18 gruodžio, 2023
Archyvarė-edukatorė Lidija Bimbirienė

Kalėdiniai atvirukai – šiltas prisiminimas ar tik dar vienas nereikalingas lapas lentynoje?

Artėjant gražiausioms šeimos susibūrimo šventėms, dažnai pagalvojame apie tuos, kurių nėra šalia, toli gyvenančius, bet širdžiai artimus žmones. Norėdami juos pradžiuginti, greičiausiai nusiųsime SMS žinutę su gražiu sveikinimu, rastu interneto platybėse. Vargu ar atsiras kūrybingųjų, kurie skirs valandėlę autentiško atviruko gamybai. O jei tokių ir atsirastų, kurie iš jų tai įvertintų ar išsaugotų?

Kadaise Kalėdiniai atvirukai buvo kolekcionuojami ir saugomi kaip vertybė, kelianti šiltus prisiminimus. Dabar ranka rašytas ir paštu siųstas atvirukas tampa retenybe. Mūsų senelių puoselėjamas gražias tradicijas palaipsniui naikina šiuolaikinės technologijos. Viliuosi, kad vis dar bus žmonių, nepraradusių noro stengtis, kad ši graži tradicija neišnyktų.

Telefonu gauta žinutė negali prilygti istorija dvelkiančiam atvirukui. Ji niekada nesuteiks tiek emocijų, kiek gali suteikti maža kortelė, išimama iš atplėšto voko. Kortelėje ranka rašytas įrašas būna ypatingai šiltas, paliečiantis jautriausias sielos stygas. Rankose laikant senovinį atviruką kyla noras jį analizuoti. Galvoje pradeda suktis mintys: iš kur jis atsirado, kokia jo istorija? O istorijų apie atvirukų atsiradimą būta daug ir skirtingų.

Labiausiai tikėtina, kad atvirukai išsivystė iš „korespondencijos kortelės“. Pirmieji atvirukai išleisti 1869 m. Austrijos-Vengrijos imperijoje. Jie buvo neiliustruoti, vienoje pusėje užrašomas tekstas, kitoje – tik adresas. Atvirukai, kaip komunikacijos priemonė, dažniausiai buvo naudojama kareivių ryšiui su šeima palaikyti. Prancūzijos-Prūsijos karo metu, vykusio 1870-1871 m., kariai siųsdami atvirlaiškius artimiesiems pradėjo juos gražinti, puošti įvairiais piešiniais. Neilgai trukus, perspektyvią sritį pastebėję verslininkai, suskubo kariams parūpinti korteles su jau atspausdintomis iliustracijomis. Taip gimė iliustruoti atvirukai ir prasidėjo jų masinė gamyba. Jie buvo gaminami įvairių stilių ir rūšių: suvenyriniai, reklaminiai, humoristiniai, turistiniai, meniniai ir skirti pasveikinti įvairiomis progomis. Atvirukų vizualizacijai dažnai naudotos fotografijos, kurios paįvairino jų turinį. Kiek vėliau išpopuliarėjo suvenyriniai ir reklaminiai atvirukai.  Jų leidyba suklestėjo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Lietuvoje atvirukų gamyba pradėta XX amžiaus pradžioje. Tai buvo puiki verslinė sritis, kurioje galėjo atsiskleisti kūrėjai. Atvirukus pradėjo kurti įvairūs menininkai, dailininkai, muziejininkai. Populiarūs buvo foto atvirukai su žinomų dailininkų, M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus ir kt. kūrinių reprodukcijomis. Sovietų sąjungoje buvo leidžiami propagandiniai bei sovietams atmintinų datų atvirukai. Vis dėlto Lietuvoje populiariausiais ir didžiausiu mastu leidžiamais išliko Lietuvos dailininkų vizualizuoti atvirukai, skirti Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdoms skirtų atvirukų nebuvo leidžiama, jų randama labai mažai, nes sovietmečiu Šv. Kalėdos laikytinos draudžiama švente.

Pirmųjų atvirukų Šiauliuose leidėjai – Isakas Brevda ir Boleslovas Zatorskis. I. Brevda buvo žydų tautybės miestietis, apie 1904 m. Šiauliuose įsteigęs spaustuvę. Jis vienas pirmųjų savo lėšomis leidusių knygas lietuvių kalba bei atvirukus su Šiaulių vaizdais. B. Zatorskis – garsus dvarininkas, fotografas ir leidėjas, nuo 1896 m. Šiauliuose turėjęs savo ateljė. Jis vienas pirmųjų pradėjo leisti atvirukus su Šiaulių miesto fotografijų atvaizdais. Nuo 1901 m. iki 1910 m. išleido tris atvirukų serijas. Šių leidėjų ir atvirukams neabejingų žmonių dėka ir dabar galime išvysti, kaip atrodė Šiaulių miestas istorinėje tėkmėje.

Tik giliau pasikapsčius po atvirukų istorijos lobynus, galime suprasti tikrąją šio nedidėlio popieriaus lapelio reikšmę ir jo išsaugojimo svarbą.  Tad lankydami vyresnius artimuosius, nepatingėkime užlipti į namų palėpes. Net neabejoju, kad ten rasime bent vieną atviruką su įsimintina istorija. Juk nėra nieko gražiau, kaip spindinčios senolių akys ir lūpose skambantys prisiminimai. Saugokime tuos prisiminimus, kad turėtume, ką papasakoti ateinančioms kartoms.

 


12 balandžio, 2024

2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir objektas atiduotas į Krašto apsaugos ministerijos rankas, praneša Nekilnojamojo […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

12 balandžio, 2024

Apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus šiukšlių konteinerius įrengusios bendrovės Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui turės atlyginti daugiau kaip 400 tūkst. […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

5 balandžio, 2024

Šiauliuose penktadienį duris atvėrė dvi naujos įstaigos – grupinio gyvenimo namai ir Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras. Anot Socialinės apsaugos […]

4 balandžio, 2024

Kovo mėnesį sėkmingai finišavo antroji projekto „Aktyvumo zona – vaikų fizinio aktyvumo didinimas“ dalis, kurios metu buvo organizuojamos sportinės mankštos […]

3 balandžio, 2024

Besivystant žarnų išemijai gelbėjant pacientės gyvybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija su […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

31 kovo, 2024

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“. N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]