8 gegužės, 2020
Raimundas Kaminskas

Gegužės 8-oji Tarptautine Raudonojo Kryžiaus diena

Pastebėtina, kad Gegužės 8-ąją dieną visas pasaulis mini Raudonojo kryžiaus dieną. Prieš 157 metus, 1863 m. buvo įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba, kuri rūpinosi sužeistaisiais kare – taip gimė Raudonojo kryžiaus draugija.  2017 m. šiam visuomeniniam tinklui buvo skirta Nobelio taikos premija. Tai buvo ketvirtasis Nobelio premijos komiteto skirtas pripažinimas Raudonojo Kryžiaus organizacijai, kuri nuo savo įsteigimo, 1863 m., patyrė įvairias raidos stadijas. Prie keturių Nobelio nominacijų reikia pridėti ir penktąjį apdovanojimą, kuris iš tiesų istoriškai yra pati pirmoji Nobelio taikos premija: 1901 m. ji buvo skirta Raudonojo Kryžiaus steigėjui Henry Dunant’ui (1828 – 1910).  Henry Dunant, šveicaras iš Ženevos, siekė gauti verslo užsakymų ir privilegijų iš Napoleono III, todėl 1859 m. atsidūrė šiaurės Italijoje. Čia Napoleono III kariuomenė prisijungė prie sąjungininkų iš Pjemonto. Birželio 24 d. įvyko jų dešimt valandų trukęs Solferino mūšis su austrų-vengrų imperijos kariuomene. Bendras mūšyje dalyvavusių žmonių skaičius vertinamas beveik 300 000. Žuvusių ir sužeistųjų buvo dešimtys tūkstančių. Nors aiškaus laimėtojo nebuvo, austrų pajėgos atsitraukė. 1862 m. Henry Dunant išspausdino „Atsiminimus apie Solferiną”. Šie atsiminimai buvo skirti ne imperatorių ir generolų šlovei, tačiau baisiam vaizdui, kuris liko po mūšio: negyvų žmonių ir arklių kūnais nusėtas laukas, kupinas vis dar gyvų kareivių dejavimo, riksmų, šauksmų. Tai matydamas Henry Dunant pradėjo organizuoti pagalbą: padedamas vietinių miestelių moterų ir vienuolynų, kelių kareivių savanorių, kelių žmonių, kurie dėl įvairių aplinkybių atsidūrė greta mūšio lauko, jis gabeno vandenį, maistą, tvarsčius sužeistiesiems, prašė išlaisvinti nelaisvėn paimtus medikus, kad šie galėtų atlikti chirurgines operacijas – dažniausiai galūnių amputacijas.  Paskutiniuose atsiminimų puslapiuose Henry Dunant rašo, kad visa tai galėtų būti „humaniškiau ir krikščioniškiau”, jei savanorių pastangos būtų organizuotos ir jei kariaujančios pusės pripažintų jų neutralumą. Tai buvo išgirsta. 1863 metais buvo įsteigtas pirmasis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 dvylika tuometinių Europos vyriausybių ir valdovų pasirašė pirmąją Ženevos konvenciją, kuri tapo kertiniu tarptautinės humanitarinės teisės akmeniu. Krikščioniškose šalyse organizacijos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone. Musulmonų šalyse analogiška organizacija turi raudonojo pusmėnulio simbolį. Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui, kurio būstinė įkurta Ženevoje. Karo metu komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti bėglių ir kalinių teritorijoje, teikti pagalbą nukentėjusiems, informuoti visuomenę apie sužeistuosius ir jų sąlygas. Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio organizacijos jungia žmones iš 188 pasaulio šalių.

1919 m.  Raudonojo kryžiaus draugijos padalinį Nepriklausomoje Lietuvoje įkūrė  visuomenininkas, tautosakininkas, gydytojas Rokas Šliūpas (1865-1959)   kartu su savo bičiuliais. Tokį žingsnį žengti juos paskatino noras padėti nuo I-ojo pasaulinio karo ir okupacijos nukentėjusiems žmonėms, po karo grįžusiems Lietuvos pabėgėliams. Draugijos veikloje tuo metu aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų ir kitų visuomenininkų. 

Taigi lietuviškoji Raudonojo Kryžiaus draugija įkūrė ligoninių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Taip pat pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją A. Panemunėje, greitosios medicinos pagalbos kraujo perpylimo įstaigas ir greitosios pagalbos stotis, medicinos seserų mokyklas, vaistines, ortopedijos dirbtuves. Turėjo ir savo leidinių, laikraščių. Nemažai prisidėjo prie Birštono ir kitų Lietuvos kurortų plėtojimo.


27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

19 gegužės, 2025

Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, turinti ilgametę socialinės politikos patirtį, pabrėžia – kalbant apie žemės ūkį ir kaimo plėtrą, […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

4 gegužės, 2025

Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

1 gegužės, 2025

Jau greitai visuomenei bus pristatytas ilgo ir sudėtingo kūrybinio ir techninio darbo rezultatas.  Ignalinoje įamžinti šviesios atminties kraštiečio Vytauto Šerėno […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

Regionų naujienos