30 spalio, 2020
KRDA

Geriau pažinti Lietuvą kvies du nauji pėsčiųjų takai

Pastaruoju metu ribotos galimybės keliauti po pasaulį Lietuvos gyventojus paskatino ieškoti įvairesnių pramogų. Pėsčiųjų žygiai, atrodo, užvaldė daugelio aktyvų poilsį mėgstančių žmonių laisvalaikį. Kelionėms po Lietuvą sudaromos ir vis geresnės sąlygos – kitais metais Lietuvoje bus pažymėtos dvi ilgųjų maršrutų pėsčiųjų trasos, besidriekiančios per visą Europą. Prie tarptautinės trasos E11, einančios nuo Nyderlandų prisijungs ir Miško tako maršrutas, kurį sudarys 750 km trasa, vedanti vaizdingiausiais Lietuvos miškų takeliais, ežerų pakrantėmis, piliakalniais bei lygumomis. Europos valstybių pajūriais einančią E9 trasą papildys Baltijos pajūriu pažymėtas maršrutas – Jūrų takas, kuris 203 km vingiuos Kuršių Nerija ir žemynine dalimi.

Šiais metais ne tik lietuvius, bet ir visą pasaulį sustabdė bei vis dar stabdo pandemija. Turėję didžiulį pasirinkimą ir laisvę keliauti į bet kurią pasaulio pusę, buvome  tarsi įkalinti savo šalyje, tačiau tai suteikė galimybę pažinti gimtąjį kraštą ir daugelis atrado Lietuvą iš naujo bei rinkosi gamtinius objektus, dažnai keliaudami pėsčiomis. Nenuostabu, nes keliavimas pėsčiomis yra universalus: galima keliauti vienam, su draugais ar šeima, pasirinkti lengvesnį ar sunkesnį maršrutą, nebūtina daug išlaidauti, tačiau galima pasirinkti ir komfortiškas nakvynės vietas. Visus šiuos privalumus bus galima išbandyti ir naujuosiuose Miško bei Jūrų pėsčiųjų maršrutuose.

E11 trasa šiuo metu driekiasi nuo Nyderlandų iki Lenkijos sienos su Lietuva ir ten kol kas pasibaigia. Nuo Rygos Latvijoje ši trasa toliau tęsiasi iki Estijos sostinės Talino, tačiau jau kitais metais maršrutas bus pažymėtas Lietuvoje nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Lietuvos-Latvijos pasienio bei Latvijoje nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Rygos miesto. Per 3 Baltijos šalis einanti E11 trasos atkarpa bus žinoma Miško tako pavadinimu. Miško takas vingiuos per Lazdijų rajono, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Prienų rajono, Kauno rajono, Kauno miesto, Raseinių rajono, Kelmės rajono, Šiaulių rajono, Telšių rajono, Skuodo rajono, Plungės, Mažeikių ir Kretingos rajonų savivaldybes.

Tuo tarpu E9 trasa – tai maršrutas, kuris driekiasi 5500 km Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pajūriais, o nuo kitų metų – ir Lietuvos pajūriu. Žygeiviams, keliaujantiems Jūrų taku, atsiras galimybė nepertraukiamai pėsčiomis keliauti apie 1300 kilometrų visų Baltijos valstybių pajūriu! Jūrų takas Lietuvoje eis Šilutės rajono, Klaipėdos rajono ir miesto, Palangos miesto, Neringos savivaldybės teritorijomis.

Vasarą atlikus parengiamuosius darbus, ekspertai patikrino būsimos trasos maršrutą ir sudėliojo jį taip, kad žygis pėsčiomis būtų saugus, prieinamas ir įdomus įvairioms žmonių grupėms bei pavieniams keliautojams. Abu maršrutai bus suskirstyti į 15-20 kilometrų dienos etapus, atsižvelgiant į paslaugų žygeiviams pasirinkimą. Miško ir Jūrų takų žymėjimui bus naudojami tokie patys ženklai, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, kuriose šie takai jau pažymėti bei puikiai atpažįstami.

Europoje keliaujantys pėsčiomis gali rinktis iš įvairiausių ilgų atstumų maršrutų, o dėka 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“ (LLI-448, Hiking project) kitų metų rudenį ir Lietuvoje bus pažymėti du europiniai ilgo atstumo maršrutai E11 ir E9.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Sveiki. Esame Alytaus šiaurietiško ėjimo klubo nariai.Aktyviai keliaujame po Lietuvą. Dabartinis mūsų projektas Camino Lituano Žagarė- Seinai. Liko neįveikti tik trys etapai. Kur toliau? Su nekantrumu laukiame naujų žymėtų trasų.Kada galėtume tikėtis pirmųjų etapų. O gal jau yra?


Rūta Prusevičienė ir Ieva Tamutytė, D.Matvejevo nuotr.
3 birželio, 2023

„Svarbiausias svertas pasirenkant regioną yra vietos žmonių suinteresuotumas. Ten, kur aktyvus vietos organizatorius, dažniau vyksta Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertai. Paprastai […]

2 birželio, 2023

Vasaros pradžia Butrimonyse trenksminga. Jau 8-ąjį kartą čia vyksta respublikinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“, skirta p. Almos Adamkienės labdaros […]

1 birželio, 2023

Klaipėdos paplūdimiuose iškelta Mėlynoji vėliava. Šiuo tarptautiniu kokybės ženklu pasipuošė du paplūdimiai – Smiltynės ir II Melnragės. Kad paplūdimys turėtų […]

1 birželio, 2023

Malonus sutapimas, kad Tarptautinę vaikų gynimo dieną su gimtadieniu sveikinamas žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs vaikams. Garbingo 100 metų jubiliejaus […]

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios abejonės, parodytos prieš priimant Kyjivą į NATO, paskatins Rusiją pulti daugiau šalių. „Turime atminti, kad kiekviena abejonė, parodyta čia, Europoje, yra plyšys, kurį Rusija tikrai mėgins užimti“, – sakė jis per Europos viršūnių susitikimą Moldovoje. Ukraina ir Moldova yra kandidatės į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tačiau Rusijos invazijai tęsiantis kai kurios Europos sostinės nesiryžta nustatyti oficialaus narystės termino. Kreipdamasis į keturias dešimtis Europos lyderių iš ES ir ne ES šalių bei Aljanso narių, Ukrainos lyderis perspėjo, kad sprendimo atidėliojimas pakirs Vakarų stiprybę. Pasak jo, jei Ukraina ir Moldova neturės aiškaus kelio į narystę, pavojus iškils pažeidžiamoms provakarietiškoms politinėms jėgoms Baltarusijoje ir Sakartvele. „Nesvarbu, ar šios abejonės kyla dėl gyvybiškai svarbių saugumo žingsnių, dėl mūsų vienybės ar galbūt dėl mūsų gebėjimo atremti šių laikų iššūkius, kiekviena abejonė įneša daugiau nesaugumo“, – sakė jis. Atskirai NATO užsienio reikalų ministrai Osle diskutuoja, kokio lygio pažadus ar saugumo garantijas galėtų suteikti Ukrainai per Aljanso viršūnių susitikimą liepos mėnesį. „Norėčiau pabrėžti, kad vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą reikia aiškių kvietimų į NATO ir saugumo garantijų iki pat narystės NATO“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė laukiąs aiškaus kvietimo įstoti ir į ES. „Neseniai vienas Kinijos žurnalistas manęs paklausė: „Kodėl NATO?“. Atsakymas labai paprastas. Kai nėra saugumo garantijų, yra tik karo garantijos, – sakė V. Zelenskis. – Mums reikia teisingos taikos. Štai kodėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir nenori būti Rusijos sudraskyta, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“. „Yra tik dvi alternatyvos: arba atviras karas, arba šliaužianti Rusijos okupacija“ – sakė V. Zelenskis. Rusija bijo NATO ir mėgina praryti tik tas valstybes, kurios nepriklauso bendrai saugumo erdvei, pridūrė jis. V. Zelenskis taip pat paragino kurti „koalicijas“ tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ ir modernius naikintuvus. „Patriot“ koalicija, padarysianti galą Rusijos šantažui balistinėmis raketomis, ir modernių naikintuvų koalicija, įrodysianti, kad teroras prieš mūsų piliečius neturi galimybių“, yra „lemiamos sudedamosios dalys“, Moldovoje sakė V. Zelenskis. Ukraina jau yra gavusi oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sovietų gamybos naikintuvų, kai kurios Europos šalys sutiko mokyti ukrainiečių pilotus valdyti modernius naikintuvus.
1 birželio, 2023

Diskusijoje dėl Ukrainos siekio greitai tapti NATO nare Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nubrėžė aiškias ribas. Aljansas laikosi „atvirų […]

1 birželio, 2023

Iki vieno didžiausių ir svarbiausių renginių Lietuvoje, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, liko kiek daugiau nei mėnuo. Į Lietuvą atvyks apie 4-5 tūkst. […]

1 birželio, 2023

Ketvirtadienį priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere surengtas protesto mitingas dėl Kremliaus režimo nurodymu grobiamų bei žudomų ukrainiečių vaikų. […]

1 birželio, 2023

,,Jei esi čia, Tu jau esi Ignalinos istorijos dalis“, – užrašyta ant veidrodinės informacinio stendo pusės. Šis stendas pastatytas Laisvės […]

R. Malinauskas
31 gegužės, 2023

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigia, kad ne visuomenininkas Andrius Tapinas turėtų spręsti, kokia turi būti tarybos nario veiklai skirtų lėšų […]

31 gegužės, 2023

Šią savaitę asociacijos „Klaipėdos regionas“ visuotiniame narių susirinkime išrinktas naujas prezidentas. Juo tapo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, pakeitęs Palangos […]

31 gegužės, 2023

UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto […]

Antantės valstybių vadovai paryžiaus taikos konferencijoje tariasi dėl Versalio taikos. Iš kairės: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. L. George’as, Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlandas, Prancūzijos ministras pirmininkas G. Clemen
31 gegužės, 2023

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos […]

30 gegužės, 2023

Gegužės 31 dieną minėsime Laisvės kovotojo, politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos ir Garbės pirmininko Antano Lukšos […]

Garry Kasparov ir Gabrielius Landsbergis. ELTA / Julius Kalinskas
26 gegužės, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvoje vykstantis devintasis Vilniaus Rusijos forumas, čia susitinkanti Rusijos opozicija ir nuomonių pliuralizmas […]

26 gegužės, 2023

Penktadienį po rekonstrukcijos atvertos Klaipėdos senamiesčio Teatro bei Didžiojo Vandens gatvės, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Skelbiama, kad vykdant darbus taip pat […]

24 gegužės, 2023

Gegužės 23 d., Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus iniciatyva Telšiuose organizuotas susitikimas su Telšių vyskupijos teritorijoje esančiais savivaldybių merais ir kunigais. […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

24 gegužės, 2023

Didžiausias Lietuvos aludaris „Švyturys-Utenos alus“ prisideda prie bendros „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“ inciatyvos, kuria siekiama trumpoms vasaros atostogoms iš Ukrainos […]

22 gegužės, 2023

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 75 gaisrų ir atliko 89 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu žuvo 4 […]

21 gegužės, 2023

Otorinolaringologija yra medicinos specialybė, kuri yra orientuota į ausis, nosį ir gerklę. Ši medicinos specialybė atsirado XIX amžiuje, kai gydytojai […]