Kremlius demokratinių normų pažeidimu vadina teismo sprendimą uždrausti M. Le Pen dalyvauti rinkimuose

Pirmadienį Kremlius pasmerkė Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen penkerius metus kandidatuoti į valstybines pareigas, pareiškęs, jog tai politiškai motyvuotas Europos demokratinių normų „pažeidimas“.

M. Le Pen jau seniai kaltinama ryšiais su Kremliumi, Rusijos naratyvų atkartojimu ir politine bei finansine parama, gaunama iš Maskvos. Prancūzijos teismas uždraudė jai penkerius metus kandidatuoti į renkamas valstybines pareigas. Nuosprendis įsigaliojo nedelsiant, todėl dabar jos siekis kandidatuoti į Prancūzijos prezidentes per rikimus 2027 m. tapo labai abejotinas. 

Paklaustas apie pirmadienį priimtą teismo sprendimą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Vis daugiau Europos sostinių eina demokratinių normų pažeidimo keliu“. 

„Mes nenorime kištis į Prancūzijos vidaus reikalus ir niekada to nedarėme“, – sakė D. Peskovas. „Tačiau pastebime, kad Europos sostinės nesibodi politiniame procese peržengti demokratijos ribas“, – pridūrė jis. 

2023 m. birželį paskelbtoje ataskaitoje Prancūzijos parlamentas pasmerkė nuo seno M. Le Pen Nacionalinį sambūrį (RN) ir Rusiją siejantį ryšį, kritikavo „dažnus“ partijos narių ir Rusijos pareigūnų kontaktus, vadino juos Maskvos „komunikavimo kanalu“. M. Le Pen vadino pranešimą „nesąžiningu“ ir „politizuotu“. 

Prancūzijoje jos partija buvo kritikuojama už tai, kad 2014 m. paėmė iš Rusijos banko 6 mln. eurų paskolą, kuri buvo grąžinta tik 2023 metais. 

2017 m. kovą M. Le Pen Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, likus kelioms savaitėms iki tais metais vykusių Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo rato. 2017 ir 2022 m. M. Le Pen įveikęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pastarąjį balsavimą sakė, kad M. Le Pen „yra finansiškai priklausoma nuo V. Putino ir jo režimo ir visada rodė jam palankumą“. 

Maskvai užpuolus Ukrainą, M. Le Pen mėgino  atsiriboti nuo  V. Putino ir Rusijos.

Po 2024 m. parlamento rinkimų RN tapo didžiausia partija Prancūzijos parlamente, todėl M. Le Pen tikėjosi, kad turi postūmį 2027 m. pagaliau užimti Eliziejaus rūmus, pasinaudojusi visuomenės nepasitenkinimu imigracija ir brangstančiu gyvenimu. 

Be 56 metų M. Le Pen, dėl kaltinimų valstybės lėšų pasisavinimu nuteisti dar devyni jos Nacionalinio sambūrio nariai,  pasinaudoję Europos Parlamento lėšomis ir įdarbinę padėjėjus, kurie iš tikrųjų dirbo partijai. Dvylika padėjėjų nuteisti nuslėpę nusikaltimą. Teismo vertinimu, pasisavinta 2,9 mln. eurų. 

Visiems RN pareigūnams, įskaitant M. Le Pen, uždrausta kandidatuoti į valstybines pareigas. Teisėjas taip pat skyrė M. Le Pen  ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau politikė nesės į kalėjimą, o turės dėvėti elektroninę sekimo apykoję. Teisėjas patikslino, kad nuosprendis įsigalioja nedelsiant, net jei bus pateiktas apeliacinis skundas. 

Į teismo verdiktą reagavo ne tik Kremlius, bet ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Je suis Marine!“ („Aš esu Marine!“), – palaikydamas politikę socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas.