Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialiniame muziejuje Anykščių r. Griežionėlių kaime

Liepos 21 d. Anykščių r. Griežionėlių kaime kartu su anykštėnais: tremtiniu, buv. Kauno r. meru Valentinu Senvaičiu ir dim. plk. Jonu Rimkumi aplankėme Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinį (sodybą) muziejų, kuris čia veikia jau nuo 1968 m.

Po to nuvykome į netoliese esančias Padvarninkų kapinaites, kuriuose yra palaidoti Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai. Pastebėtina, kad jų kapus pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad sodyboje Griežionėlių kaime, kur XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925). Gyvenamajame name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus. 

1877–1896 m Griežionėlių kaime L. Didžiulienė ištekėjusi apsigyvena. Čia ji platina draudžiamą lietuvišką spaudą, renka liaudies dainas, tautosaką, platina sveikatos bei namų ruošos žinias.

1896 m. vasarą kalbininko Jono Jablonskio, tuo metu dirbusio mokytoju Mintaujoje (dabar – Jelgava,) ir teisininko Motiejaus Čepo (1866–1962),  taip pat gyvenusio ir dirbusio Mintaujoje, paskatinta ir norėdama išleisti į mokslą visus savo vaikus, L. Didžiulienė palieka Griežionėles ir 1896–1907 m. su vaikais apsigyvena Mintaujoje.

M. Čepui tarpininkaujant, ji gauna leidimą ir išsinuomuoja namą, jame įrengia ir prižiūri 12-14 vietų moksleivių bendrabutį, kuris tapo tautiniu lietuvių moksleivių centru – didžiausiu ir svarbiausiu Latvijos teritorijoje lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Ji pati organizavo moksleivių laisvalaikį, mokė juos dainų, rengė namų vaidinimus, kuriems rašė pjeses („Vakaruškos“, „Saldi meilė“, „Dėl žemės sklypo“, „Bet tik aukščiau“, „Katei juokai – pelei verksmai“, „Vilkas“), šelpė mažiau pasiturinčius mokinius. Pradėjusi ir pati vaidinti namų spektakliuose, vėliau  dalyvavo ir Mintaujoje vykusiuose viešuosiuose vaidinimuose.

Pastebėtina, kad pas L. Didžiulienę įvairiu metu gyveno pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), Jurgis Šlapelis (1876–1941), Juozas Vaičkus (1885–1935), Juozas Tūbelis (1882–1939) ir kiti jaunuoliai, vėliau tapę žinomais  Lietuvos valstybės ir jos kultūros kūrėjais – iš viso 89 lietuviai, kurie mokėsi Mintaujoje.

1896 m. šiame bendrabutyje buvo organizuotas gimnazistų pasipriešinimas rusiškoms maldoms.

1905 m. gruodį L. Didžiulienė tapo Vilniaus Didžiojo Seimo atstovė, o 1907 m. rugsėjį dalyvavo Lietuvos moterų pirmajame suvažiavime Kaune. 

1907–1915 m. ji vėl apsigyvena Griežionėlių kaime ir prižiūri ištremto šeimininko likusią sodybą, renka lietuvių tautosaką – užrašinėja liaudies dainas ir papročius. Nuo 1907 m. ji tapo Lietuvos mokslo draugijos narė, dalyvavo šios draugijos suvažiavimuose.

Pastebėtina, kad  carinės Rusijos spaudos draudimo laikotarpiu sodyboje buvo spaudos platinimo centras. Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda, atgabenta J. Šaučiūno, J. Beliako, K. Ūdros ir kitų knygnešių. Didžiuliai turėjo gausią biblioteką, kuria naudojosi J. Jablonskis, J. Basanavičius, M. Biržiška, M. Davainis-Silvestravičius ir kiti šviesuoliai.