24 liepos, 2023
Raimundas Kaminskas

Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialiniame muziejuje Anykščių r. Griežionėlių kaime

Raimundo Kaminsko nuotr.

Liepos 21 d. Anykščių r. Griežionėlių kaime kartu su anykštėnais: tremtiniu, buv. Kauno r. meru Valentinu Senvaičiu ir dim. plk. Jonu Rimkumi aplankėme Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinį (sodybą) muziejų, kuris čia veikia jau nuo 1968 m.

Po to nuvykome į netoliese esančias Padvarninkų kapinaites, kuriuose yra palaidoti Stanislovas ir Liudvika Didžiuliai. Pastebėtina, kad jų kapus pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad sodyboje Griežionėlių kaime, kur XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925). Gyvenamajame name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbį, tautos žadintojus ir švietėjus. 

1877–1896 m Griežionėlių kaime L. Didžiulienė ištekėjusi apsigyvena. Čia ji platina draudžiamą lietuvišką spaudą, renka liaudies dainas, tautosaką, platina sveikatos bei namų ruošos žinias.

1896 m. vasarą kalbininko Jono Jablonskio, tuo metu dirbusio mokytoju Mintaujoje (dabar – Jelgava,) ir teisininko Motiejaus Čepo (1866–1962),  taip pat gyvenusio ir dirbusio Mintaujoje, paskatinta ir norėdama išleisti į mokslą visus savo vaikus, L. Didžiulienė palieka Griežionėles ir 1896–1907 m. su vaikais apsigyvena Mintaujoje.

M. Čepui tarpininkaujant, ji gauna leidimą ir išsinuomuoja namą, jame įrengia ir prižiūri 12-14 vietų moksleivių bendrabutį, kuris tapo tautiniu lietuvių moksleivių centru – didžiausiu ir svarbiausiu Latvijos teritorijoje lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Ji pati organizavo moksleivių laisvalaikį, mokė juos dainų, rengė namų vaidinimus, kuriems rašė pjeses („Vakaruškos”, „Saldi meilė”, „Dėl žemės sklypo”, „Bet tik aukščiau”, „Katei juokai – pelei verksmai”, „Vilkas”), šelpė mažiau pasiturinčius mokinius. Pradėjusi ir pati vaidinti namų spektakliuose, vėliau  dalyvavo ir Mintaujoje vykusiuose viešuosiuose vaidinimuose.

Pastebėtina, kad pas L. Didžiulienę įvairiu metu gyveno pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), Jurgis Šlapelis (1876–1941), Juozas Vaičkus (1885–1935), Juozas Tūbelis (1882–1939) ir kiti jaunuoliai, vėliau tapę žinomais  Lietuvos valstybės ir jos kultūros kūrėjais – iš viso 89 lietuviai, kurie mokėsi Mintaujoje.

1896 m. šiame bendrabutyje buvo organizuotas gimnazistų pasipriešinimas rusiškoms maldoms.

1905 m. gruodį L. Didžiulienė tapo Vilniaus Didžiojo Seimo atstovė, o 1907 m. rugsėjį dalyvavo Lietuvos moterų pirmajame suvažiavime Kaune. 

1907–1915 m. ji vėl apsigyvena Griežionėlių kaime ir prižiūri ištremto šeimininko likusią sodybą, renka lietuvių tautosaką – užrašinėja liaudies dainas ir papročius. Nuo 1907 m. ji tapo Lietuvos mokslo draugijos narė, dalyvavo šios draugijos suvažiavimuose.

Pastebėtina, kad  carinės Rusijos spaudos draudimo laikotarpiu sodyboje buvo spaudos platinimo centras. Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda, atgabenta J. Šaučiūno, J. Beliako, K. Ūdros ir kitų knygnešių. Didžiuliai turėjo gausią biblioteką, kuria naudojosi J. Jablonskis, J. Basanavičius, M. Biržiška, M. Davainis-Silvestravičius ir kiti šviesuoliai.


27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

4 gegužės, 2025

Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

1 gegužės, 2025

Jau greitai visuomenei bus pristatytas ilgo ir sudėtingo kūrybinio ir techninio darbo rezultatas.  Ignalinoje įamžinti šviesios atminties kraštiečio Vytauto Šerėno […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 balandžio, 2025

Balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje po Verbų (Palmių) pamaldų vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir […]

Regionų naujienos