14 spalio, 2019
pozicija.org

Marcinkoniškių iniciatyva atgijusi atmintis

Spalio viduryje dienos šviesą išvydo bandomieji knygos egzemplioriai „Marcinkonys tekstuose: bibliografija“.

Ši knyga svarbi ne tik  Marcinkonims, bet ir visam Varėnos kraštui, Lietuvai.

Knygos pratarmėje rašoma: Marcinkonys – senas, apsuptas miškų Dzūkijos kaimas prie Grūdos upės, Merkio intako, Varėnos rajone. Kaip rodo 1954 ir 1959 m. vykdyti archeologiniai tyrimai, žmonių šiose vietose gyvenama jau nuo akmens amžiaus.

Marcinkonių senovės gyvenvietė II yra valstybės saugomas paminklas. Kaimo pradžia sietina su miško žvalgais ir kirtėjais, įsikūrusiais prie Juodupio upelio Dainavos girioje. Pirmą kartą Merkinės bažnyčios metrikų knygose kaimas paminėtas 1604 m., o 1637 m. istoriniuose šaltiniuose minima jau Marcinkonių miško žvalgų gyvenvietė.

1770 m. buvo pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1835 m. ji buvo pašventinta Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado vardu, bet 1878 m. pastatas sudegė. Dabartinė medinė bažnyčia, suprojektuota pagal klasicizmo ir romantizmo tradicijas ir pastatyta ant išlikusių pamatų 1880 m., turi neogotikos ir neobaroko bruožų. 2018 m. gruodį Marcinkonių šventovė įrašyta į Kultūros vertybių registrą, ji laikoma viena įdomiausių Lietuvoje. 2018 m., Lietuvai švenčiant savo valstybės atkūrimo šimtmetį, daugelio žmonių pastangomis Marcinkonių bažnyčia ir jos aplinka buvo atnaujinta ir sutvarkyta.

Marcinkonių gyvenvietė ypač išsiplėtė 1862 m., nutiesus Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį ir pastačius čia geležinkelio stotį. XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje Marcinkonys garsėjo kaip žymus lietuvybės veiklos židinys.

Šioje srityje ypač nusipelnė bažnyčioje dirbę kunigai (Jonas Šoblickas, Alfonsas Petrulis, Pranciškus Raštutis, Antanas Rūkas, Zenonas Butkevičius) ir kiti šviesuoliai (Petras Kieras, Katryna Sidziniauskaitė, Juozas Averka). Kaime trumpai veikė „Ryto“ draugijos įkurta lietuviška mokykla, 1911 m. kunigo Konstantino Stasio įsteigtas kauniškės S v. Kazimiero draugijos skyrius. Visoje Lietuvoje Marcinkonis plačiai išgarsino 1971 m. čia suburtas etnografinis ansamblis (pirmoji vadovė – Roma Petrušytė). 2002 m. „Aukso paukštės“ nominacijose Marcinkonių etnografinis ansamblis pripažintas geriausiu 2001 m. kaimo folkloriniu kolektyvu (vad. Joana Serenčikienė, Rimutė Avižinienė).

Kaimas įsikūręs vaizdingoje 1991 m. įsteigto Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, čia yra parko lankytojų centras. Nuo 1994 m. vasaros Marcinkonyse veikia Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus, arba Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba, ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija. Nuo 1999 m. kas antri metai šios sodybos kieme vyksta iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimai.

Nors apie Marcinkonis nemažai rašyta, tačiau iki šiol nėra iš-leista atskiro šiai savitai, turtingą istoriją ir kultūros paveldą turinčiai, vietovei skirto leidinio.

Marcinkoniškių iniciatyva nutarta pirmiausia parengti Marcinkonių bibliografiją – reikšmingesnių publikacijų apie vietovę ir jos žmones sąrašą, didžiausią dėmesį skiriant spaudiniams apie Marcinkonių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, etnografiją, istoriją, asmenybes.

Pagrindinis duomenų šaltinis rengiant bibliografiją – elektroniniai bibliotekų katalogai ir bibliografinės duomenų bazės.

Naudotasi marcinkoniškės, Dzūkijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus darbuotojos, istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistriniu darbu „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (Vilnius, 2010).

Naudojantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) sukurta Virtualia elektroninio paveldo sistema (VEPS), peržiūrėti kai kurie straipsniai iš senosios lietuviškos spaudos -XX amžiaus pradžioje ir tarpukario metais leistų laikraščių: „Aušra“, „Dabartis“, „Nepriklausomoji Lietuva“, „Viltis“, „Aidas“, „Lietuvos žinios“ ir kitų.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje žiūrėti archyviniai dokumentai, susiję su kunigais Jonu Šoblicku ir ilgamečiu Marcinkonių klebonu Nikodemu Pakalka. Informacijos apie pastarąjį ieškota ir Vinco Mykolaičio-Putino, jo bendrakursio Fribūro universitete, Šveicarijoje, memorialiniame bute-muziejuje, taip pat lankytasi Vinco Krėvės-Mickevičiaus, kuris jaunystėje yra gyvenęs Marcinkonyse, memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje.

Rengiant bibliografiją naudotasi Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje pateikiama kraštotyros informacija, parengta šios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Elenos Glavickienės ir bibliografės Laimutės Cibulskienės.

Išsamiausias šaltinis besidomintiems Marcinkonių istorija yra minėtasis istorikės Virginijos Pugačiauskienės magistrinis darbas „Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų“ (yra prieiga per internetą).

Nemažos apimties istorinė apžvalga „Iš Marcinkonių krašto istorijos“, parengta remiantis istoriniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais, publikuota Astos Leskauskaitės sudarytame leidinyje „Marcinkonių šnektos tekstai“ (Vilnius, 2009). Vertingi yra istorikų Aldonos Bernotaitės, Aušros Karalukienės straipsniai, taip pat Kazio Misiaus publikaciją. „Iš Marcinkonių bažnyčios ir parapijos istorijos“, spausdinta Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (2016, Nr. 1, 3, 4).

Nemažai publikacijų apie Marcinkonis galima rasti laikraščiuose „Šalcinis“ (nuo 1992 m. leidžiamas Marcinkonyse Dzūkijos nacionalinio parko) ir Marcinkonių krašto laikraštyje „Vai toli girdėc“ (nuo 2016 m. leidžiamas Vytauto Paulaičio), kurie yra prieinami ir per internetą.

Bibliografiją sudaro šios dalys: I. Bendro pobūdžio publikacjos; II. Bažnyčia. Kunigai; III. Tautosaka, etnografija, papročiai; IV. Istorija; V. Asmenybės; VI. Grožinė literatūra, atsiminimai; VII. Archyviniai dokumentai; VIII. Marcinkonys internete; IX. Vaizdo įrašai. Sudaryta bibliografijos „Asmenvardžių rodyklė“ (sudarė Irena Burneikaitė). Pačioje pabaigoje pateikiama informacijos „Apie kelis publikacijų autorius, kilusius iš Marcinkonių, čia gyvenusius ar dirbusius“.

Bibliografiniai įrašai sudėti pagal abėcėlę (iš pradžių knygos, paskui – straipsniai). Prie knygų aprašų nurodytos recenzijos ir atsiliepimai. Poskyryje „Kunigai“ ir skyriuje „Asmenybės“ įrašai sudėti pagal aprašomų asmenų pavardžių abėcėlę. Čia prieis kai kuriuos bibliografinius įrašus pateikta informacijos apie minimus asmenis, ypač pabrėžiant jų ryšį su Marcinkonimis.

Yra kelių straipsnių iš senosios spaudos kopijos, paimtos iš LNB virtualios elektroninio paveldo sistemos portalo. Literatūros sąraše šie straipsniai pažymėti žvaigždute *. Seniausia aptikta publikacija apie Marcinkonis yra žurnalisto, poeto, publicisto Mečislovo Davainio-Silvestraičio korespondencija 1891 m. laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ (įrašas 306).


13 liepos, 2025

Liepos 13-ąją Telšiuose nuaidėjo Žemaičių vienybės dienos minėjimas – ypatingas renginys, skirtas Durbės mūšio pergalei atminti ir sustiprinti bendruomenės dvasią. […]

8 liepos, 2025

Praėjus beveik septyniems šimtmečiams po mirties Kazimieras Didysis iškovojo pergalę šiais laikais – per Lenkijos istorijos muziejaus suorganizuotą balsavimą jam […]

6 liepos, 2025

Minint karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvoje ir pasaulyje sugiedota Tautiška giesmė.  Ši akcija vyksta jau 16-ą kartą.  Sekmadienio vakarą prie tradicinės […]

4 liepos, 2025

Zarasuose minėdami Gedulo ir vilties dieną, aplankėme ir susipažinome su Visuomeninio muziejaus ekspozicijomis (adresas: D. Bukonto g. 10, Zarasai). Šis […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

19 gegužės, 2025

Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, turinti ilgametę socialinės politikos patirtį, pabrėžia – kalbant apie žemės ūkį ir kaimo plėtrą, […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

Regionų naujienos