10 lapkričio, 2022
Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų

Petras Girdzijauskas

Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė, bet motinos vyriausios sesers šeimą ir pradžios mokyklos geriausią mokytoją ištrėmė į Sibirą 1944 m. pavasarį P. Girdzijauskas baigė Vadžgirio praplėstos pradinės mokyklos penkis skyrius. Tuo metu Raudonoji armija vėl įsiveržė į Lietuvą, stumdama nacių Vermachtą į Vakarus. Fronto linija užstrigo ties Raseiniais, Girdzijauskų tėviškė atsidūrė vokiškoje pafrontės zonoje. Netoliese slapstėsi būrys jaunuolių, kuriuos gaudė nacių žandarai priverstinei tarnybai nacių Vokietijai. Dvylikmetis paauglys Petras, tėvo palieptas, nešdavo jiems maistą. Šeimoje buvo kalbama, kad šventa pareiga padėti jiems išlikti. Pasikeitusių okupantų ordose atsirado kur kas daugiau medžiojančių Lietuvos jaunus vyrus, tik jie vadinosi ne žandarai, bet SMERŠ, NKVD, NKGB, istrebiteliai…

1948 m. pavasarį Vadžgirio progimnazijoje Petras baigė penkias klases ir 1948 m. rudenį pradėjo lankyti Eržvilko gimnazijos šeštąją klasę. Šiame šviesos židinyje pasipriešinimas okupantams tiesiog virte virė nuo pat okupacijos pradžios. Tuomet buvęs Eržvilko gimnazijos direktorius Henrikas Danilevičius-Vidmantas vadovavo Kęstučio partizanų apygardai, o tuometinis gimnazijos direktorius Vincas Ulevičius (tikrasis vardas ir pavardė iki 1945 m. – Stasys Jarmala) šios partizanų apygardos leidinio „Laisvės varpas“ korespondentas, vėliau štabo narys. Be to, jis gimnazijoje buvo įsteigęs du pogrindinius spaudinius „Atžalyną“ ir „Varpą“. P. Girdzijauskas dalyvavo leidžiant bei platinant šiuos pogrindžio leidinius, taip pat palaikė ryšius su partizanų Kęstučio apygardos štabo Informacijos skyriumi. Išdavus bendramoksliui, čekistai jį 1949 m. balandžio mėn. suėmė. Tardytojai daugiau nenustatė šių pogrindžio spaudinių leidėjų bei platintojų. Pavykus išvengti grupinės baudžiamosios bylos, dėl kurios bausmės būtų didesnės, P. Girdzijauskas buvo teisiamas vienas ir ypatingojo pasitarimo nutarimu 1949 m. rugpjūčio 17 d. nuteistas penkeriems metams lagerio. Kalėjo ypatingojo režimo lageryje Dubravlage (Mordovija). Tuo metu daug politinių kalinių, Stalino įsakymu, vykdė sovietinės armijos perrengimo programą, kai vietoje „garsiųjų“ vatinkų (vata kimštų šimtasiūlių) buvo siuvami padoresni žieminiai rūbai. Čia, tuo metu dirbdamas rūbų sukirpimo ceche, poetas Antanas Miškinis rašė savo psalmes. Per Šv. Velykas P. Girdzijauskas su kitais sustabdė karines uniformas siuvusį konvejerį, todėl jau gegužę jį nutrėmė į 5-ojo lagerio molio karjerą.

1953 m. balandžio mėn. paleistas iš įkalinimo vietos, P. Girdzijauskas grįžo į Lietuvą. Jau buvo radęs darbą Vilniaus Skaičiavimo mašinų gamykloje, bet kreipdamasis į miliciją dėl registracijos gavo įsakymą per 24 valandas išvykti iš Vilniaus. Teko apsistoti Raseiniuose, kur 1953–1954 m. dirbdamas baigė vidurinę mokyklą. 1954 m. rudenį čekistų „džiaugsmui“ įstojo į Vilniaus statybos technikumą, kurį baigė 1956 m. Gavęs nukreipimą, pradėjo dirbti Vilniaus statybos treste. Gyvendamas Vilniuje, bendravo su laisvės kovų dalyviu Viktoru Petkumi, buvusiu Raseinių mokyklos klasioku. Iš jo gaudavo Bernardo Brazdžionio knygų, išeivių rašytojos Nelės Mazalaitės novelių, A. Miškinio psalmių rankraštinius tekstus bei kitos draudžiamos literatūros. Ją savo ruožtu platino. Netrukus, 1957 m. gruodžio 27 d. okupantų spec. tarnybų buvo suimtas, pusę metų tardomas grupinėje byloje dėl nelegalios literatūros laikymo bei platinimo. Šioje byloje iš viso buvo teisiama 11 asmenų. 1958 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu P. Girdzijauskas buvo nuteistas trejiems metams lagerio. Vėl atsidūrė GULAGʼo Dubravlage, tik dabar centriniame, 11-ame lageryje. Po kalinimo 1960 m. grįžo į Vilnių, į tą pačią darbovietę. Teikė pagalbą grįžtantiesiems iš katorgos ir tremties, padėdavo jiems prisiregistruoti ir įsidarbinti Vilniuje, kituose miestuose. Vedė bendramintę Juliją Sabiną, susilaukė dukros ir sūnaus. 1962–1968 m. dirbdamas baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo studijas, įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1968–1984 m. dirbo inžinieriumi statybinių medžiagų pramonės įmonių projektavimo, Statybos ministerijos ir kitų organizacijų sistemoje. 1985–1992 m. dirbo Kolūkių statybos projektavimo instituto projektų vyriausiuoju inžinieriumi.

Nuo Sąjūdžio įsikūrimo aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, 1991 m. sausio mėn. budėjo prie Lietuvos parlamento. 1991 m. įstojo į Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyrių, daugelį metų buvo šios sąjungos tarybos bei prezidiumo narys, dabar yra šios sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas. Daugelį metų buvo Lietuvos rezistencinių organizacijų Jungtinės tarybos nariu bei pirmininku. 1992–1996 m. dirbo Darbo biržoje Vilniaus raj. direktoriaus pavaduotoju, dalyvavo šios įstaigos kūrime, nes sovietmečiu tokia įstaiga praktiškai neegzistavo. Nuo 1997 m. pradėjo dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, dalyvavo šios institucijos kūrime 1997 m. LR Seimui priėmus naują LGGRTC uždavinių, funkcijų ir struktūros įstatymą. 1998–2000 m. buvo tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ organizacinio komiteto narys.

2000 m., baigęs darbinę veiklą, toliau užsiėmė Lietuvos pokario rezistencijos tyrinėjimo veikla. 2009 m. sudarė partizanų vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, dimisijos brigados generolo, faktinio 4-ojo Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto 100-mečio minėjimo programą, kurią patvirtino LR Seimas, o vykdymu rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, LGGRTC, kitos institucijos. Tais pačiais metais P. Girdzijauskas išleido knygą apie J. Žemaitį-Vytautą „Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas“ (taip pat išleista elektroninė knygos versija). 2012 m. Pauliaus Vyturio slapyvardžiu išleido knygą „Dialogai su Viešpačiu ir šėtonu“, kurioje su tikru rašytojo talentu aprašė patirtą nacių ir sovietų okupaciją, išgyvenimus lageryje ir kt. Prisiminimų ištraukas apie katorgoje praleistus metus publikavo A. Miškinio knygoje „Sulaužyti kryžiai“ ir knygoje „Profesorius Juozas Tonkūnas“. Prisiminimus, apybraižas, bendražygių biografijas spausdino žurnale „Laisvės kovų archyvas“ (Nr. 19, 24, 25, 26, 27, 30, 32, 40). Apie šimtą įvairių publikacijų yra paskelbęs žurnaluose „Kardas“, „Kariūnas“, „Varpas“, laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „XXI amžius“, interneto svetainėse bei įvairiuose išeivijos leidiniuose.

1999 m. vasario 24 d. P. Girdzijauskui suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.


1 birželio, 2023

,,Jei esi čia, Tu jau esi Ignalinos istorijos dalis“, – užrašyta ant veidrodinės informacinio stendo pusės. Šis stendas pastatytas Laisvės […]

Antantės valstybių vadovai paryžiaus taikos konferencijoje tariasi dėl Versalio taikos. Iš kairės: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. L. George’as, Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlandas, Prancūzijos ministras pirmininkas G. Clemen
31 gegužės, 2023

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos […]

30 gegužės, 2023

Gegužės 31 dieną minėsime Laisvės kovotojo, politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos ir Garbės pirmininko Antano Lukšos […]

26 gegužės, 2023

Šiandien vyko Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono 28-ųjų Vėliavos įteikimo bei 104-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės kovų […]

Kurtuvėnų žirgynas. 2023 m. L. Bimbirienės nuotr.
26 gegužės, 2023

Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė atmintinais Žirgo metais. Minėdamas šiuos metus, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą „Šiaulių krašto […]

Bibliotekos nuotr.
26 gegužės, 2023

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros-leidybos ir Skaitytojų aptarnavimo skyrių darbuotojos, Turizmo informacijos centro vadybininkė Dovilė ir istorijos mokytoja Aldona […]

25 gegužės, 2023

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas […]

24 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 23 d., antradienį, Krokuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Šią […]

Atminimo lenta A. Sniadeckiui / ŠMSM nuotr.
24 gegužės, 2023

Šiandien Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta pirmojo Lietuvoje ir Lenkijoje chemijos vadovėlio autoriui, biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėjui, medikui, publicistui, švietėjui, […]

Paminėtos Panevėžio išvadavimo iš bolševikų metinės
24 gegužės, 2023

Praėjusį sekmadienį pėsčiųjų žygiu paminėtos Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų būrio partizanų 74-osios žūties metinės. Įvykiui įprasminti Lietuvos šaulių sąjunga […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 gegužės, 2023

Gegužės 20 d. Utenos r. Užpalių seniūnijoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga vyko Lietuvos laisvės kovotojų žuvimo […]

Seimo narys Audronius Ažubalis
18 gegužės, 2023

Seimas, minėdamas 1948 metų gegužės 22 dienos Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) […]

18 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 13 d. Andrioniškyje vyko paskutinio partizaniškojo pavasario 70-mečio atminties renginys – Anykščių krašto partizanų bei jų palikuonių […]

16 gegužės, 2023

Lietuvos rašytojų sąjunga 2022 m. lapkričio 8 d. paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti ir skvero sutvarkymo darbų konkursą. […]

16 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 12 d. Ignalinos krašto muziejuje ir Švenčionių rajono Nalšios muziejuje buvo pristatytas enciklopedinys leidinys Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės […]

15 gegužės, 2023

Vilniaus universitete eksponuojama paroda – „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ 2023 m.gegužės 9 d. VU bibliotekos […]

14 gegužės, 2023

Šeštadienį iškilmingai paminėtos Kalniškės mūšio metinės – prieš 78 metus vykusio vieno didžiausių ir garsiausių mūšių Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo istorijoje. […]

12 gegužės, 2023

2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio […]

11 gegužės, 2023

Šią savaitę Leipalingyje vykdant partizanų paieškas rasti dešimties laisvės kovotojų palaikai. Palaikai rasti keli šimtai metrų į vakarus nuo Leipalingio […]

R. Dačkaus nuotr.
9 gegužės, 2023

Minint referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį, gegužės 9-ąją, Europos dieną, Vilniaus Rotušėje iškilmingai atidaryta paroda „Lietuvos kelias […]