pagerbti didvyrių, kurie narsiai kovoję už mūsų visų laisvę amžinojo poilsio sugrįžo namo. Žodis namai, šiandien skambėjo simboliškai. Mūsų didvyriai prieš daugiau nei 70 metų paliko savuosius namus ir artimuosius tam, kad apgintų mus, mūsų namus, mūsų laisvę ir mūsų tėvynę. Nepaliaukime saugoti ir puoselėti to, kas brangiausia, bet labai trapu – laisvės. Lai ši istorinė diena, lai šis prasmingas ir iškilmingas atsisveikinimas tampa dar vienu vilties šaltiniu, dar viena atmintina diena, kuri metai iš metų mus suburs bendrai maldai, bendram tikslui, padėkai visiems už laisvę kovojusiems ir kovojantiems“, – susirinkusiems kalbėjo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

„Partizanų atminimas man siejasi su drąsa ir narsa. Žinai, kad eini mirti, kad eini į drąsos ir tiesos kelią. Tai yra pavyzdys. Ir iš šiandienos perspektyvos, galime pasakyti, kad tai ne tik partizaninė kova, bet žmonių tikėjimas savo tiesa, kuris užtikrino valstybingumą“, – teigė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Mums tenka didelė užduotis brangių laisvės kovotojų atiminimą įrašyti amžinaisiais vardais tam, kad turėtume pavyzdį sau. Didelė pagarba artimiesiems, amžina šlovė partizanams“, – sakė Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

„Mišias laikęs vyskupas Jonas Kauneckas šiandien keletą kartų pabrėžė, kad kiekvienam žmogui yra jo gyvybė labai labai svarbi, bet tie, kurie sąmoningai ją aukoja tokiam tikslui, tampa didžiavyriais. Tampa mūsų tautos sąžine – ar mes gyvename ir dirbame taip, kaip tikėtųsi tie, kurie aukojo gyvybes? Iš tikrųjų, didžiavyriais tapę Juozas ir Petras yra tapę mūsų sąžine, kurią turime girdėti ir įsiklausyti vardan Lietuvos ateities ir kas turi vykti Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo narys Zenonas Streikus.

„10 metų trukusiame ginkluotame partizaniniame pasipriešinime dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų jį rėmė. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras  jau 2 dešimtmečius vykdo Lietuvos partizanų palaikų paieškas. Centro ir giminių pastangomis pavyko atrasti tai, ką nuo mūsų bandė paslėpti. Mūsų tikslas rasti visas mūsų didvyrių kapavietes, tinkamai pagerbti ir neužmiršti, kad tai tik tokių žmonių nuopelnas, kad šiandien mes vėl turime savo valstybę, Vytį ir trispalvę“, – kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.

Vėliavomis uždengti karstai iškilmingai palydėti į Kapčiamiesčio kapines, kur lydint Krašto apsaugos karių salvėms buvo palaidoti šeimų kapavietėse.

Lazdijų kraštas buvo svarbus partizanų kovų taškas Lietuvos kovoje prieš sovietų okupaciją. Čia veikė savo veiklumu garsėjusi Šarūno rinktinė, o prieš 78-erius metus vykęs Kalniškės mūšis laikomas vienu didžiausių pasipriešinimų sovietams Lietuvoje. 

Lazdijuose įkurtas ir Laisvės kovų muziejus, kuriame išsaugojama ir puoselėjama istorinė atmintis, perduodama ateities kartoms.

Stojo vietoje brolio

2022 m. spalį rasti ir vėliau nustatyti DNR tyrimu būrio vado Petro Bankietos-Kanapyno palaikai. Vidury duobės buvo įmesta užtaisyta granata – spėjama, kad čekistai taip bandė apsidrausti, jog partizanai neišsivežtų žuvusių bendražygių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras specialistų surinktais duomenimis, Petras Bankieta gimė ūkininkų Andriaus ir Paulinos Bankietų šeimoje. Petras buvo vyriausias iš šešių vaikų. 1945 m. vasarį vienas iš Bankietų sūnų – Juozas Bankieta – prisijungė prie ginkluoto pasipriešinimo okupantams, pasirinkdamas Ąžuolo slapyvardį. Deja, partizanu išbuvo tik tris mėnesius… Po dviejų dienų vietoj žuvusio jaunesnio brolio į partizanų gretas stojo 27-erių Petras Bankieta, pasirinkęs Medinio slapyvardį. Iš pradžių buvo A (Dainavos) apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės Liepos būrio partizanu, vėliau – skyriaus vadu. Tada jis ir pakeitęs slapyvardį į Kanapyno (kartais vadinamo ir Kanapinsku). Vėliau partizanas tapo trečiojo būrio vadu. 1946 m. A apygardos vadas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis skyrininką Kanapinską apdovanojo juostele – partizanų žymeniu „Už narsumą“. 

Kaip Šarūno rinktinės įsakyme rašoma, Petras Bankieta-Kanapynas 1947 m. lapkričio 5 d. žuvo mūšyje su NKVD Krivonių kaime, būdamas 29-erių. Po mirties – įmestas ir užkastas į duobę, kur buvo ir surastas.

Manoma, kad aplink šį buvusį NKVD KGB pastatą palaidota apie 130 partizanų ar Lietuvos laisvei pritarusių asmenų.

Kito kelio nebuvo

Kapčiamiesčio kapinėse amžinam poilsiui į gimtinę sugrįžusio Juozo Barkausko-Vėjūno palaikai surasti 1991 metais. Tuomet aktyvūs Leipalingio žmonės iš apylinkių surinko 34 žuvusių partizanų ir meilės gimtinei neslėpusių asmenų palaikus ir palaidojo Leipalingio kapinėse. 2019 m. jie buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialistų reekshumuoti ir vieni palaikai 2021 metais pagal surinktus DNR duomenis identifikuoti kaip Juozo Barkausko. 

Tragiškas likimas lėmė, kad gimęs ir augęs Kapčiamiesčio pasienio policininko šeimoje, Juozas partizanu pabuvojo neilgai. Tėvas už darbą ir priklausymą tautininkų partijai buvo nuteistas 15 metų katorgai su viso turto konfiskavimu. Juozui teko prisiglausti pas gimines. Jis su kitais gimnazistais įsitraukė į pogrindinę veiklą. 

Gresiant suėmimui, 1948 m. rudenį įstojo į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų būrį ir pasirinko Vėjūno slapyvardį. Deja, Juozui priešintis okupantams teko tik pusmetį. 1949 m. kovo 9 d. Norkūnų kaime (Leipalingio valsčius), bunkeryje, priešindamiesi sovietų kariuomenei, žuvo 21-erių Juozas Barkauskas-Vėjūnas.