6 liepos, 2023
Lietuvos energetikos muziejus

„Lituanica“ nutūpė Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje

„Lituanicos“ skrydžiui šiemet – 90. Ta proga ant Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasos nutūpė interaktyvi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo kopija. Muziejaus lankytojai bus kviečiami lėktuvą užvesti patys ir trumpam patirti, kaip jautėsi drąsieji lakūnai, nedideliu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ lėktuvu leidęsi į istorinį žygį per Atlantą.

Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 m. liepos 15 d. rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės. Patys pilotai dviem dienom pasiėmė 4 litrus vandens, 6 sumuštinius, vaisių, kavos, degtinės ir cigarečių.

Mažiausiai lėšų jie skyrė savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos. Prieš skrydį paklaustas, ar turės parašiutus, S. Darius atsakė: „Jei „Lituanica“ būtų vien Dariaus ir Girėno turtas, tai bėdoje griebtumėm parašiutus, bet „Lituanica“ yra visų lietuvių savastis ir viltis; mes pasiryžę „Lituanicą“ saugiai pristatyti į Kauną arba žūti drauge“.

Gyvybės ir mirties klausimas

Sukurti interaktyvų lėktuvą Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje sumanė gidai Karolina Koroliova-Barkova ir Andrius Šatas.

„Laikais, kai aviacijos technika nebuvo ištobulinta, pirmieji skrydžiai buvo pavojingi ir įspūdingi, pirmieji pilotai – drąsūs, netgi kiek išprotėję, rizikavo savo gyvybėmis“, – pasakojo A. Šatas.

Dar iki „Lituanicos“ S. Darius su S. Girėnu buvo patekę į aviakatastrofas – tai ne tik jų neatbaidė nuo tolesnių skrydžių, bet ir buvo kone įprasta lakūnų kasdienybėje. „Jų motyvacija – nenusakoma, šis mentalitetas tebežavi. Šiandien skrydį lėktuvu suprantame kaip savaime suprantamą patogumą, anuomet tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tai supranti įlipęs į klaustrofobišką kabiną, lėktuvas skrido 300 km/h greičiu virš vandenyno. Tik iš šių žmonių klaidų išmokome ir ištobulinome aviacijos techniką taip, kad po pasaulį galėtume keliauti saugiai“, – kalbėjo gidas.

Užpildė sostinės spragą

Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Istorinėmis fotografijomis ir žiniomis dalijosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, „Vilnius Tech“ specialistai.

Lietuvos aviacijos muziejuje „Lituanicos“ repliką, o Vytauto Didžiojo karo muziejuje pačią „Lituanicą“ apžiūrėjo ir muziejaus darbuotojai. „S. Darius ir S. Girėnas glaudžiai susiję su Kaunu. Tačiau jų skrydžio, tokio svarbaus valstybiniu lygmeniu, nepristatome sostinėje – tai yra Vilniaus muziejų spraga, į kurią dėmesį norėjome atkreipti dėmesį jau dabar, minint skrydžio 90-metį“, – sakė projekto idėjos autorė, menotyrininkė K. Koroliova-Barkova.

„Energetikos ir technikos muziejaus architektūrinės galimybės sudarė išskirtinę galimybę eksponatą užkelti ant stogo ir taip skleisti žinią apie valstybingumą, mūsų paveldą ir istoriją, – tęsė pašnekovė. – Eksponatą papildo informaciniai stendai. Ne mažiau nei pats skrydis nustebina gyvenimiški ar mažiau žinomi faktai, pavyzdžiui, kad pirmiausia S. Darius perskristi Atlantą pasiūlė boksininkui. Gerai žinome S. Dariaus ir S. Girėno žygį, o šiandien dar įdomu sužinoti, kad jie buvo paprasti, drąsūs ir atkaklūs žmonės.“

Grįžo „Lituanicos“ sparnas

Interaktyvų lėktuvą reikėjo sukurti nuo nulio, o jį pagamino senovinių automobilių restauratorius. Nuvykęs prie tikros „Bellancos“, kurios serijos numeris skiriasi per porą modelių nuo „Lituanicos“, jis užfiksavo ikoniškas detales – propelerį, variklio gaubtą, langų stiklus ir spalvą. Įdomu tai, kad „Bellanca“ lėktuvai buvo dažniausiai buvo dažomi raudonai, S. Darius ir S. Girėnas „Lituanicą“ perdažė oranžine spalva būtent šiam skrydžiui.

Interaktyvioje „Lituanicoje“ pagal piloto instrukciją lankytojai pamėgins užvesti variklį. Be to, į muziejų iš archyvo grįžo unikalus eksponatas – „Lituanicos“ sparnas.

Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios – daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos: „pasibaigęs gazolinas“, „ypatingai blogos oro sąlygos“, „nuovargis“, neapsieita be sąmokslo teorijų – lietuvių žygdarbio įtaka buvo didžiulė.

„Kūrybiškas muziejaus kolektyvas įgyvendino prasmingą projektą – dabar galime lankytojams pristatyti du drąsius pilotus, kurie jau 90 metų garsina Lietuvą. Lėktuve lankytojai patirs ir supras, koks jausmas skristi per Atlantą tokioje mažoje kabinoje – šiandien lėktuvo be radijo ryšio ar gelbėjimo sistemų neįsileistų joks angaras, – įsitikinęs Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. – „Lituanicos“ istorija mus įkvepia iki šių dienų – dar šiemet Aurimas Valujavičius su irkline „Lituanica“ perplaukė Atlantą, o tokie žygiai tapo įmanomi ir be žmonių aukų“.

Interaktyvaus lėktuvo pristatymas vyks liepos 14 d. 12 val. Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje. Ekspozicija bus lankoma nuo liepos 14 d. muziejaus darbo metu.


18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. […]

31 gegužės, 2024

Varniuose šiandien po keletą metų trukusių rekonstrukcijos darbų duris lankytojams atvėrė Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus. Jis […]

30 gegužės, 2024

Dalyvaujant Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų muziejininkams ir vadovams, garbiems svečiams iš Lenkijos ir Ukrainos, Lietuvos politikams, […]

25 gegužės, 2024

Šią savaitę posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti poetų Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir rašytojo Petro Cvirkos vardo gatvių pavadinimus […]

24 gegužės, 2024

Senosios areštinės kieme, Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje, šį pavasarį atrastas Vilniaus Kreivosios pilies papilys. Pasak tyrimo vadovo, archeologo Ato Žvirblio, […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 22-ąją, trečiadienį, Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko Valdo Babliausko dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis-Tigras“ ir J. Jakavonio knygos „Šalia […]