Lietuvos aukštojo mokslo situacija: dirbantys studentai ir žemas tarptautiškumas
Lyginant Lietuvą su kaimyninėmis Baltijos šalimis, mūsų šalis išsiskiria ypač dideliu jaunų studentų aukštosiose mokyklose kiekiu ir tyrėjų gausa, taip pat stabiliai ir sparčiausiai augančiomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau vis dar ženkliai atsilieka pagal mokymąsi visą gyvenimą, niekaip nesugeba prisitraukti studentų bei mokslininkų iš užsienio ir ženkliai padidinti šalies inovatyvumą.
„Lietuva, kaip didžiausia iš Baltijos šalių, lenkia kaimynus pagal absoliučias rodiklių reikšmes, tačiau kai įvertiname šalių dydį, matome, kad pagal produktyvumą daugelyje sričių atsiliekame nuo Estijos. Kaimynai latviai taip pat daro pažangą ir sparčiai vejasi Lietuvą“, – pristatydamas naujausią Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktą apžvalgą „Lietuvos mokslo ir studijų būklė 2016“ teigė Tadas Juknevičius.
Studijos – vis dar jaunimo užsiėmimas
Pristatydami naujausius duomenis, MOSTA ekspertai išskiria kelias tendencijas: „Analizuojant duomenis pirmiausia į akis krenta Lietuvos studentų amžius – jis vienas jauniausių, o studentų iki 29 m. dalis – pati didžiausia. Tuo tarpu vyresni nei 30 m. studentai 2013 m. sudarė tik apie 12 proc. Lietuvoje, 18 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje“, – MOSTA tyrimo duomenis komentavo T. Juknevičius.
2014 m. apklausų duomenimis pagrindiniai faktoriai, lemiantys jaunuolių norą siekti aukštojo mokslo, tai įsitikinimas, kad „studijos skatina asmenybės tobulėjimą“ (46 proc.) bei nuostata, kad „be diplomo negausiu gero darbo“ (36 proc.).
Lietuva ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europoje, pirmauja pagal tarp 30-34 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Tarp šio amžiaus žmonių net 57,6 proc. turi aukštojo mokslo diplomą. Tuo tarpu Latvijoje – 41,3 proc., Estijoje – 45,3 proc.
Pasak MOSTA eksperto, duomenys rodo, kad moksleiviai skuba į universitetus vežantį studijų traukinį, tačiau vėliau į mokymosi įstaigas dažniausiai nebegrįžtama.
„Gal todėl, kad gajus suvokimas, jog mokslas – jaunimo užsiėmimas, Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą lygį smarkiai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo ES vidurkio. „Eurostat“ 2015 m. duomenimis, Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą lygis siekė tik 5,8 proc., Latvijoje – 5,7 proc., o ES vidurkis – 10,7 proc. Estija šiuo atveju lenkia ne tik Baltijos kaimynes, bet ir ES. Čia vyresnių studentų skaičius – 12,4 proc.“.
Dirba kas antras bakalauro studentas
Tuo tarpu į darbo rinką įsilieti jaunieji Lietuvos studentai skuba – studijuodami dirba daugiau nei pusė visų studentų.
„Sodros“ duomenimis studijų metu dirba 53 proc. kolegijų, 58 proc. universitetinių bakalauro studijų ir 75 proc. magistro studijų studentų. MOSTA atlikta apklausa atskleidė, kad tai turi neigiamos įtakos studijų rezultatams, nes kaip tik nedirbantys mokosi puikiais balais, o dirbantieji tokių rezultatų pasiekia rečiau“, – rezultatus komentavo T. Juknevičius.
Tie jaunuoliai, kurie iš karto po mokyklos baigimo nusprendžia toliau nesimokyti, nurodo dvi pagrindines tokio apsisprendimo priežastis: net 72 proc. nestojančiųjų teigia, kad taip elgiasi, nes nori eiti dirbti, kad turėtų savo pinigų, o 67 proc. sako, kad nori išbandyti save darbo rinkoje, kad geriau suprastų, ką jiems patinka veikti gyvenime.
„Įdomu tai, kad trečias pagal populiarumą nestojančiųjų studijuoti argumentas, – įsitikinimas, jog verčiau emigruoti, nes užsienyje galima gerai gyventi ir be mokslų. Taip mąsto 57 proc. po mokyklos nestudijuoti nusprendusių moksleivių“, – teigia MOSTA ekspertas.
Galvos skausmas – žemas tarptautiškumas
Dar viena MOSTA apžvalgoje išryškėjusi tendencija –-žemas Lietuvos studijų ir mokslo tarptautiškumas.
Nors Lietuva turi daugiausiai tyrėjų iš visų trijų valstybių: 2014 m. Lietuvoje dirbo 18 379 tyrėjai, kai tuo tarpu Latvijoje tyrėjų – kone trigubai mažiau: 7934, Estijoje – 7721. Tačiau panašu, kad tyrėjų kiekybė savaime negarantuoja mokslinių tyrimų kokybės. Tai byloja žemas Lietuvos mokslo tarptautinis konkurencingumas. 2016 m. paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva išlieka nuosaiki inovatorė.
„Lietuvoje mokslas ir studijos išlieka orientuotos į nacionalinę rinką, o tarptautinio mobilumo balansas – neigiamas. Nesugebame pritraukti visų pakopų studentų bei tyrėjų iš užsienio. Studentams vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų, tad šiuo požiūriu atsiliekame nuo kaimynų, o ir ES mastu esame lentelės apačioje. Kita opi problema – tarptautinės publikacijos ir jų cituojamumas – vis dar esame menkiau matomi pasaulyje nei, tarkime, kaimyninė Estija“, – problemas apibendrino MOSTA ekspertas T. Juknevičius.
