22 birželio, 2021

Kur Lietuvoje driekiasi Kryžių kelias arba Kryždirbystės tradicija Šiaurės Lietuvoje

Šimtametė tradicija palikti kryželį su intencija Kryžių kalne iki šiol yra gyva, tačiau Kryžių kalnas – ne vienintelė vieta, kur galima aptikti įspūdingų kryžių, ypatingų Lietuvos kryždirbių šedevrų. Ne veltui kryždirbystės tradicija Lietuvoje – įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Kiekvieną birželio mėnesio šeštadienį visi buvo kviečiami atrasti sakralumo ženklus Šiaurės Lietuvoje. Piligriminį mėnesį vainikuos žygis Kryžių kalnas Šiauliai (birželio 26 d.).

Kryžių kalnas

XIX a. viduryje ant Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, žmonių vadinto Pilies, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad pirmieji kryžiai buvo pastatyti Dievo meldžiant sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863–1864 m. sukilime žuvusiems atminti. Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo negandų, kalne kryžių pamažu daugėjo. Sovietų okupacijos metai Kryžių kalnui buvo sunkiausi – kelis kartus nuo jo nugriauti visi kryžiai, ne kartą smarkiai apardytas ir pats kalnas, atkirsti į jį vedantys keliai. Tačiau kuo smarkiau buvo naikinamas kalnas ir ant jo pastatyti kryžiai, tuo atkakliau žmonės juos atstatydavo, dažniausiai naktimis, nepaisydami pavojaus ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę į Kryžių kalną ėmė traukti piligrimai, kryžių daugėjo kasdien, juos imta statyti ir kalno papėdėje, nes kalne nebeliko vietos. Čia kryžius stato ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir lietuviai emigrantai, užsienio piligrimai, maldininkai ir pavieniai užsienio šalių turistai. Kalnas yra tarsi atviras kryždirbystės muziejus – čia yra paprastučių savadarbių, suvenyrinių kryželių, egzotinių spalvų ir ornamentų užsienietiškų kryžių, didelių ornamentuotų kryždirbystės meistrų kryžių ir stogastulpių, vienas kitas koplytstulpis. Kryžių kalne yra beveik visų žymių Lietuvos kryždirbių kūrinių.

Akmeninis rožinis Šiaulių botanikos sode. Alberto Martinaičio iš akmenų suvertas rožinis (rožančius), skirtas liaudies skulptoriui Juozui Gedminui atminti – netikėto dydžio.

Gyvenimas prie kryžiaus. Tytuvėnuose gyvenusio kryždirbio Prano Bialaglovio visas gyvenimas buvo susijęs su medžio darbais, tik trumpą laiką yra dirbęs prie geležinkelių. 1980-aisiais išėjęs į pensiją pradėjo iš medžio kurti koplytstulpius, kryžius, koplytėles. Jo kūriniai labai puošnūs, spalvingi, su šventųjų skulptūrėlėmis, juose daug ornamentikos. Prano Bialaglovio sukurti koplytstulpiai ir kryžiai išsibarstę po Tytuvėnų, Šiluvos, Šiaulėnų, Šiaulių ir kitus miestus bei kaimus. Daug  meistro dovanotų darbų yra tytuvėniškių namuose.

Kryžių kelias. Keliaujančių keliu Raseiniai–Šiluva dėmesį patraukia čia stovintys kryžiai ir koplytėlės. Tai pirmasis Lietuvoje kryžių kelias. Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 metais ir buvo skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Kryžių kelias – tai 12-kos žinomų medžio drožėjų iš Raseinių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Prienų, Jurbarko ir Elektrėnų darbai. Stotelės įrengtos 18 kilometrų ruože tarp Raseinių ir Šiluvos. 2017 m. kelias atnaujintas ir kiekvienoje iš 20 stotelių prie jau esančių medinių kryžių pastatytos siužetinės koplytėles, kad piligrimai galėtų sustoję pamatyti ir atpažinti kiekvieną Marijos rožinio slėpinį. Kryžių kelią sudaro Džiaugsmo, Šviesos, Kančios ir Garbės rožinio slėpinių stoteles. Taip Kryžių kelias po truputį virto ir Rožinio slėpinių keliu, kurio galutinė stotelė, žyminti Mergelės Marijos vainikavimą, yra pati apsireiškimo vieta – Šiluva.

Svilės kryžių kryžkelė. Kryžkelės Kelmės rajone, netoli garsiųjų Svilės šaltinių, atsiradimas siejamas su netoliese augusia sena pušimi. Prie jos baudžiavos laikais buvo plakami prasikaltusieji, ant jos buvo kariami vagys, plėšikai, sukilėliai. Yra pasakojama, kad jau 1805 metais prie Pakaruoklių pušies atsirado trys kryžiai. Pasakojama, kad dar iki praėjusio amžiaus vidurio stovėjęs kryžius su 1812 metų data. Nedidelių kryželių buvo išpjaustyta ir artimiausių pušų kamienuose. Pasakojama, kad šv. Velykų rytą Kryžių kryžkelėje ant smėlio atsirasdavusios vaiko pėdutės. Vieni žmonės manydavę, jog tai mažas Jėzus juos lanko, kiti aiškindavo, kad pėdas palieka nekrikštytų vaikų vėlės.

Kita Kryžių kryžkelės atsiradimo istorija pasakoja, kad kadaise čia stovėjusi koplyčia, prie kurios pasimeldus, norai pildydavęsi. Koplyčios seniai neliko, bet žmonės, manydami, kad vieta yra šventa, pradėjo statyti kryžius. Taip pat pasakojama, kad šioje vietoje pirmieji kryžiai buvo pastatyti pakaruokliams, o vėliau statyti žmonėms, nespėjusiems susitaikyti su Dievu. Vėliau žmonės įtikėjo, kad ši vieta dėl žmonių kančių yra šventa. Šioje kryžkelėje stovėjo koplytstulpis, prie jo žmonės duodavo įžadus, ant jo kabino rožančius. Sunykus koplytstulpiui žmonės pradėjo statyti kryžius. 1982 m. kryžiai buvo sunaikinti, tačiau tai tradicijos nenutraukė.

 


22 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų pastato fasadą šeštadienį vakare nušvietė simbolinė instaliacija, skirta paminėti 1863 – 1864 m. sukilimo 159-ąsias metines. […]

21 sausio, 2022

Valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad artimiausiomis valandomis snigti nesustos, tačiau intensyvumas po truputį mažėja. Visa kritulių sistema juda […]

21 sausio, 2022

Šią  parą ugniagesiams  jau teko atlikti dešimtis gelbėjimo darbų keliuose. Vakar  vakare Šilutės rajone, Saugų seniūnijoje, Lapynų kaime, nuo kelio […]

20 sausio, 2022

Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams. […]

18 sausio, 2022

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos […]

18 sausio, 2022

Sekmadienio vakarą apdovanojimų ceremonijos metu tarptautinė žiuri paskelbė geriausius 15–ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmus. Konkursinėse programose šiemet varžėsi 39 […]

V. Balkūno nuotr.
17 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai vyko gesinti 100 gaisrų ir atliko 410 gelbėjimo darbų. Gaisrų metu žuvo 5 žmonės, […]

17 sausio, 2022

Urna perkama ne kasdien, tad prireikus natūraliai kils daug klausimų, kaip išsirinkti tinkamą. Urna – svarbus sprendimas velionio artimiesiems, nes […]

16 sausio, 2022

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią parą smarkūs vėjai  laužė medžius ir kilojo stogus. Šios dienos pradžioje jie vyravo vakarinėje […]

Rolando Žalgevičiaus nuotr.
15 sausio, 2022

Šilutės rajone prasidėjus potvyniui, šiuo metu labiausiai apsemtas yra Žalgirių kaimas ir kelios sodybos Šyšos kaime. „Vakar vandens lygis buvo […]

15 sausio, 2022

ES / EEE šalys į naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą.  Apie tai šį penktadienį pranešė Europos […]

15 sausio, 2022

Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta 2021 m. Laisvės premija. Šiemet ji skirta pogrindinės spaudos leidinio […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
14 sausio, 2022

2022 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas visoje Lietuvoje buvo pagerbtas visuotine […]

14 sausio, 2022

2021 m. sausio 13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Šiaulių „Aušros“ muziejus pristato devynių pasakojimų ciklą „Prisiminimai apie Sausio 13-ąją. […]

Prezidentūros nuotr.
14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su […]

11 sausio, 2022

Šiandien ryte Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos narai Neryje, ties Vingio parku, išgelbėjo moters gyvybę. Jiems talkino ir 2-osios […]

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo
11 sausio, 2022

Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

Prieš pat naujus metus Radviliškyje įvyko jau septynioliktas trenerio A. Ligeikos atminimo turnyras „Kesgvytis Cup“. Turnyre pirmas dvi vietas užėmė […]

11 sausio, 2022

Šiais metais VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pirmą kartą Lietuvoje pasiūlė turistams kelionę pas Kalėdų Senelį kalėdiniu siauruku. Unikalia pramoga pasinaudojo […]