Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl COVID-19 padarinių, paveikusių švietimą ir mokslą, suvaldymo ir mažinimo.
Taryba sutarė, kad šiuo metu yra svarbu didinti stojančiųjų skaičių į magistrantūrą ir doktorantūrą, iki 1 proc. BVP didinti valstybės investicijas į mokslą ir inovacijas. Taryba siūlo šiais metais skirtas papildomas lėšas aukštajam mokslui įveiklinti siekiant, kad finansavimas šioje srityje išliktų tvarus per kelerius ateinančius sudėtingus metus. Taryba siūlo apibrėžti įstatymuose, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią padėtį ir (ar) karantiną, prioritetas užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą būtų visų pirma teikiamas vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų, taip pat abiturientams. Kartu Taryba pateikė rekomendacijas dėl nuotolinio mokymo sistemos tobulinimo.
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė sakė: „Lietuva šiuo metu patiria vieną sunkiausių krizių. Ji mums yra nežinoma. Ši pandemija paveikė ir toliau daro įtaką ne tik verslo sektoriui, viešajam gyvenimui, bet tai taip pat palietė ir turės ilgalaikį poveikį švietimo ir mokslo srityje. Todėl Lietuvai, kad atkurtų šalies ekonomiką, reikės novatoriškų sprendimų švietimo srityje bei daugiau investuoti į mokslą ir inovacijas. Šiose srityse turės vykti pokyčiai.“
Tarybos nariai pabrėžė, kad karantinas dar plačiau atvėrė jau žinomus švietimo ir mokslo sektoriaus iššūkius: nuotolinis mokymas atskleidė socialinės atskirties problemas, švietimo kokybės užtikrinimo sistemų spragas. Prieiga prie technologijų, atvirų duomenų informacijos vis dar nėra pakankama, o švietimo ir mokslo stebėsenos sistemą būtina tobulinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad profesinio mokymo, aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų sektoriaus finansavimas nebėra stabilus bei pedagogų profesinio tobulėjimo ir augimo sistema nėra kryptinga.
Tarybos nuomone, suvaldžius opiausius COVID-19 padarinius, valdžios ir visuomenės institucijos turi kartu parengti Lietuvos ekonomikos atkūrimo planą ir taip pat toliau užtikrinti nuoseklų jau patvirtintų strateginių prioritetų įgyvendinimą.
