10 lapkričio, 2022
Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų

Petras Girdzijauskas

Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė, bet motinos vyriausios sesers šeimą ir pradžios mokyklos geriausią mokytoją ištrėmė į Sibirą 1944 m. pavasarį P. Girdzijauskas baigė Vadžgirio praplėstos pradinės mokyklos penkis skyrius. Tuo metu Raudonoji armija vėl įsiveržė į Lietuvą, stumdama nacių Vermachtą į Vakarus. Fronto linija užstrigo ties Raseiniais, Girdzijauskų tėviškė atsidūrė vokiškoje pafrontės zonoje. Netoliese slapstėsi būrys jaunuolių, kuriuos gaudė nacių žandarai priverstinei tarnybai nacių Vokietijai. Dvylikmetis paauglys Petras, tėvo palieptas, nešdavo jiems maistą. Šeimoje buvo kalbama, kad šventa pareiga padėti jiems išlikti. Pasikeitusių okupantų ordose atsirado kur kas daugiau medžiojančių Lietuvos jaunus vyrus, tik jie vadinosi ne žandarai, bet SMERŠ, NKVD, NKGB, istrebiteliai…

1948 m. pavasarį Vadžgirio progimnazijoje Petras baigė penkias klases ir 1948 m. rudenį pradėjo lankyti Eržvilko gimnazijos šeštąją klasę. Šiame šviesos židinyje pasipriešinimas okupantams tiesiog virte virė nuo pat okupacijos pradžios. Tuomet buvęs Eržvilko gimnazijos direktorius Henrikas Danilevičius-Vidmantas vadovavo Kęstučio partizanų apygardai, o tuometinis gimnazijos direktorius Vincas Ulevičius (tikrasis vardas ir pavardė iki 1945 m. – Stasys Jarmala) šios partizanų apygardos leidinio „Laisvės varpas“ korespondentas, vėliau štabo narys. Be to, jis gimnazijoje buvo įsteigęs du pogrindinius spaudinius „Atžalyną“ ir „Varpą“. P. Girdzijauskas dalyvavo leidžiant bei platinant šiuos pogrindžio leidinius, taip pat palaikė ryšius su partizanų Kęstučio apygardos štabo Informacijos skyriumi. Išdavus bendramoksliui, čekistai jį 1949 m. balandžio mėn. suėmė. Tardytojai daugiau nenustatė šių pogrindžio spaudinių leidėjų bei platintojų. Pavykus išvengti grupinės baudžiamosios bylos, dėl kurios bausmės būtų didesnės, P. Girdzijauskas buvo teisiamas vienas ir ypatingojo pasitarimo nutarimu 1949 m. rugpjūčio 17 d. nuteistas penkeriems metams lagerio. Kalėjo ypatingojo režimo lageryje Dubravlage (Mordovija). Tuo metu daug politinių kalinių, Stalino įsakymu, vykdė sovietinės armijos perrengimo programą, kai vietoje „garsiųjų“ vatinkų (vata kimštų šimtasiūlių) buvo siuvami padoresni žieminiai rūbai. Čia, tuo metu dirbdamas rūbų sukirpimo ceche, poetas Antanas Miškinis rašė savo psalmes. Per Šv. Velykas P. Girdzijauskas su kitais sustabdė karines uniformas siuvusį konvejerį, todėl jau gegužę jį nutrėmė į 5-ojo lagerio molio karjerą.

1953 m. balandžio mėn. paleistas iš įkalinimo vietos, P. Girdzijauskas grįžo į Lietuvą. Jau buvo radęs darbą Vilniaus Skaičiavimo mašinų gamykloje, bet kreipdamasis į miliciją dėl registracijos gavo įsakymą per 24 valandas išvykti iš Vilniaus. Teko apsistoti Raseiniuose, kur 1953–1954 m. dirbdamas baigė vidurinę mokyklą. 1954 m. rudenį čekistų „džiaugsmui“ įstojo į Vilniaus statybos technikumą, kurį baigė 1956 m. Gavęs nukreipimą, pradėjo dirbti Vilniaus statybos treste. Gyvendamas Vilniuje, bendravo su laisvės kovų dalyviu Viktoru Petkumi, buvusiu Raseinių mokyklos klasioku. Iš jo gaudavo Bernardo Brazdžionio knygų, išeivių rašytojos Nelės Mazalaitės novelių, A. Miškinio psalmių rankraštinius tekstus bei kitos draudžiamos literatūros. Ją savo ruožtu platino. Netrukus, 1957 m. gruodžio 27 d. okupantų spec. tarnybų buvo suimtas, pusę metų tardomas grupinėje byloje dėl nelegalios literatūros laikymo bei platinimo. Šioje byloje iš viso buvo teisiama 11 asmenų. 1958 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu P. Girdzijauskas buvo nuteistas trejiems metams lagerio. Vėl atsidūrė GULAGʼo Dubravlage, tik dabar centriniame, 11-ame lageryje. Po kalinimo 1960 m. grįžo į Vilnių, į tą pačią darbovietę. Teikė pagalbą grįžtantiesiems iš katorgos ir tremties, padėdavo jiems prisiregistruoti ir įsidarbinti Vilniuje, kituose miestuose. Vedė bendramintę Juliją Sabiną, susilaukė dukros ir sūnaus. 1962–1968 m. dirbdamas baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo studijas, įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1968–1984 m. dirbo inžinieriumi statybinių medžiagų pramonės įmonių projektavimo, Statybos ministerijos ir kitų organizacijų sistemoje. 1985–1992 m. dirbo Kolūkių statybos projektavimo instituto projektų vyriausiuoju inžinieriumi.

Nuo Sąjūdžio įsikūrimo aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, 1991 m. sausio mėn. budėjo prie Lietuvos parlamento. 1991 m. įstojo į Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyrių, daugelį metų buvo šios sąjungos tarybos bei prezidiumo narys, dabar yra šios sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas. Daugelį metų buvo Lietuvos rezistencinių organizacijų Jungtinės tarybos nariu bei pirmininku. 1992–1996 m. dirbo Darbo biržoje Vilniaus raj. direktoriaus pavaduotoju, dalyvavo šios įstaigos kūrime, nes sovietmečiu tokia įstaiga praktiškai neegzistavo. Nuo 1997 m. pradėjo dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, dalyvavo šios institucijos kūrime 1997 m. LR Seimui priėmus naują LGGRTC uždavinių, funkcijų ir struktūros įstatymą. 1998–2000 m. buvo tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ organizacinio komiteto narys.

2000 m., baigęs darbinę veiklą, toliau užsiėmė Lietuvos pokario rezistencijos tyrinėjimo veikla. 2009 m. sudarė partizanų vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, dimisijos brigados generolo, faktinio 4-ojo Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto 100-mečio minėjimo programą, kurią patvirtino LR Seimas, o vykdymu rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, LGGRTC, kitos institucijos. Tais pačiais metais P. Girdzijauskas išleido knygą apie J. Žemaitį-Vytautą „Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas“ (taip pat išleista elektroninė knygos versija). 2012 m. Pauliaus Vyturio slapyvardžiu išleido knygą „Dialogai su Viešpačiu ir šėtonu“, kurioje su tikru rašytojo talentu aprašė patirtą nacių ir sovietų okupaciją, išgyvenimus lageryje ir kt. Prisiminimų ištraukas apie katorgoje praleistus metus publikavo A. Miškinio knygoje „Sulaužyti kryžiai“ ir knygoje „Profesorius Juozas Tonkūnas“. Prisiminimus, apybraižas, bendražygių biografijas spausdino žurnale „Laisvės kovų archyvas“ (Nr. 19, 24, 25, 26, 27, 30, 32, 40). Apie šimtą įvairių publikacijų yra paskelbęs žurnaluose „Kardas“, „Kariūnas“, „Varpas“, laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „XXI amžius“, interneto svetainėse bei įvairiuose išeivijos leidiniuose.

1999 m. vasario 24 d. P. Girdzijauskui suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.


7 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 7 d. Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje (Lenkija) atidaroma fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos […]

7 gruodžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausančioje Jono Basanavičiaus gimtinėje gruodžio 6 d. iškilmingai apšviestas 2023-iųjų Lietuvos metų medis – laureatu tapo kaštonas, […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
7 gruodžio, 2023

Pirmąjį žiemos mėnesį pasitikome su dainomis. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje įvyko 13-tasis partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, kurį organizavo Lietuvos gyventojų […]

5 gruodžio, 2023

Jau praėjo pusė metų po A. Ramanausko – Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje prieš Rusijoje švenčiamą gegužės 9 dieną – „pergalės“ […]

5 gruodžio, 2023

Rokiškio dvaro rūmuose lankytojams atsivėrė XVIII respublikinė prakartėlių konkursinė paroda. Prakartėlės suvažiavo iš visos Lietuvos, jomis galima bus pasigrožėti iki […]

2 gruodžio, 2023

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda […]

1 gruodžio, 2023

Pagramančio miške (Šilalės raj.) Valstybinių miškų urėdija atkūrė partizanų žeminę, kurioje per laisvės kovas glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. […]

29 lapkričio, 2023

Vilniaus 700 metų sukakties proga UAB „Monetų namai“, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, J. K. Vilčinskio Vilniaus albumą išleido nauja […]

28 lapkričio, 2023

Raseinių rajono Girkalnio pagrindinės mokyklos dalyvavimas Baltarusijoje rengtame dailės konkurse sukėlė klausimų buvusiam merui, konservatoriui Audriui Bautroniui. Politikas stebisi, kodėl […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
27 lapkričio, 2023

Lapkričio 24 d. Kaune vyko Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio […]

26 lapkričio, 2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) duomenimis, 36 iš 60 Lietuvos savivaldybių desovietizacijos komisijai dar nėra pateikusios galimai […]

26 lapkričio, 2023

2023 m. lapkričio 24 d.Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, vyko Holodomoro – 1932–1933 metais sovietų režimo Ukrainoje sukelto […]

Prezidentūros nuotr.
23 lapkričio, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vilniaus rajone susitiko su Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomene. Susitikime dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas […]

23 lapkričio, 2023

2023 metų Laisvės premija paskirta  Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios […]

Viktorijos Chornos nuotr.
22 lapkričio, 2023

2023 m. lapkričio 21 d. Seimo Laisvės gynėjų galerijoje buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir […]

20 lapkričio, 2023

Į 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių sąrašą siūloma įrašyti poetų Pauliaus Širvio ir Justino Marcinkevičiaus gimimų […]

V. Lukono nuotr.
17 lapkričio, 2023

„Pažinkime Lietuvos dvarus“ – kvietimas keliauti, domėtis ir atrasti dvarų paveldą skambėjo net dvejus metus. Į projektą įsitraukė gausus būrys […]

Samuelio Bako muziejus / A. Morozovo, VGŽIM archyvo nuotr.
17 lapkričio, 2023

2017 metų lapkričio 16-ąją, Tarptautinę tolerancijos dieną, duris atvėrė nepaprastą likimą menanti meno erdvė – Holokaustą išgyvenusio litvakų dailininko, Vilniaus […]

XXr valdyba ir štabas (M. Reisgys - dešinėje)
17 lapkričio, 2023

„Mano tėvas – australas. Kai baigiau universitetą, gavau architektūros diplomą, tvarkiausi dokumentus ir mamai sakau – keičiu vardą: imu senelio […]

14 lapkričio, 2023

Lapkričio 10 d. Ignalinos krašto muziejus pristatė kino scenografijos parodą „Ateities paviljonai“.  Džiaugtasi penkių jaunų autorių, neseniai baigusių Vilniaus dailės […]